Technologijų pažanga drastiškai keičia nekilnojamojo turto rinką, suteikdama naujas galimybes tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Viena iš reikšmingiausių pokyčių sferų - tai skaitmeninės platformos, kurios supaprastina nekilnojamojo turto paiešką ir sandorių atlikimą.
Virtualios realybės (VR) ir papildytos realybės (AR) technologijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį nekilnojamojo turto sektoriuje. Šios technologijos leidžia potencialiems pirkėjams atlikti nuotolines turus po nekilnojamojo turto objektus, kas ypač naudinga tiems, kurie negali fiziškai apsilankyti vietoje.
Duomenų analizė ir dirbtinis intelektas (DI) taip pat prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos transformacijos. Naudojant didelius duomenis, įmonės gali analizuoti rinkos tendencijas, prognozuoti nekilnojamojo turto vertės pokyčius ir nustatyti optimalias kainas.
Be to, nekilnojamojo turto valdymo programinė įranga leidžia efektyviau valdyti nuomojamus objektus, stebėti nuomininkų mokėjimus, prižiūrėti pastatus ir optimizuoti išlaidas. Kita svarbi technologijų įtaka yra blockchain technologija, kuri užtikrina saugų ir skaidrų sandorių vykdymą.
Nekilnojamojo turto agentūros ir plėtros bendrovės vis dažniau naudoja socialinius tinklus ir skaitmeninę rinkodarą, kad pasiektų platesnę auditoriją ir efektyviau reklamuotų savo paslaugas. Technologijų poveikis nekilnojamojo turto rinkai yra neabejotinas ir nuolat auga.
Skaitmenizacija NT sektoriuje keičia tradicinius veiklos modelius, suteikdama naujas galimybes tiek nekilnojamojo turto agentūroms, tiek vartotojams. Vienas iš pagrindinių skaitmenizacijos privalumų yra duomenų analizės galimybės.
Dabar NT specialistai gali naudoti didelius duomenų rinkinius, kad gautų įžvalgų apie rinkos tendencijas, vartotojų elgesį ir konkurentus. Virtualios realybės (VR) ir papildytos realybės (AR) technologijos taip pat revolucionizuoja NT sektorių.
Klientai gali virtualiai apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, nesilankydami fiziškai. Tai ypač naudinga tiems, kurie ieško būsto užsienyje ar nori greitai įvertinti kelis objektus. Be to, skaitmenizacija pagerina komunikaciją tarp nekilnojamojo turto agentų ir jų klientų. Internetiniai portalai, socialiniai tinklai ir mobiliųjų aplikacijų plėtra leidžia greičiau ir efektyviau dalintis informacija.
Dokumentų valdymas ir automatizacija taip pat yra svarbūs skaitmenizacijos aspektai. Tradiciniai popieriniai dokumentai vis dažniau pakeičiami skaitmeninėmis formomis, leidžiančiomis greičiau ir saugiau tvarkyti sandorius. Skaitmenizacija taip pat turi didelį poveikį nekilnojamojo turto investicijų valdymui.
Investuotojai gali naudoti analitinius įrankius, kad vertintų potencialius projektus ir stebėtų savo portfelius realiuoju laiku. Galiausiai, skaitmenizacija suteikia galimybę kurti tvarias ir efektyvias NT sistemas. Naudojant išmaniąsias technologijas, nekilnojamojo turto objektai gali būti valdoma efektyviau, optimizuojant energijos vartojimą ir mažinant aplinkos poveikį.
Dirbtinis intelektas (DI) tapo neatsiejama nekilnojamojo turto valdymo dalimi, suteikdamas galimybių efektyviau analizuoti duomenis, prognozuoti rinkos tendencijas ir gerinti klientų aptarnavimą. Vienas iš pagrindinių DI privalumų nekilnojamojo turto valdyme yra galimybė analizuoti didelius duomenų kiekius.
Naudojant mašininio mokymosi algoritmus, galima apdoroti informaciją apie rinkos kainas, demografinius rodiklius, ekonomines prognozes ir klientų elgesį. Be to, DI gali automatizuoti daugelį procesų, tokių kaip nuomininkų atranka, sutarties sudarymas ir turto priežiūra.
