Ar akcininkas gali būti vyr. buhalteriu? Reikalavimai ir aspektai steigiant UAB

Šiame straipsnyje aptarsime, ar UAB akcininkas gali būti tos pačios UAB vyr. buhalteriu, kokie reikalavimai keliami buhalteriui steigiant UAB, ir kitus svarbius aspektus, susijusius su UAB steigimu ir veikla Lietuvoje.

UAB steigimas ir buhalterio poreikis

Norint įsteigti UAB, kyla klausimas, ar reikalinga buhalterė ir kada ji reikalinga. Žinoma, vėliau (įsteigus) UAB buhalteris būtinas, nes reikalinga tvarkyti apskaitą ir kitus dalykus. Aptarkime, kokie pirmieji ir būtiniausi darbai, kuriuos turi atlikti buhalteris (pvz., užregistruoti UAB'ą PVM mokėtoju ir pan.).

Ar akcininkas gali būti UAB buhalteriu?

Kyla klausimas, ar UAB akcininkas gali būti tos UAB buhalteriu. Teisiniai aspektai leidžia UAB vadovui būti ir buhalteriu, tačiau reikėtų atsižvelgti į galimus interesų konfliktus.

Civilinio kodekso str. 2.87 numato imperatyvų įpareigojimą bendrovės valdymo organams (tame tarpe ir direktoriui) visomis priemonėmis vengti, jog jo asmeniniai interesai kirstųsi su juridinio asmens interesais. Būdamas tuo pat metu dar ir bendrovės buhalteriu, įmonės vadovas neišvengiamai sukurtų prielaidas interesų konfliktui: kiltų pavojus, jog kažkurios pareigos bus atliekamos neatsakingai, be vidinės kontrolės, dėl ko kentės juridinis asmuo.

Taip pat aktualios Civilinio kodekso str. 2.135 nuostatos: jis numato, jog atstovo sudarytas sandoris gali būti nuginčytas, jei pažeidžia atstovaujamojo interesus. Kilus teisminiam ginčui teismas be abejo preziumuos, jog bendrovės direktorius (veikiantis kaip bendrovės atstovas) sudarydamas sandorį (darbo sutartį) su pačiu savimi veikė nesąžiningai, nes galimai siekė išvengti vidinės kontrolės.

Minimalus direktoriaus darbo laikas ir atlyginimas

Kadangi įmonė turi turėti bent įmonės direktorių (vadovą), svarbu žinoti, kiek minimaliai įmonės direktorius turi dirbti per mėnesį. Šiuo metu jokie teisės aktai nenustato jokių apribojimų ne viso darbo laiko nustatymui ar minimaliam darbo laikui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad deklaruojamas darbo laikas ir faktinė darbo apimtis turi protingumo kriterijaus ribose atitikti. Priešingu atveju gali kilti administracinė atsakomybė už žinomai klaidingą darbo laiko nurodymą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pagal ATPK 41(5) str.

Pavyzdžiui, direktorius gali dirbti 0,25 etato ir gauti minimalų atlyginimą, nuo kurio mokami mokesčiai Sodrai. Jei įmonė nieko neveikia ir nežada veikti dar kurį laiką, reikėtų pasidomėti apie galimybę veiklos sustabdymą, gal pigiau būtų.

Įstatinio kapitalo mažinimas

Įstatinio kapitalo mažinimas gali būti vienas iš būdų išmokėti akcininkams lėšų. Kitaip tariant, alternatyva dividendams, ypač jei pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstytinasis pelnas lygus nuliui ir dividendų išmokėjimas negalimas. Sprendime mažinti įstatinį kapitalą turi būti aiškiai nurodomas tikslas, kuriuo įstatinis kapitalas mažinamas.

Pavyzdžiui, bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 100 000 Lt. Įstatinis kapitalas yra padalintas į 1 000 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt. Įstatinį kapitalą planuojama sumažinti iki minimalaus 10 000 Lt. Taigi kapitalas mažintinas anuliuojant 900 akcijų arba sumažinant akcijos nominaliąją vertę iki 10 Lt.

Mažindama įstatinį kapitalą, bendrovė privalo savo prievolių įvykdymą papildomai užtikrinti kiekvienam to pareikalavusiam savo kreditoriui. Prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo gali reikalauti kreditorius, kurio teisės atsirado ir nepasibaigė iki juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos.

