Civilinių teisinių santykių dalyviai dažnai sudarinėja įvairius sandorius ir atlieka teisinius veiksmus ne patys asmeniškai, bet per kitus asmenis - atstovus. Taip elgiamasi tada, kai asmuo asmeniškai to negali padaryti dėl įvairių priežasčių: ligos, ilgalaikės komandiruotės, didelio užimtumo, teisinio neišprusimo, neveiksnumo.
Visi asmenys (tiek fiziniai tiek juridiniai) turi teisę sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus, t.y. per kitus asmenis (atstovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai kam jie atstovauja). Tačiau pats sandoris bus laikomas sudarytas ne atstovo, o paties atstovaujamojo ir pasekmes sukurs atstovaujamajam.
Svarbu pabrėžti, kad atstovavimas apima du aspektus: veikimą vaiko vardu ir veikimą vaiko interesais. Tai galima iliustruoti dviračio metafora, kurioje vienas ratas išreiškia veikimą vaiko vardu, o kitas - veikimą vaiko interesais. Dviratis važiuoja tada, kai sukasi abu ratai, t.y. kad tėvai privalo veikti ne tik vaikų vardu, bet ir jų interesais, pabrėžia tiek Vaiko teisių konvencija, tiek ir įstatymai.
Atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo įgalinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais išreiškia atstovaujamojo valią. Įgalinimas - tai atstovo teisė atstovaujamojo vardu sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir išdavus jį atstovui suteikia jam teisę veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris: įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens - atstovaujamojo (įgaliotojo) pareikštos valios, o atstovo sutikimo nereikia.
Visgi ne bet kurį sandorį galima pavesti sudaryti atstovui. Pavyzdžiui, negalima sudaryti santuokos ar ją nutraukti kito asmens vardu, nes tokio pobūdžio sandoris yra asmeninis. Be to, yra sandorių, kurių pavesti sudaryti kitam asmeniui neleidžia įstatymas. Pavyzdžiui, LR civiliniame kodekse pasakyta, kad atstovas negali sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis (asmuo, kuriam yra atstovaujama).
Atstovavimo rūšys
Dažnai atstovavimas suvokiamas kaip savanoriškas (sutartinis) atstovavimas, kai išreiškiama valia suteikti tam tikrus įgaliojimus kitam asmeniui. Pavyzdžiui, gali būti sudaryta pavedimo sutartis.
Tačiau esama ir įstatymo numatyto atstovavimo, kurį gali lemti administracinis aktas, teismo priimtas sprendimas (tarkim asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, tada teismas privalo nedelsdamas paskirti tokio asmens rūpintoją, kuris ir bus ribotai veiksnaus asmens atstovas pagal įstatymą) ar tai tiesiogiai numato pats įstatymas (visais atvejais neveiksnaus nepilnamečio vaiko veiksnūs tėvai yra ir atstovai pagal įstatymą).
Yra skiriamos dvi pagrindinės atstovavimo rūšys:
- Savanoriškas (sutartinis) atstovavimas: atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį (pavedimo, darbo, jungtinės veiklos sutartis), o atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime arba sutartyje.
- Būtinasis atstovavimas (atstovavimas pagal įstatymą) - atstovavimo teisinis santykis ir atstovo įgaliojimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios. Susiklosto tada, kai atstovaujamasis yra neveiksnus asmuo, atstovaujamojo interesais veikia ne atstovaujamojo pasirinktas atstovas, bet įstatymo nustatyta tvarka paskirtas atstovas.
Būtinojo atstovavimo atveju atstovo įgaliojimus apibrėžia įstatymas ar kitas norminis aktas (pvz. Vaiko teisių užtikrinimo kontekste atstovavimas yra būtinasis - vaikas negali būti neatstovaujamas.
LR Civilinis kodeksas įsakmiai nustato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų (3.155 str. 1 d.), o tėvai yra savo neveiksnių vaikų atstovais pagal įstatymą (3.157 str. 1d.). Vaiko atstovavimas yra sudedamoji tėvų valdžios dalis. Tėvų teisė atstovauti savo vaikus kyla iš juos ir vaikus siejančio prigimtinio (kraujo) ryšio.