Pavyzdžiui, naudojant chatbots ir virtualius asistentus, galima greitai atsakyti į klientų užklausas, apdoroti paraiškas ir teikti informaciją apie nekilnojamąjį turtą 24 valandas per parą. Kitas svarbus aspektas yra prognozavimas. DI gali analizuoti istorinius duomenis ir nustatyti modelius, kurie gali padėti numatyti būsimus rinkos pokyčius.
Dirbtinio intelekto taikymas nekilnojamojo turto valdyme taip pat apima ir turto priežiūros optimizavimą. Išmaniosios technologijos, tokios kaip IoT (daiktų internetas), leidžia stebėti pastatų būklę realiu laiku.
Galiausiai, DI gali padėti gerinti bendrą nekilnojamojo turto investicijų portfelio valdymą. Naudojant analitinius įrankius, investuotojai gali vertinti savo turto našumą, lyginti su rinkos vidurkiu ir nustatyti galimybes optimizuoti investicijas.
Įsivaizduokite, kad vaikštote po dar tik statomus namus. Užsukate į vonios kambarį, pasisukiojate svetainėje, atsistojate balkone ir grožitės atsiveriančiu vaizdu. Visi šie kadrai - ne iš futuristinio filmo. Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus.
Vasario 1-ąją viename iš „Eika“ plėtojamų projektų - Tuskulėnų gatvėje kylančioje gyvenvietėje „Namų pynės“ - buvo pristatytos naujos paslaugos EIKA VR galimybės. Robertas Dargis, „Eika“ valdybos pirmininkas, didžiuojasi, kad vienos pirmųjų pasaulyje inovacijų pritaikomos ir Lietuvos versle bei gyvenime.
„Šiuolaikinio nekilnojamojo turto pirkėjo poreikiai kinta - jis nori greitai gauti informaciją, išbandyti kuo daugiau įvairių variantų, kruopščiai tikrinti, smalsiai patirti. Virtualios realybės panaudojimas gali pagreitinti pirkėjo pasirinkimą - prieš įsigydamas jis pasitikrins, ar taip įsivaizduoja būsimus namus. Neabejoju, kad nuo šiol pirkėjų sprendimai taps objektyvesni“, - sako R.
EIKA VR - tai naujovė NT rinkoje. Tai įrankis, pasak R. Dargio, neabejotinai pakeisiantis nekilnojamojo turto pasirinkimo procesą. Asmuo, užsidėjęs specialius akinius ir patekęs į virtualią erdvę, gali pasivaikščioti po itin tikroviškai sukurtus virtualius butų modelius, pajusti patalpų dydį, keisti interjero detales, sienoms bei grindims parinkti norimas spalvas.
EIKA VR jau keletą mėnesių kuria virtualios realybės kūrėjų „id3D“ komanda, kuriai vadovauja Vilius Juknevičius. „Globalus verslas tik pradeda ieškoti VR pritaikymo būdų. Potencialas yra didžiulis, bet dėmesys dažniausiai sutelktas į pramoginį turinį. Sisteminis VR pritaikymas praktiniais tikslais yra nelengvas iššūkis, bet tuomet atsiveria visiškai naujos galimybės. EIKA VR drąsiai galima vadinti naujove. Iki šiol yra tik pavieniai atvejai pasaulyje, kai į pardavimo procesą fragmentiškai įkomponuojama virtuali realybė”, - teigia V.
Pasak R. Dargio, planuojamos nuoseklios investicijos į VR technologijos pritaikymo galimybes. Numatoma, kad kiekvienam naujam projektui bus sukurti virtualūs butų modeliai. Taip pat įrengtos specialios vietos, kuriose bus galima išbandyti EIKA VR paslaugą.
Perkant būstą, vienas svarbiausių kriterijų - jausmas, kad ši vieta yra tikrieji namai, tačiau kaip tai pajausti, jei viskas, ką turime - buto brėžiniai ir planas? SBA kuriamas „Nemunaičių“ rajonas Kaune pirmą kartą Lietuvoje savo statomus butus perkėlė į virtualią realybę.
