Kada Reikia Viešinti Techninį Projektą: Išsamus Vadovas

Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, o vienas svarbiausių etapų - techninio projekto rengimas ir viešinimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada reikia viešinti techninį projektą, kokie reikalavimai taikomi visuomenei svarbiems pastatams ir kaip tai veikia statybos procesą bei projektavimo kainą.

Darbo Projekto Rengimas: Kas Gali Tai Padaryti?

Kai iškart neparengtas techninis darbo projektas, darbo projektą turi rengti techninį projektą parengęs projektuotojas.

Kyla klausimas - kas gali parengti darbo projektą, jei techninio projekto rengėjas jau nevykdo projektavimo veiklos?

Kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei techninio projekto autorius nutraukė projektavimo veiklą arba nebeegzistuoja, arba jis neprieštaravo, kad darbo projektą parengtų kitas projektuotojas.

Taip pat pats techninio projekto autorius, gavęs statytojo sutikimą raštu, gali pasamdyti kitą projektuotoją darbo projektui parengti.

Šis reikalavimas netaikomas ir tuo atveju, kai statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu.

Tačiau bet kuriuo atveju, kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti jį apie pastebėtas techninio projekto klaidas.

Visuomenei Svarbūs Pastatai: Ar Jūsų Namas Tarp Jų?

Galiojančiame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ yra numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, yra priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai.

Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.

Jei statomas bent kiek erdvesnis namas 4 asmenų šeimai su antžeminiu garažu dviem automobiliams, toks 200 kvadratinių metrų bendras plotas yra labai nesunkiai pasiekiamas. Dar lengviau jį viršyti statant dvibutį namą.

Įdomumo dėlei galima paminėti, kad visuomenei svarbiems pastatams taip pat yra priskiriami aukštesni nei 5 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, prekybos pastatai, kurių plotas didesnis nei 1000 kvadratinių metrų, oro uostai, jūrų uostų terminalai, stadionai, laidojimo namai, krematoriumai, gamyklos.

Belieka tik pasididžiuoti, kad jūsų 2 aukštų nuosavas namas Lietuvoje yra laikomas tokiu pat visuomenei svarbiu objektu, kaip visi šie išvardinti pastatai.

Ką Tai Reiškia Praktikoje?

Jei vienbutis ar dvibutis namas pagal aukščiau pateiktą aprašymą priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose.

Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus.

Galiausiai parengus viešinimo procedūrų įvertinimą ir jį įkėlus į informacinę sistemą „Infostatyba“, teks vėl kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kad šis pritartų projektiniams pasiūlymams.

Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad į viešą susirinkimą teks kviestis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus specialistą pagal jo kuruojamą miesto teritoriją. Šio specialisto dalyvavimas susirinkime yra privalomas.

Finansinė Pusė: Kuo Tai Kainuoja?

Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą.

Susidaro kebli situacija - už nuosavo namo projektą niekas didelių pinigų nėra pasirengęs mokėti. Tuo tarpu architektui tenka daug didesnė atliekamų darbų našta.

Sunku suprasti, kodėl tokia tvarka iš viso buvo priimta. Vienas iš galimų variantų - siekis apsisaugoti nuo tokių atvejų, kai privačių namų kvartaluose ar soduose atsiranda daugiabučiai namai, nors statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vienbučiui ar dvibučiui.

Ar tai tikrai padeda ir ar tam tikrai reikia drakoniškų priemonių ir resursų švaistymo, dėl kurių kenčia daugelis sąžiningai besielgiančių gyventojų ir architektų?

Visą šia situaciją galima būtų išspręsti ne bandant skaidrinti projektavimo procesą įvedant daugybę biurokratinių procedūrų, o efektyvinant statybas prižiūrinčių institucijų darbą.

Tuo tarpu, kol galioja dabartinė tvarka, teks apsišarvuoti kantrybe ir išleisti gerokai daugiau pinigų, arba projektuoti 199 kvadratinių metrų ploto namą.

