Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymų. Nekilnojamojo turto kadastras yra esminė sistema, užtikrinanti tikslią ir patikimą informaciją apie nekilnojamąjį turtą šalies teritorijoje.

Kadastro planas

Kadastro vietovės ir blokai

Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Tai leidžia efektyviai organizuoti ir identifikuoti teritorijas.

Kadastro duomenų rinkimas ir tvarkymas

Nekilnojamojo turto kadastro duomenys renkami ir tvarkomi laikmenose, naudojant koordinačių sistemą. Šie duomenys apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą Baltijos jūroje.

Kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Be to, kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, kontinentinį šelfą Baltijos jūroje. Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai

Matininkų vaidmuo

Matininkai atlieka svarbų vaidmenį nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Asmenys, norintys atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, institucijai pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius kvalifikacijos atitiktį. Sprendimas dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų dokumentų, būtinų pažymėjimui išduoti, gavimo dienos.

Matininkai privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Už šių reikalavimų pažeidimus matininkams gali būti taikomos sankcijos.

Matininkas privalo nedelsdamas raštu informuoti įgaliotą instituciją apie padarytą teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimų pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus.

Matininkas gali atlikti žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus ir atlikti būtinus tyrimus žemės sklypuose, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti.

Matininko teisės ir pareigos

  • teisę įeiti į žemės sklypus;
  • teisę naudotis geodeziniais ženklais;
  • teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, reikalingą kadastro duomenims nustatyti;
  • teisę atlikti kitus veiksmus, būtinus kadastro duomenims nustatyti.

Matininkas privalo vykdyti įgaliotos institucijos nurodymus ir laikytis kitų teisės aktų reikalavimų.

STATINIŲ, PASTATŲ KADASTRINIAI MATAVIMAI

Pranešimai apie pasikeitimus

Asmenys, atsakingi už teritorijų planavimą, privalo perduoti pranešimą Kadastro tvarkytojui. Apie sprendimus pakeisti teritorijos ribas atsakingi asmenys per 5 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Savivaldybių administracijos, patvirtinusios teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose keičiamos teritorijos ribos, teritorijos ribų duomenis pateikia Kadastro tvarkytojui.

Duomenų atnaujinimas ir tikslumas

Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro įrašai apie nekilnojamuosius daiktus. Kadastro tvarkytojas, gavęs informaciją apie neteisingus duomenis, turi juos išnagrinėti ir priimti sprendimą. Jei duomenys yra neteisingi, jie turi būti pataisyti, o neišsamūs - papildyti.

Kadastro reorganizavimas ir likvidavimas

Nekilnojamojo turto kadastras reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymu.

Sprendimų priėmimas

Institucijos, atsakingos už kadastro tvarkymą, nagrinėja prašymus dėl kadastro duomenų pakeitimo ir gali priimti vieną iš šių sprendimų:

  1. prašymą tenkinti;
  2. prašymą atmesti;
  3. sprendimo priėmimą atidėti.

Duomenų įrašymas ir pakeitimas

Kadastro tvarkytojas nedelsdamas įrašo faktą apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą ar pakeitimo faktą.

Statinių duomenys

Kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m.

tags: #nekilnojamojo #turto #kadastro #nuostatai