Tai - galimybė patirti būsimų namų atmosferą dar statybų etape ir ne tik virtualiai pasivaikščioti po būsimus būstus, bet ir pažvelgti pro langus, pajusti erdves.
„Naujų namų įsigijimas yra ir svajonės įgyvendinimas, ir tuo pat metu - nemenkas iššūkis. Tiek renkantis, tiek ir įsikuriant reikia atsakyti į daugybę klausimų - įsivaizduoti, kokio dydžio sofa ar dušas tilps, ar išsirinktos kėdės derės prie sienų spalvų. O jeigu butą renkatės „iš brėžinio“, kai projekte kyla tik pirmi aukštai, tuomet tuos klausimus atsakyti dar sunkiau. Būtent dėl šios priežasties klientams, kurie renkasi butą „Pasaka“ projekte, palengviname sprendimą ir suteikiame unikalią galimybę VR pagalba ne tik pasivaikščioti po konkretų butą nuo svetainės iki miegamojo ar vonios kambario, bet ir pasidairyti pro langą, lengviau suprasti galimą išplanavimą ar net susikurti interjero vizijas“, - sako A.
Idėjos partneriai - „VR ARENA Home“. „NT esmė - trimatė erdvė, o VR pagrindinė funkcija - sukurti jausmą, lyg iš tikrųjų būtum toje erdvėje. „Pasaka“ ir „Nemunaičiai“ projektai - pirmieji Lietuvoje, kuriuose bus galima naudojant VR pasivaikščioti po savo būsimus namus. Tai rodo, jog jiems ne tik įdomu dirbti su pažangiomis technologijomis, bet ir svarbu prisidėti prie išmanesnės, inovatyvios NT rinkos kūrimo.
VR turi didelį potencialą NT srityje - tobulėjant technologijoms, Pirkti namus pasivaikščiojus virtualiai taps tiek pat įprasta, kiek pirkti remiantis vizualizacijomis. Jeigu gali užeiti ir patirti namus, negi neužeisi? Pasak A.
„Ieškantys būsto „Nemunaičiuose“ galės ne tik įsivertinti erdvių išplanavimo patogumą pagal savo poreikius, pasilyginti kelis patinkančius butus tarpusavyje, bet ir nusimatyti tam tikras korekcijas, pavyzdžiui, perplanuoti pertvaras ar baldų išdėstymą, kadangi VR turo vaizdas ir erdvė atitinka realius išmatavimus“, - tvirtina A.
„Pirkėjas galės „pasimatuoti“ ar „pasiekia“ viršutinę spintos lentyną, ar kavos staliukas svetainėje ne per žemas. Be vidaus erdvinio pojūčio naudos, klientas galės dar nepastatytame projekte įsivertinti ir matomą vaizdą per langą - šalia tekančio Nemuno artumą, vidinio kiemo erdvę ar jau pastatytus pastatus teritorijoje.
Jie bus adaptuoti butui individualiai ir, esant analogiško išplanavimo butui, pirkėjas vieno mygtuko paspaudimu galės iš vieno aukšto persikelti į kitą, taip įsivertinant sau priimtiniausią variantą. VR technologija palengvins sprendimo priėmimo procesą“, - akcentuoja A.
Pasak D. „Ši patirtis leis pamatyti butus taip lyg juose jau gyventume, matysite ir tokius smulkius elementus kaip garuojanti vakarienė ant stalo, taip pat ir realų vaizdą pro langą. Klientas gali apžiūrėti kiekvieną kampą - pasitikrinti, kiek vietos yra prie valgomojo stalo, ar telpa sofa, koks jausmas stovėti vonios kambaryje.
Tai nėra statinė vizualizacija - tai realistiška, interaktyvi patirtis, leidžianti pajusti būstą iki smulkiausių detalių“, - pažymi D. Sabockis.