Tėvų įgaliojimo atstovauti vaikus pagrindas - įstatymu patvirtinti juos siejantys biologiniai ar jiems prilyginti tėvystės ir motinystės ryšiai. Tėvų teisę atstovauti vaikus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad tas ir tas asmuo yra vaiko tėvas ir motina.
Pagal apibrėžimą, atstovaujant yra būtina atskleisti atstovavimo faktą, praktikoje tai įgyvendinama pateikiant atstovaujamojo (vaiko) gimimo liudijimą ir atstovo (tėvų) asmens tapatybę įrodančius dokumentus. Įrodžius atstovavimo teisę atstovas atstovaujamojo vardu gali atlikti veiksmus, pvz. Laikoma, kad tėvai turi bendro pobūdžio atstovavimo teisę, t.y. gali vaiko vardu atlikti visus reikalingus veiksmus.
Jei tėvai veikia vaiko vardu, bet ne jo interesais (o tokių atvejų praktikoje būna ne vienas), atsiranda valstybės pareiga imtis veiksmų, kad vaiko interesai būtų užtikrinti. Pvz. tais atvejais, kai nustatomas faktas, kad tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja (smurtauja, neprižiūri). Priemonių vaikų teisėms užtikrinti pagal įstatymą gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. (CK 3.163 str. 4 d.). Tokiu atveju galima sakyti, kad vaiko interesais tokioje situacijoje veikia, t.y. jį bendrąja prasme „atstovauja“ valstybė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. (9 p.). Įgyvendindama šį tikslą, Tarnyba „gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą;“ (10.2 p.) Taip įvardinta viena iš vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų.
Kai bendrai kalbame apie VTAĮT funkcijas, žodį atstovauti naudojame analogine prasme, kaip sinonimą žodžiams „užtikrinti“, „ginti“, „apsaugoti“. Kai šį žodį naudojame tiesiogine prasme, turime omenyje arba VTAĮT buvimą vaiko atstovu pagal įstatymą, kuris reiškia galėjimą nepilnamečio vardu ir interesais, kaip ir tėvams, atlikti visus veiksmus, arba VTAĮT atliekamą procesinį atstovavimą, kuris reiškia teisę vaiko vardu ir interesais paduoti ieškinį ar prašymą į teismą.
Dokumentai, patvirtinantys atstovavimą
Esant savanoriškam atstovavimui reikalingas specialus dokumentas - įgaliojimas. Įstatymas numato atvejus, kada toks įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro:
- kai įgaliojimas suteikiamas sudaryti sandorius, kuriems reikalinga notarinė forma;
- kai fizinis asmuo įgalioja kitą asmenį atlikti veiksmus susijusius su juridiniais asmenimis;
- visais atvejais, kai įgaliojimas susijęs su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ar disponavimu.
Tuo tarpu esant atstovavimui pagal įstatymą, nereikia atskirai sudarinėti jokio dokumento, pvz.: kai tėvai atstovauja savo neveiksniems nepilnamečiams vaikams, pakanka pateikti vaiko gimimo liudijimą.
Įgaliojimo terminas ir galiojimas
Rašytiniame dokumente - įgaliojime dažnai nurodomas laikotarpis, kuriam suteikiamos numatytos teisės. Gali būti numatyta, kad teisės suteikiamos neterminuotai. Jeigu įgaliojimo terminas atskirai neaptartas, laikoma, kad teisės suteikiamos vieneriems metams, vadinasi, visais atvejais svarbu nurodyti įgaliojimo sudarymo datą.
Kalbant apie atstovavimą pagal įstatymą, tai jis trunka tol, kol išnyksta aplinkybės dėl kurių toks atstovavimas apskritai atsirado.
Sandorio pasekmės, sudaryto neturint teisės
Jeigu sandoris buvo sudarytas neturint tokios teisės, tai jis nesukels jokių teisinių pasekmių atstovaujamajam, nebent kitos sandorio šalies prašymu, jis patvirtins tokį sandorį. Ir nors bendroji taisyklė sako, jog atgalinio veikimo principas teisėje negalioja, tačiau šiuo atveju, bus laikoma, kad sandoris įsigalioja nuo jo sudarymo momento (o ne nuo sandorio patvirtinimo momento).
