Kada Muitinės Pareigūnai Gali Tikrinti Gamybines Patalpas Lietuvoje

Muitinis tikrinimas yra grindžiamas rizikos analizės rezultatais, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2005 reikalavimais. Rizikos analizė - tai sisteminis informacijos panaudojimas, siekiant nustatyti šaltinius ir įvertinti riziką.

Vienas iš Lietuvos muitinės uždavinių - užtikrinti ES išorinės sienos kontrolę, stengiantis kuo mažiau trukdyti verslui. Todėl prekės atrenkamos ir tikrinamos vadovaujantis pačiais pažangiausiais metodais. Lietuvos muitinė nuolat modernizuoja rizikos valdymą, tobulina analitinę veiklą ir prevencines priemones.

ES Muitų Sąjungos žemėlapis

Muitinėje diegiamos naujos, tobulinamos esamos informacinės duomenų įvedimo, registravimo, kontrolės, kaupimo ir apdorojimo sistemos. Vienas iš jų yra efektyviai veikianti elektroninė Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema, įdiegta 2007 m. Ši sistema pagal rizikos požymius automatiškai atrenka deklaracijas muitiniam tikrinimui, taip pat fiksuoja tikrinimo rezultatus.

Informacija apie riziką gaunama iš OLAF, ES valstybių narių muitinių (RIF), VMI, muitinės struktūrinių padalinių, taip pat kitais kanalais. Iš viso 2011 metais išanalizuoti 886 pranešimai, 2012 m. - 1129. Nuolat kuriami nauji rizikos profiliai. Nuo 2010 iki 2012 m. buvo sukurta vidutiniškai apie 3000 naujų rizikos profilių.

Naudojant rizikos valdymo priemones, nustatomi įvairūs deklaravimo tvarkos pažeidimai. Vilniaus teritorinėje už rizikos įvertinimą atsakingas Pažeidimų prevencijos skyrius. Jis analizuoja deklaracijas, prekes ir imasi prevencijos priemonių, t.y. periodinis tikrinimas kontrolės muitinės postuose vykdomas nuo 2009 m.

Tokią kontrolę nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos Muitinio tikrinimo pagal rizikos požymius kontrolės vykdymo taisyklės (Muitinio tikrinimo pagal rizikos požymius kontrolės vykdymo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 05 14 įsakymu Nr. 1B-270).

Prekės muitinis įvertinimas ir muitinio įvertinimo kontrolė yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja iš pareigūnų daug žinių, patirties bei atsakomybės. Muitinės pareigūnai gali atlikti ūkio subjekto ūkinės veiklos ir komercinės veiklos patikrinimą. Šis sprendimas dėl ūkio subjekto importuojamos muitinės vertės nustatymo.

Išnagrinėjus 2010-2012 m. priimtus sprendimus, matome, kad papildomo tikrinimo metu Lietuvos muitinėje net 87,7 proc. atvejų priimamas sprendimas palikti galioti deklaruotą prekės sandorio vertę (Vilniaus muitinėje net 96,3 proc.), o 12,3 proc. atvejų importuotos prekės muitinei vertei nustatyti taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai.

2010 m. Lietuvos muitinė atliko muitinio įforminimo metu 6 836 prekių tikrinimus, kuriems buvo taikomi kiti mutinio įvertinimo metodai (išskyrus sandorio metodą), kas sudaro 1,8 proc. Ši suma parodo svarbų kontrolės vaidmenį, nustatant muitinės vertę.

Papildomas Prekių Muitinio Įvertinimo Tikrinimas

Papildomas prekių muitinio įvertinimo tikrinimas atliekamas vadovaujantis taisyklėmis, kurios patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2012 m. gruodžio mėn. 14 d. Tikrinama, ar teisingai parinktas vertės nustatymo būdas, tai yra pripažinti sandorio vertės metodą, ar taikyti kitus vertės nustatymo metodus.

Importuotojas, deklaruodamas prekes, privalo užpildyti prekių deklaraciją (importo bendrojo administracinio dokumento rinkinius - BAD), kurioje šalia kitų dokumentų yra nurodoma ir prekių sandorio vertė. Tikrintų deklaracijų skaičius kiekvienais metais didėjo tiek visoje Lietuvos muitinės sistemoje, tiek Vilniaus teritorinėje muitinėje (Lietuvos muitinėje nuo 5 tūkst. vnt. 2010 m. iki 7 tūkst. vnt. 2012 m., Vilniaus TM nuo 2,2 tūkst. vnt. 2010 m. iki 4,6 tūkst. vnt. 2012 m.).