A. „Kiekvienas pirkėjas galės koreguoti interjero sprendinius savo konkrečiame bute. Ateityje esame numatę galimybę jau įsigijusiems butus ir interjero projektus pasirengusiems klientams taip pat naudojant VR „pasimatuoti“ butų patogumą prieš pradedant įrengimo darbus. Patys su komanda išbandydami šią unikalią patirtį pamatėme, kiek tai gali sutaupyti ne tik laiko, bet ir biudžeto, išvengiant tam tikrų klaidų ar neteisingų sprendimų“, - sako A.
VR Arenų atsiradimas Lietuvoje
Šiaulių miesto gyventojų ir svečių laisvalaikio žemėlapį papildė nauja pramogų vieta - virtualios realybės (VR) arena. Kaip teigia jos įkūrėjos Indrė ir Simona, užsiėmimų visai šeimai niša Šiauliuose dar nėra užpildyta, todėl tikisi sulaukti pramogautojų susidomėjimo. 400 kv.
Nauja pramogų erdvė įsikūrė Šiaulių centrinės miesto dalies pašonėje, adresu Daukanto g. 4, vietiniams gerai pažįstamame „4 vėjų“ pastate. Čia „VR arena“ lankytojus pasitinka erdviose 600 kv. m ploto patalpose, iš kurių net 400 kv.
Čia siūloma naujos kartos virtualiosios realybės pramoga. Į specialiai krepšinio aikštelės dydžiui sukurtą žaidimą vienu metu gali persikelti iki keturių žaidėjų. Tai yra unikali patirtis, kuri nustebins net ir anksčiau virtualios realybės pramogas bandžiusius žaidėjus. Tuo pačiu metu kartu atėję draugai ir artimieji gali stebėti žaidimą.
Arena leidžia visomis prasmėmis dar labiau įsijausti į kompiuterinį žaidimą arba tiksliau - į kitą realybę. Arenoje galima ne tik girdėti ir matyti sukurtą žaidimo ar kitokio turinio vaizdą, bet ir jame visiškai laisvai judėti. Didelė erdvė suteikia galimybę bėgti, šokti, verstis kūlvirsčiu ir tai daryti absoliučiai natūraliai, be bėgimo takelių ar kitokių pagalbinių priemonių.
Šiaulių „VR arenoje“ daug dėmesio skiriama saugumo užtikrinimui. Kadangi patalpos didelės, lengva išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių. Patalpos nuolat vėdinamos, dezinfekuojami paviršiai ir žaidimui naudojami akiniai.
„Puikiai suprantame, kokiu metu pradedame veiklą, todėl labai atsakingai rūpinamės savo svečių saugumu. Mūsų svečiai vienu metu būna tik savo artimųjų kompanijoje, pašalinių žmonių čia nėra. Virtualiosios realybės areną Šiauliuose atidariusios jaunos moterys ilgą laiką brandino idėją įkurti pramogų erdvę vaikams.
Beieškant įdomių idėjų ir formatų, abiejų dėmesį socialiniuose tinkluose patraukė vaizdai iš kituose Lietuvos miestuose veikiančių „VR arenų“. „Buvo sausio mėnuo, kai pirmą kartą atradome „VR areną“ ir susipažinome su šio tinklo įkūrėju Domu Sabockiu. Be to, pasitikėjimo suteikė ir tai, kad „VR arenų“ tinklas Lietuvoje jau sėkmingai veikia.
Arenos įkūrėjos prisipažįsta, kad sudėtingiausia viso pasiruošimo dalis buvo tinkamų patalpų paieška. „Patalpų arenai ieškojome keletą mėnesių, tikrai nesitikėjome, kad tai pareikalaus tiek kantrybės. Kai jau galiausiai radome, kitą dieną Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Laimei, jam pasibaigus, viskas buvo gerai, patalpas gavome.
Jaunos verslininkės susipažino visai netikėtai. Prieš pažintį Simona 12 metų gyveno Anglijoje - ten baigė mokslus, kūrėsi, dirbo mėgstamą darbą. „Sprendimą grįžti priėmiau labai apgalvotai, tam ruošiausi. Mano šeimos nariai grįžo, pati ilgai apie tai galvojau. Net pavyko suderinti Londone turimą darbą per atstumą. Vėliau savo atostogų Lietuvoje metu susipažinau su Indrės broliu, užsimezgė romantiška draugystė. Nebeliko jokių priežasčių ilgiau likti Anglijoje.