Priešinga sandorio šalis gali atsisakyti nuo sutarties sudarytos su tokios teisės neturinčiu asmeniu (iki tol, kol atstovaujamasis jo nepatvirtino). Atstovaujamajam asmeniui nepatvirtinus minėto sandorio ir kitai sutarties šaliai nuo jo neatsisakius, sandoris galios, tačiau už jį atsakingu bus sandorį sudaręs asmuo, nebent bus nustatyta, kad sandorio šalis turėjo žinoti, jog atstovas veikė be suteiktos teisės. Taip užkertamas kelias piktnaudžiauti tiek atstovui, tiek asmeniui sudarančiam sutartį su atstovu.
Atstovo pareigos
Atstovui yra numatytos tam tikros pareigos, kurių jis privalo laikytis:
- lojalumo pareiga: atstovas veikia atstovaujamojo interesais ir turi vengti interesų konflikto (sudarinėti sandorius su savimi arba artimais giminaičiais). Atstovui draudžiama konkuruoti su atstovaujamuoju arba būti abiejų sandorio šalių atstovu tuo pačiu metu. Atstovas negali atskleisti arba naudoti konfidencialios informacijos, gautos esant atstovavimo santykių dalyviu.
- pareiga laikytis atstovaujamojo nurodymų. Atstovas veikia atstovaujamojo interesais, todėl privalo laikytis protingų ir sąžiningų atstovaujamojo nurodymų, tačiau neprivalo laikytis neteisėtų arba neetiškų nurodymų.
- pareiga veikti apdairiai ir kompetentingai, t. y. kaip vidutiškai apdairus ir protingas asmuo. Jeigu tai yra atstovavimas, teikdamas tam tikras atlygintines paslaugas (audito, teisines, vadybos, kt.), atstovas privalo laikytis atitinkamos profesijos standartų ir praktikos.
- pareiga informuoti. Atstovas privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamąjį visais svarbiais klausimais, susijusiais su pavedimo vykdymu.
- pareiga pateikti ataskaitą bei perduoti viską, ką gavo vykdydamas pavedimą. Pareigos turinys, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos priklauso nuo pavestų atlikti veiksmų.
Įgaliojimo pasibaigimas
Atstovavimo santykiai pasibaigia baigus galioti įgaliojimui, o tai siejama ne tik su terminais, bet ir pačiais asmenimis. Taigi įgaliojimas nustoja galios, kai:
- pasibaigia įgaliojimo terminas
- asmeniui, suteikusiam įgaliojimą, jį panaikinus
- asmeniui, kuriam įgaliojimas buvo suteiktas, jo atsisakius
- pasibaigus juridiniams asmeniui, jei jis davė įgaliojimą ar jam buvo duotas įgaliojimas
- mirus, pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu asmenį kuriam buvo duotas įgaliojimas arba kuris davė įgaliojimą
Svarbu paminėti, kad atstovui, veikusiam atstovaujamojo vardu, tačiau viršijus suteiktas teises, iš sandorio išplaukiančios teisės bus privalomos asmeniui, kuriam atstovaujama, jei kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu. Pavyzdžiui, lėktuvo stiuardesę būtų protinga laikyti tam tikros avialinijų kompanijos atstove, viešbučio klerką - viešbučio atstovu. Todėl jų veiksmai sukels teisines pasekmes atitinkamai avialinijų kompanijai ir viešbučiui.
Jeigu atstovas sudaro sandorį, kuris prieštarauja atstovaujamojo interesams, tai negaliojančiu jis gali būti pripažintas tik atstovaujamojo reikalavimu. Mat preziumuojama, kad atstovaujamasis pasirenka tokį asmenį, kurio veiksmais jis pasitiki ir tokį, kuris veiks jo interesais. Todėl įstatymas numato ir dar vieną draudimą - vienas ir tas pats asmuo negali būti priešingų sandorio šalių atstovu.
Įgaliotasis asmuo gali jam suteiktas teises pavesti kitam asmeniui, t.y. Kita vertus, įgaliotinis negali perduoti kitam asmeniui daugiau teisių nei jam pačiam jų buvo suteikta.
Reikia skirti panašius į atstovavimą santykius. Pavyzdžiui, LR civiliniame kodekse numatyta, kad už asmenį, kuris dėl fizinės negalios negali pasirašyti sudaromos sutarties, tai gali padaryti kitas asmuo. Čia nesusiklostys atstovavimo santykiai, sutartis bus laikoma sudaryta negalią turinčio asmens.