2024 Metų Lapkričio 1 D. Pakeitimai: Ką Svarbu Žinoti?

Nuo šių metų lapkričio 1 d. pakito statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarka.

SLD išduodami pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto pirmuoju etapu rengiamą dokumentą - projektinius pasiūlymus (jei projektas rengiamas vienu etapu, pateikiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas), kurių sudėčiai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Jeigu prašymas išduoti SLD buvo teikiamas iki lapkričio pirmosios, tačiau jis nebuvo priimtas tolimesniam vykdymui, t. y. nebuvo perduotas patikrinimui, tokiu atveju pagal minėtą pirminį prašymą pakartotinio prašymo išduoti SLD po lapkričio 1 d. pateikti negalima.

Jei prašymas išduoti SLD buvo pateiktas iki š. m. lapkričio 1 d. Formuojant pakartotinį prašymą išduoti SLD dokumentus į pridedamų dokumentų sritis reikalinga sukelti iš naujo. Visuomenei viešai skelbiami projekto dokumentai turi būti sukelti į atitinkamą pridedamų dokumentų sritį.

Svarbūs Aspektai

• Jei projektinius pasiūlymus, kurių sudėtis atitinka teisės aktus, (toliau - PP), galiojusius iki lapkričio 1 d., savivaldybėje pagal iki lapkričio pateiktą prašymą, atsisakyta tvirtinti dėl to, kad visuomenės informavimas buvo atliktas su trūkumais, ši procedūra turi būti atlikta tinkamai iš naujo pateikiant prašymą informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą IS „Infostatyba“.
• Jei prašymas pritarti PP buvo pateiktas iki š. m. lapkričio 1 d.
• Pažymėtina, kad statytojams ir projektuotojams rekomenduojama peržiūrėti tarpusavio santykius reglamentuojančias sutartis, siekiant išvengti nesklandumų jų vykdyme įvertinus Statybos įstatymo pakeitimus.

Prisijungimo Sąlygas Išdavusių Subjektų Išvados Techniniam Darbo Projektui

Pasikeitęs reguliavimas taip pat numato, kad prieš IS „Infostatyba“ teikiant pranešimą apie statybos pradžią, per IS „Infostatyba“ privaloma gauti išvadą dėl parengto techninio darbo projekto iš prisijungimo sąlygas išdavusių subjektų.

Prašymo pateikimo išvadai gauti ir jo nagrinėjimo procedūra nustato STR 1.05.01:2017 396 punktas.

Kaip minėta, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. prieš pradedant statybos darbus, Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalo būti pateiktas naujos sudėties pranešimas apie statybos pradžią, kurio nebereikia teikti statybos dalyviams tvirtinti IS „Infostatyba“, tačiau pagal reikalavimus jo sudėtis yra papildyta naujais dokumentais, įskaitant statinio projekto ekspertizę.

Pasikeitus pranešime nurodytiems duomenims, pranešimą privaloma atnaujinti.

Atsakomybė Už Nepateiktą Pranešimą

Nepateikus pranešimo apie statybos pradžią ne tik neleidžiama vykdyti statybos darbų; šios prievolės nesilaikymas sukelia administracinę atsakomybę, o Statybos inspekcijai nustačius, kad statyba vykdoma be šio privalomo dokumento, statybos darbai sustabdomi, iš statytojo pareikalaujama per 10 darbo dienų pateikti tinkamą pranešimą.

Statinio Paskirties Klasifikavimas Ir Erdviniai Duomenys

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakeistas statinių paskirčių klasifikavimas. Pildant dokumentus sistemoje „Infostatyba“ nepriklausomai nuo statinio kadastrinių matavimų atlikimo datos, bus privaloma nurodyti naujas statinių ar jų dalių paskirtis.

Pagal IS „Infostatyba“ pateiktą paskirčių konvertavimo lentelę, reikia pasirinkti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančią paskirtį, į kurią turi būti konvertuota senoji paskirtis, galiojusi iki 2024 m.