Indrė be gausybės veiklų laisvalaikiu profesionaliai užsiima automobilių sportu - varžosi su geriausiais Lietuvos lenktynininkais, yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Tad aktyvios pramogos, aistra varžytis ir laimėti jai yra puikiai pažįstami dalykai. Simona turi patirties verslo srityje - Šiauliuose ji yra įkūrusi sėkmingai veikiančią nekilnojamo turto agentūrą.
Virtualių sandorių privalumai
Mantas Galdikas, „Citus“ direktorius, teigia: „Tikime ateitimi ir suprantame nuolat besikeičiančius gyventojų poreikius: dalis klientų, ypač tie, kas planuoja pirkti būstą investicijai, kruopščiai atlieka namų darbus ir yra priėmę sprendimą, todėl nori sandorį atlikti greičiau, be susitikimų su pardavėjais, jiems patiems patogiu metu. Siekdami pagerinti jų patirtį, pristatome sprendimą, kuris leis laiko bei resursų sutaupyti ir mums. Kad tokiems pirkėjams galėtume pasiūlyti ne tik savarankišką ir greitą procesą, bet ir ypač patrauklią kainą, „supaketavome“ produktus dažniausiai pasirenkamomis kombinacijomis“.
„Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje. Investuojantys žmonės brangina laiką ir ieško paprastumo, tačiau kartais juos riboja ir fizinis atstumas. Dėl šių aspektų, pavyzdžiui, JAV virtualus būsto įsigijimo procesas taip pat išpopuliarėjo COVID-19 pandemijos metu. Stebėdami globalias tendencijas įžvelgiame galimybę pagerinti būsto pirkimo patirtį jo pirkėjams“, - sako įmonės direktorius.
Būsto įsigijimas internete vyks paprastai, greitai bei patikimai. Klientams interneto svetainėje bus pateikiama svarbiausia būsto informacija. Su ja susipažinę ir išsirinkę dominantį, jie portale „Dokobit“ užpildys sutartį ir pasirašys ją el. parašu. Užsakymą patvirtinus atsakingiems įmonės specialistams, teliks sumokėti rezervacinę būsto įmoką.
Virtualaus NT kainos pavyzdžiai
Pasak jo, virtualaus sandorio paslauga startuos su 11 NT objektų. Bus galima įsigyti investuotojams patrauklius 1-3 kambarių butus su parkavimo vietomis ir dviračių saugyklomis projektuose Vilniuje „Miško ardai by CITUS“, „Kaip Niujorke by CITUS“, paskutinius butų „paketus“ „Visi savi by CITUS“ bei apartamentus poilsiui ir nuomai su parkavimu projekte „Nemunas by CITUS“, Druskininkuose.
„Turtinius vienetus internete komplektuosime taip, kaip juos dažniausiai ir įsigyja skirtingų poreikių pirkėjai: pavyzdžiui, investuotojams - mažesnio ploto butas, su parkavimo vieta ir dviračių saugykla ar sandėliuku; šeimai - didesnis butas, su dviem parkavimo vietomis ir pan. Būtent perkant internetu visą paketą pasiūlysime pačią geriausią kainą. To pasiekti leidžia ir mūsų sutaupomi pardavimų komandos resursai, taip pat patrauklesnę kainodarą taikysime projekto pradžioje - siekdami padidinti pirkėjų susidomėjimą“, - pabrėžia vadovas.
Pavyzdžiui, vienas buto „Miško arduose by CITUS“ „komplektas“ siūlomas su 23 tūkst. Eur viršijančia nuolaida, kito nuolaida siekia 11 proc. visos turto kainos. Bendrai, nuolaidos esamam asortimentui svyruoja nuo maždaug 4,5 iki 23,2 tūkst.
Nereikėtų manyti, jog virtualiosios realybės technologijos panaudojamos tik žaidimams ar kitoms pramogoms. Jų pritaikymo galimybės yra kur kas platesnės. „Įvairių šalių ekonomikos ekspertai prognozuoja, jog pasaulinė virtualios ir papildytos realybės rinka per artimiausius 5 metus išaugs nuo 40 iki 80 proc.