Dėl šiai priežasčiai ir sustiprinta muitinio įvertinimo kontrolė tiek muitinio įforminimo, tiek po muitinio įforminimo. Vilniaus teritorinėje muitinėje 2010-2012 m. augo skaičius, kai jie buvo koreguoti po muitinio įforminimo ar taikyti kiti muitinio įvertinimo metodai.

Lietuvos Muitinės ir Vilniaus TM Vertės Tikrinimo Rezultatai 2010-2012 m.

Pagal nustatytus pažeidimų pobūdžius 2010-2012 m. 2012 m. palyginti su 2010 ir 2011 m. sumažintos sumos dėl muitinės vertės sumažėjimo. Šį sumažėjimą lėmė geresnė muitinio įvertinimo kontrolė muitinio įforminimo metu, remiantis rizikos analize ir įvertinimu.

Registruojant nepriemoką muitinėje, palyginti 2010 ir 2012 m., padidėjo 46 proc., o lyginant 2011 m. su 2012 m., sumažėjo. Po tikrinimo, pastebime, kad 2011 m. surinkta žymiai daugiau nei 2010 ir 2012 m. (net 3,5 karto daugiau).

Kontrolę po muitinės procedūros galima vykdyti muitinėje (pavyzdžiui, vėlesnė muitinės deklaracijos kontrolė) arba deklaranto ar bet kurio kito asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su atitinkamos importo deklaracijos pildymu, patalpose.

Teritoriniai muitinės ūkio subjekto patikrinimo skyriaus pareigūnai, kurie vykdo ūkio subjekto ūkinės - komercinės veiklos, susijusios su jų atliekamais muitinės sankcionuotais veiksmais ir prekių laikinuoju saugojimu, patikrinimus. Vilniaus teritorinė muitinė per 2012 m. surinko 5,3 mln. litų, tai sudarė 29 proc. surinktos sumos. Ši suma sudarė apie 40 proc., Klaipėdos TM - šis rodiklis yra žymiai mažesnis ir sudarė tik 14 proc.

Pagal nustatytus pažeidimų pobūdžius, ūkio subjekto patikrinimų metu, per 2012 m. didžiausią dalį sudarė pažeidimai, kurie susiję su neteisingai vykdytos 42 - os muitinės procedūros (32 proc.) pažeidimais. Kiti pažeidimai sudarė 32 proc.: pažeidimai dėl neteisingai taikytos lengvatos, tarifų - 17 proc., pažeidimai, susiję su prekių muitine verte - 9 proc., pažeidimai dėl nedeklaruotų prekių - 3 proc., kt. pažeidimai sudarė 1-2 proc.

Ūkio subjektų patikrinimai 2012 m.

42-a muitinės procedūra yra režimas, kuriuo importuotojai naudojasi, kad būtų atleisti nuo PVM tais atvejais, kai importuotos prekės bus išgabentos į kitą valstybę narę. Tada PVM yra mokėtinas paskirties valstybėje narėje. 42-os muitinės procedūros kontrolė ir kitos susijusios procedūros leidžia užkardyti ir aptikti PVM vengimą. Todėl yra rizika, kad valstybės narės praras PVM pajamas. Darytina išvada, kad šios procedūros kontrolė turi trūkumų, dėl kurių patiriama didelis PVM nuostolis. Taikant 42-ą muitinės procedūrą yra prarandama daug lėšų.

Pagrindiniai pažeidimai 2010 m. susiję su deklaruotos prekės muitinės vertės pažeidimais - 27 proc. 2010 m. didžiausią procentą sudarė pažeidimai dėl nedeklaruotų prekių (72 proc.), kai 2011 m. didžiausią procentą sudarė pažeidimai dėl neteisingai vykdytos 42-os procedūros.

Ūkio subjekto patikrinimų metu 2010 m. pagal pažeidimų pobūdį Vilniaus teritorinėje muitinėje sudarė pažeidimai dėl nedeklaruotų prekių net 95 proc. Didelis procentas pastebimas ir visos Lietuvos muitinės mastu. Tik po 1-2 proc. sudarė pažeidimai, susiję su prekių muitine verte, dėl prekių klasifikavimo ir dėl neteisingai vykdytos 42 - os muitinės procedūros.

