Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d., yra pagrindinis šalies įstatymas, nustatantis valstybės valdymo principus, piliečių teises ir pareigas. Konstitucija yra aukščiausios galios teisės aktas, o jos keitimo tvarka yra griežtai reglamentuota.
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Konstitucijos Keitimo Procedūra
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Konstituciniai Aktai
Konstitucijos sudedamąja dalimi yra šie konstituciniai aktai:
- 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“.
- 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“.
- 1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“.
- 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.
Šie aktai yra neatsiejama Konstitucijos dalis ir turi ypatingą teisinę galią.
Konstitucijos Vieta Teisės Sistemoje
Konstitucija yra visą teisės sistemą integruojantis ir visą teisinį reguliavimą nukreipiantis teisės aktas, turintis aukščiausią galią.
E. Kūris yra pabrėžęs, kad savo teisiniu turiniu šis procesas prilygo savotiškai revoliucijai. Šis aktas darė įtaką visiems valstybės, visuomenės ir asmens teisiniams santykiams, nes Konstitucija buvo suvokiama kaip konstitucinis dokumentas. Ribos tarp konstitucinės ir ordinarinės teisės iš esmės nebuvo. Konstitucijoje aptiksime įvairioms teisės šakoms priskiriamų nuostatų. Konstitucinė teisė nėra teisės šaka, šiuo atžvilgiu ji nėra lygiareikšmė administracinei, civilinei ar baudžiamajai teisei. Konstitucija yra visa teisės sistemą integruojantis ir visą teisinį reguliavimą nukreipiantis, jo turinį lemiantis teisės aktas.
Konstitucinio Teismo Jurisprudencija
Konstitucinis Teismas (KT) yra institucija, aiškinanti Konstituciją ir užtikrinanti jos viršenybę teisės sistemoje. Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra svarbus Konstitucijos aiškinimo šaltinis.
Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstituciją, pateikia darnaus konstitucinio reguliavimo sampratą. Įstatymas yra vertinamas toks, koks yra arba taip, kaip jį suvokia Teismas: jis gali būti tinkamai suformuluotas, neaiškus, neapibrėžtas, vidiniu požiūriu prieštaringas ir t. t. O Konstitucija visada yra darni, tikslinga sistema, svarbu tik mokėti ją interpretuoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Apribojimai Keičiant Konstituciją
Nė viena Lietuvos valstybės konstitucija neturėjo tiek apsaugos funkcijų, kiek 1992 m. Konstitucija. Visos Konstitucijos funkcijos yra lygiavertės ir sudaro vientisą sistemą. Konstitucijos principai ir normos nukreipia teisės kūrybą ir praktiką, todėl visa teisė ir Konstitucija turi atitikti tiek turinio, tiek formaliaisiais požiūriais.
Atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, kad valdžios galias riboja ir žmogus privalo nevaržyti, Konstituciją galima suprasti kaip valstybinės ir socialinės valdžios ribojimo aktą, kuris draudžia valstybės institucijoms ir pareigūnams pažeisti prigimtines ir pilietines asmens teises bei kitas konstitucines vertybes. Tokiu požiūriu Konstitucija galioja ne tik valstybinėje sferoje, kuriai reglamentuoti pirmiausia ji skirta, bet ir (tam tikra apimtimi) visuomeninėje bei prigimtinėje sferose.
tags: #kada #konsitucija #negali #buti #taisoma