Šioje srityje dirbantys Lietuvos mokslininkai mato itin plačias virtualios ir papildytos realybės technologijų panaudojimo galimybes. Įžvelgiamos puikios perspektyvos panaudoti šias technologijas rengiant specifinių profesijų specialistus, kurie ne visada turi galimybę mokytis realioje aplinkoje, nes tai yra labai brangu arba pavojinga.
Darbo praktiką simuliuojanti aplinka gali padėti mokytis, sumažinant riziką bei kaštus. „Įprastai tokiuose mokymuose naudojamos priemonės, pavyzdžiui, vaizdo įrašai ar skaidrės negali perteikti pojūčių, kurie laukia darbo vietoje. Tarkime, kaip iš tiesų jausis krano operatorius, būdamas kabinoje viršuje arba vaikščiojamas krano strėle.
Virtuali realybė gali tapti naudingu įrankiu, padedančiu įvertinti specialisto galimybes bei pasirengimą atlikti tam tikrus darbus“, - teigia VGTU prof. dr. Neseniai buvo pristatytas virtualios realybės produktas, skirtas pilotams praktikuotis.
„Virtualioje realybėje įspūdingai atkartojama lėktuvo piloto kabinos aplinka ir sukuriamas labai tikroviškas lėktuvo valdymo jausmas, tad galima saugiai ir efektyviai treniruotis. Tokių mokymų perkėlimas į virtualią realybę kainuoja tik vieną kartą, o vėliau tampa pigiu būdu tobulinti įgūdžius“, - pasakojo VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabriko“ direktorius dr.
„Miestų, įspūdingų pastatų, muziejų, paveldo objektų perkėlimas į virtualią realybę suteikia galimybę juos tyrinėti bei atlikti veiksmus, kurie tikrovėje negalimi. Tarkime galime paimti kokią nors muziejinę vertybę į rankas ir apžiūrėti iš visų pusių, atsisėsti į istorinės asmenybės krėslą arba virtualiai pasivaikščioti žymioje vietoje be tūkstančio kitų ant kulnų lipančių turistų.
Virtualios kelionės negali pakeisti realių, tačiau gali paskatinti žmones nuvažiuoti ir apžiūrėti nuostabias vietas, su kuriomis prieš tai jie susipažino virtualiai“, - tikina VGTU prof. dr. VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius dr. Adas Meškėnas teigia, jog virtualios bei papildytos realybės technologijos vis dažniau taikomos ir architektūroje bei interjero dizaine.
„Mes sumodeliuojame virtualų miestą ir leidžiame pasižiūrėti, kaip jame atrodytų tam tikras naujas objektas. Dar vienu įdomiu virtualios bei papildytos realybės sprendimu pasidalino VGTU prof. dr. „Subūrėme skirtingų sričių specialistų komandą ir tikimės sukurti inovatyvų produktą - parengti įrankius, kurie leistų virtualiai suplanuoti ir surepetuoti koncertinį pasirodymą“, - pasakojo jis.
Anot A. Serackio, jei muzikos atlikėjai pageidautų, galima būtų teikti ir koncerto perteikimo virtualioje realybėje paslaugą. Virtualus koncerto modeliavimas būtų įrankis, kuris integruotų šiuo metu naudojamus programinius sprendimus ir leistų dalyvavimo koncerte efektą išgauti greičiau, pigiau, interaktyviau ir realistiškiau.
„Šiame projekte planuojama įtraukti ir papildytos realybės sprendimus - sukurti virtualų asistentą, kuris palengvintų darbą techniniams specialistams, sumažintų klaidų tikimybę ir netgi padidintų darbų saugą. MITA specialistai, remdamiesi tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių prognozėmis teigia, jog pasaulinės išlaidos virtualios ir papildytos realybės technologijoms šiais metais viršys 20 mlrd. JAV dolerių ribą.
MITA kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Tai didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuris teikia daugiau kaip 2,5 tūkst.
Virtualus 5 kambarių buto turas
tags: #nekilnojamojo #turto #kompanijos #taikancios #virtualia #realybe