Erdviniai duomenys (DWG brėžinys) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. yra projekto sudėtine dalimi.

Jei statinių projektų (pirmo ir antro projektavimo etapo dokumentų) sudėtis pagal teisės aktus turi atitikti reikalavimus, taikomus nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Jei statinio projekto sudėtis atitinka iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Projektinio Pasiūlymo Keitimas: Kada Reikia Koreguoti Ir Viešinti Iš Naujo?

Todėl šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsiu, kas nutinka ir kokios pasekmės kyla, jeigu statytojas jau po statinio projektinių pasiūlymų suderinimo (pritarimo jiems) savivaldybės administracijoje nusprendžia pakeisti tam tikrus būsimo pastato sprendinius (statinio techniniame projekte).

Projektinis Pasiūlymas: Kas Tai Yra?

Galiojančiuose teisės aktuose (pvz., Statybos įstatymo 2 str. 45 punktas) projektinis pasiūlymas apibūdinamas kaip dokumentas, skirtas visuomenei susipažinti apie statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.

Tačiau ir idėjai, o tiksliau, projektiniams pasiūlymams yra taikomi kvalifikuoti turinio ir formos reikalavimai, kurie nustatyti Statybos techniniame reglamente (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede).

Pavyzdžiui, vienas tokių reikalavimų - pateikti gana detalų aiškinamąjį raštą, kuriame būtų nurodyta projektuojamo statinio ar jo dalies statybos vieta, pagrindinė naudojimo paskirtis, techniniai ir paskirties rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų skaičius ir kt.).

Taip pat turi būti pateikiamas projektuojamų statinių sąrašas, paaiškinami ir pagrindžiami projektinių pasiūlymų sprendiniai, nurodomi laikančiųjų konstrukcijų ir išorinių atitvarų parinkimo motyvai ir kita (minėto STR 13 priedo 8.1 p.).

Kitas svarbus reikalavimas - pateikti aiškinamąjį raštą atitinkančią grafinę medžiagą ir joje nurodyti gana tikslias projektuojamo statinio, jo inžinerinių tinklų schemas, kurios būtų parengtos ant gana naujo (ne senesnio kaip 3 metų) topografinio plano.

Galimi Scenarijai Keičiant Sprendinius

Kas įvyksta, jeigu statytojas nusprendžia pakeisti vieną ar kelis aukščiau nurodytus projektinių pasiūlymų sprendinius, kai yra rengiamas statinio techninis projektas?

Galimi du variantai. Pirmasis - prieš pateikiant savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, gali tekti koreguoti jau pristatytus visuomenei projektinius pasiūlymus ir iš naujo atlikti jų viešinimą. Antrasis - savivaldybė gali nuspręsti, kad jų nereikia iš naujo koreguoti ir viešinti.

Atkreipiu dėmesį, jog galiojantys teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kada projektiniai pasiūlymai turi būti koreguojami ir pakartotinai viešinami, kai techninio projekto rengimo metu yra keičiami jau paviešinti ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo suderinti projektinių pasiūlymų sprendiniai.

Savivaldybės administracijai yra numatyta prievolė patikrinti, ar statinio projektas parengtas pagal nustatytą tvarką. Tikrindami techninio projekto sprendinius atsakingi administracijos darbuotojai turi įvertinti, ar esminiai projekto sprendiniai atitinka tuos, kuriems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir ar būtent apie tokio visuomenei svarbaus statinio numatomą projektavimą buvo informuota visuomenė.

2020-11-10 registruotas Statybos įstatymo pakeitimas dar aiškiau reglamentuoja, kad savivaldybės administracija, prieš išduodama statybos leidimą, privalo patikrinti, ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius.

Esminiai Sprendiniai: Kas Jie Yra?