Siekiant išsiaiškinti muitinio įvertinimo tvarkas, instrukcijas, išaiškinimus bei jų taikymo problemas, galimybes tobulinti darbo organizavimą, parengtos anketos, kurios vienos buvo skirtos verslininkams, o kitos - muitinės pareigūnams ir atlikta internetinė apklausa. Apklausos metu nustatyta, kad 83 proc. klausimams, kaip vertinami Muitinės departamento parengti prekių muitinį įvertinimą reglamentuojantys teisės aktai (tvarkos, instrukcijos, išaiškinimai ir kt.), 37 proc. verslininkų ir 58 proc. muitinės darbuotojų, atsakė, kad teisės aktai yra aiškūs, 58 proc. verslininkų ir 17 proc. muitinės sistemos atstovų - sudėtingi ir sunku juos taikyti be papildomų išaiškinimų.

Muitinės pareigūnams teisės aktai yra aiškūs, todėl, kad jie dažnai dalyvauja įvairiuose muitinės klausimais organizuojamuose seminaruose, kursuose, taip pat turi didesnes galimybes kelti profesinę kvalifikaciją. Tai rodo, kad reikia didinti verslininkų švietimą muitinio įvertinimo klausimais, organizuoti seminarus, apmokymus, kad jie geriau suprastų teisės aktų reikalavimus ir galėtų teisingai deklaruoti prekes.

Atsakydami į anketos klausimus, muitinės darbuotojai pažymėjo, kad Lietuvos muitinėje yra problemų. Viena iš jų susijusi su prekių muitinio įvertinimo specialistų stoka, postuose ir teritorinės tarifų ir muitinio įvertinimo skyriuose. Kas tiesiogiai daro įtaką prekių muitiniam įvertinimui bei kontrolės procesui. Verslininkai į tokį patį klausimą, ar jiems buvo suteikta galimybė pašalinti pažeidimus, dauguma atsakė teigiamai (58 proc. respondentų).

Dažniausiai daromos klaidos, deklaruojant muitinę vertę vienetais, verslininkų ir muitininkų nuomone, pavaizduota 18 paveiksle. Apie 50 proc. Muitinės pareigūnų ir verslininkų nuomonė skiriasi. Muitininks apklausos duomenys parodė, kad iš visų muitinės vertės mažinimo/didinimo atvejų 57 proc. sudarė muitinės vertės mažinimas/didinimas perparduodant prekes, 31 proc. ėdžio taikymo, kai klasifikavimo ir muits norma nustatyta, atsižvelgiant į vertę. Esant didesnei importuojamai prekių vertei, taikoma mažesnė muits norma. Prekėms, kurioms taikoma mažesnė muits norma, sandorio vertė didinama, o prekėms, kurių norma didelė, sandorio vertė mažinama.

Didžioji dalis muitinės pareigūnų mano, kad būtina pastoviai tobulinti ir gerinti muitinio įvertinimo ir muitinio įvertinimo kontrolės darbo organizavimą. Kad būtų teisingai įvertinta ir kontroliuojama prekių muitinė vertė būtina stiprinti kontrolę: postų lygmenyje atsakė 45 proc. Verslo atstovai (52 proc.) pažymėjo, kad muitinės formalumų atlikimas užima daugiau nei dvi valandas, 38 proc. 81 proc. 20 paveiksle pavaizduotas procentas verslininkams skirtų sankcijų (nuobaudų) už muitinio įvertinimo pažeidimus.

Apibendrinus abiejų anketų duomenis, darytina išvada, kad muitinės pareigūnų ir verslininkų atsakymai į panašaus turinio (pobūdžio) klausimus, yra skirtingi. Tai galima paaiškinti tuo, kad muitinės sistemos darbuotojai pakankamai palankiai vertina savo darbą. Verslininkų nuomone - muitinės darbo organizavime ir kontrolėje yra veiklos tobulinimo rezervų.

Muitinė yra vienintelė viešoji institucija, kuri gauna išsamią informaciją apie visas prekes, gabenamas per ES išorines sienas. Gautos informacijos pagrindu, muitinė analizuoja ir priima sprendimus dėl importuojamų ir eksportuojamų prekių kontrolės būdų ir metodų, kurie grindžiami nustatytais tiekimo grandinės bendrosios rizikos valdymo sistemos pagrindais.

Muitinės Rizikos Valdymo Priemonės 2010-2012 m.

tags: #kada #muitines #pareigunai #gali #tikrinti #gamybines