Sumažinus įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, su akcininkais atsiskaitoma tik pinigais. Pinigai akcininkams gali būti išmokami ne anksčiau, negu pakeisti bendrovės įstatai įregistruojami Juridinių asmenų registre, ir turi būti išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos.

Mažinant įmonės įstatinį kapitalą, akcininkams išmokamos lėšos, sudarytos ne iš akcininkų įnašų, o iš įmonės lėšų, laikomos dividendais ir apmokestinamos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir LR pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

Buhalterio kvalifikacija ir reikalavimai

Norint dirbti UAB vyr. buhalteriu, svarbu turėti reikiamą kvalifikaciją. Nors tiesioginių kvalifikacinių reikalavimų nėra, rekomenduojama turėti bent buhalterijos kursus, kad orientuotis apskaitos sistemoje. Kursai suteikia konspektuotą medžiagą, įstatymus, kurie bus reikalingi arba gali būti reikalingi arba padės bent orientuotis įstatymų sraute. Taip pat kursuose bus ir žmonių kurie jau dirba tą darbą, galima bus ateityje ir jais pasikonsultuoti.

Kursuose kvalifikacinių pažymėjimų negausite, juos galite gauti tik studijuodamas kolegijoje ar Universitete. Kursus organizuojančios įmonės suteikia tik pažymėjimą, kuriame yra parašyta kad toks tai žmogus yra išklausęs visą tokia tai tema mokymosi kursą. Taigi toks pažymėjimas, nėra dokumentas patvirtinantis jog įgijo profesiją.

UAB steigimas

Bendrijos pirmininko ir buhalterio funkcijos

Daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip ir visos kitos ūkinės organizacijos, privalo vesti buhalterinę apskaitą. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas, patvirtintas 2001 m. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2.6 punktas įpareigoja bendrijos valdybą (pirmininką) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoti bendrijos lėšas ir tvarkyti jos sąskaitas bankuose, taip pat samdyti buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį pavesti įmonei, turinčiai atitinkamą kvalifikaciją ir teikiančiai tokias paslaugas.

Sąskaita banke paprastai atidaroma dviem parašais - valdybos (bendrijos) pirmininko ir buhalterio. Jeigu sudaroma sutartis su organizacija, tvarkančia bendrijos buhalterinę apskaitą, sąskaita atidaroma taip: pirmas parašas - valdybos (bendrijos) pirmininko, antras - aptarnaujančios organizacijos vyr. finansininko.

UAB mokesčiai ir lengvatos

Pirmaisiais mokestiniais metais UAB gali pasinaudoti lengvatiniu 0 proc. tarifu, jei bendros UAB pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir UAB akcininkas (-ai) neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų.

Vėlesniais mokestiniais metais, UAB, atitinkančioms pirmuosius du paminėtus reikalavimus taikomas lengvatinis 5 proc. (6 proc.) tarifas. UAB, kurios pajamos, gautos per paskutinius 12 mėnesių, yra didesnės nei 45 tūkst. eurų ir/arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių praėjusiais kalendoriniais metais, vertė yra didesnė nei 14 tūkst. eurų arba UAB akcininkas (-ai) turi keletą kitų juridinių vienetų, kurių bendrai sudėtos sumos viršija nurodytus rodiklius, - privalo registruotis PVM mokėtoja. Tokiu atveju yra taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Dividendai, išmokami įmonės akcininkams, apmokestinami 15 proc. tarifu. Darbuotojo nuo darbo užmokesčio mokamas 20 proc. GPM tarifas. Taikomi tam tikri neapmokestinami pajamų dydžiai (NPD) skaičiuojami pagal formulę ir priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio bei tais metais patvirtintos mėnesio minimalios algos (MMA).

Mokesčių tarifų lentelė

Mokesčio pavadinimas Tarifas
Lengvatinis pelno mokestis (pirmieji metai) 0%
Lengvatinis pelno mokestis (vėlesni metai) 5% - 6%
Standartinis PVM tarifas 21%
Dividendų mokestis 15%
GPM nuo darbo užmokesčio 20% - 32%
Sodros įmokos 19,50% - 22,50%

tags: #ar #gali #akcininkas #buti #vyr #buhaltere