Atitiktis esminiams sprendiniams Statybos įstatyme esminiais sprendiniais įvardijami tokie statinio sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Taigi pagal planuojamą pakeitimą savivaldybės administracija, pastebėjusi, kad statinio techninis projektas ir projektiniai pasiūlymai neatitinka reikalavimų, turi pareigą spręsti, ar šie neatitikimai yra esminiai (keičiantys esminius statinio sprendinius), ar ne.

Jeigu nusprendžiama, kad keičiami esminiai sprendiniai, tuomet nekilnojamojo turto vystytojui teks koreguoti jau patvirtintus projektinius pasiūlymus, juos iš naujo viešinti ir teikti savivaldybės administracijai jiems pritarti.

Tenka dažnai atstovauti nekilnojamojo turto vystytojams projektinių pasiūlymų viešuose svarstymuose. Juose pastebime, kad projektuotojui ir statytojui visuomenė pateikia gerokai platesnius klausimus ir pasiūlymus, susijus su planuojamais pokyčiais dėl vykdomos veiklos būsimuose statiniuose, pavyzdžiui: numatomu transporto priemonių srautu, gyventojų tankumo padidėjimu, aplinkinės teritorijos sutvarkymu, triukšmo ar oro taršos pokyčiais ir pan.

Rekomendacijos Keičiant Projektinius Pasiūlymus

Dėl to keičiant projektinių pasiūlymų sprendinius patariame atsižvelgti ne tik į aukščiau išdėstytus esminius statinių reikalavimus, tačiau ir į susijusius su:

• asmenų sveikatos apsauga ir higiena (apsauga nuo triukšmo ir oro užterštumo);
• statinių naudojimo paskirties ir šiai paskirčiai keliamais statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimais;
• gaisrinės saugos reikalavimais;
• galimybės patekti į statinius (ypatingai žmonėms su negalia) reikalavimais;
• energijos taupymo, šilumos išsaugojimo ir tvaraus išteklių naudojimo reikalavimais.

Šis nurodytas sąrašas nėra baigtinis ir gali nebent padėti įsivertinti, ar pakeitimai suteiks pagrindo manyti, kad yra keičiama projektuojamo pastato architektūra, pasikeis pastato (-ų) išdėstymas sklype, ar pokyčiai darys įtaką specialiesiems žemės naudojimo reikalavimams.

Jeigu taip - planuokite koreguoti projektinį pasiūlymą, organizuoti naują viešinimą ir kreiptis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo.

Viešųjų Pirkimų Tarnybos Vertinimo Išvada: Pažeidimai Ir Rekomendacijos

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertino UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įvykdytą viešąjį pirkimą ir jo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Perkančioji organizacija, įgaliojusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau - Perkančioji organizacija) vykdyti viešąjį pirkimą, - Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Nustatyti Pažeidimai

1. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalis: Kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos.
2. Įstatymo 86 straipsnio 9 dalis ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis: Skaidrumo principo pažeidimas, nepaviešinus Sutarties 1 priedo - Įkainotų veiklų sąrašo.
3. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas: Racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimas, nepagrįstai nutraukus Pirkimo_1 procedūras.

Sprendimas

Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos.

Vykdydama Įstatyme numatytą pareigą CVP IS viešinti Sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ją paviešino ne pilna apimtimi, dėl ko pažeidė Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Rekomendacijos

Tarnyba įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 5 d. d. CVP IS paskelbti Sutarties 1 priedą - Įkainotų veiklų sąrašą ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti Tarnybą.

Tarnyba rekomenduoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti Sutartį ir organizuoti naujo pirkimo procedūras.

Statybos Leidimų Išdavimo Tvarkos Pasikeitimai (2024-10-23)

Šioje chronologijoje pateikiami svarbūs statybos leidimų išdavimo tvarkos pakeitimai, kurie įsigaliojo 2024 m. spalio 23 d. Pakeitimai apima įvairius aspektus, pradedant nuo projektinių pasiūlymų derinimo iki prisijungimo sąlygų gavimo per IS "Infostatyba".

Chronologinė Lentelė

tags: #kada #reikia #viesinti #technini #projekta