Kada Būtina Vėdinti Patalpas: Reikalavimai ir Patarimai

Kiek kartų per dieną atveriate langą ar kitais būdais vėdinate savo butą? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų erdvėse reikia nuolat užtikrinti oro apykaitą.

Kitu atveju nevėdinamose patalpose kaupsis didelė CO2 koncentracija, didės drėgmė, kaupsis bakterijos, o tai atsilieps tiek sveikatai, tiek gyvenimo kokybei.

Kodėl Svarbu Vėdinti Patalpas?

Kas gali nutikti, kai patalpos nevėdinamos, galima surasti įvairiausios informacijos.

Nevėdinamose patalpose smegenys gauna mažiau deguonies, todėl žmonės net ir po miego jaučiasi mieguisti ir pavargę. Tai tinkama terpė kauptis bei plisti bakterijoms ir virusams.

Nevėdinant patalpų taip pat didėja drėgmės kiekis, tai gali išduoti dažnai rasojantys langai. Ilgai nevėdinamų patalpų vėsiuose kampuose gali susidaryti pelėsis, taip pat nuolat erzinti įvairaus spektro kvapai.

Patalpų vėdinimas yra vienas iš svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl būtina prisiminti paprastus, bet svarbius oro kokybės užtikrinimo principus šaltuoju metų laikotarpiu: gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną, jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš einant miegoti; jei gyvenamosiose patalpose oras per sausas, jį būtina drėkinti, tokiu būdu išvengsite odos, akių išsausėjimo; esant gyvenamojoje aplinkoje per didelei santykinei drėgmei, pravartu naudoti oro sausintuvus, kurie padės pašalinti per didelį drėgmės kiekį namuose, tam padėtų ir intensyvesnis būsto šildymas.

Rekomenduojama gyvenamąsias patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį. Vėdinant gyvenamąsias patalpas, svarbu gerai išvėdinti vonią, tualetą ir rūsį, nes šiose vietose drėgmės kiekis yra didesnis.

Vėdinant patalpas rekomenduojama apriboti žmonių buvimą jose. Tinkamas gyvenamųjų patalpų vėdinimas yra būdas išsaugoti sveikatą, ypač tai svarbu didėjant sergamumui gripu.

Nuo patalpų mikroklimato priklauso komfortas, darbingumas, sveikata, technologiniai procesai. Per pandemijos protrūkius pradedame suvokti, kaip svarbu yra tinkamai vėdinti patalpas.

Jau žinome, kad daugiausia užsikrėtimų vyksta uždarose patalpose, todėl tinkamai tiekiamas ir valomas oras yra pagrindinė sąlyga sumažinti jų riziką.

Intensyvus ir nuolatinis vėdinimas atidarant langus arba visuomeniniuose pastatuose įjungiant vėdinimo sistemas visu pajėgumu bei paliekant jas veikti visą parą, net ir naktį.

Šilumokaičius palikti veikiančius. Visuomeniniuose pastatuose atjungti recirkuliacines sistemas, grąžinančias dalį oro atgal į patalpas. Mokymo įstaigose ir gyvenamosiose patalpose, kur nenumatytas mechaninis vėdinimas, naudoti CO2 jutiklius su indikatoriais.

Nevėdinamos patalpos ir netinkama oro cirukuliacija - vienos pagrindinių nuolatinės prastos sveikatos būklės priežasčių. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad ilgą laiką nevėdinamos patalpos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir todėl paūmėja įvairios lėtinės ligos. Neabejotinai gali pablogėti ir paties buto „sveikata“ - pavyzdžiui, ant sienų atsirasti pelėsis.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pateikia keletą priežasčių, kodėl būtina vėdinti patalpas ir kaip tą daryti taisyklingai.

• Palengvėja alerginės ligos Reguliariai valyti gyvenamąsias patalpas būtina tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių ligų. Pavyzdžiui, bronchų ligomis sergantieji prasčiau jaučiasi patalpose, kur yra daugiau dulkių. Nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos, kurios nuolat cirkuliuoja, jų niekaip nepavyksta pašalinti. Toje pačioje erdvėje netrūksta ir įvairiausių dulkių. Todėl kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių ligos gali paūmėti, taip pat didesnė tikimybė užsikrėsti virusu. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad nevėdinamose patalpose nuolat kaupiasi sveikatai pavojingos medžiagos - nuo įvairių purškiamų cheminių produktų, pavyzdžiui, plaukų lako ar oro gaiviklio.
• Nesikaupia drėgmė, pelėsis Pelėsis - vienas didžiausių buto priešų. Juodi taškeliai pasienyje pradeda formuotis tuomet, kai namie ilgą laiką būna drėgna, nevyksta oro cirkuliacija. Pelėsis gali būti kenksmingas ne tik buto sienoms, tačiau jis išskiria ir kenksmingus junginius, kurie gali paskatinti įvairias kvėpavimo takų ar alergines ligas.

„Vėdinimas yra būtina higieninė sąlyga pašalinant anglies dioksidą ir drėgmę iš patalpų. Perteklinė drėgmė esant atitinkamai oro temperatūrai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, rasoti langams. Siekiant išvengti pelėsio, butą, kuriame neįrengta mechaninė rekuperacinė sistema, reikia vėdinti bet kuriuo metų laiku. Dažniau vėdinti reikia virtuvę, vonią, tualetą, taip pat palėpę ir patalpą, kur džiovinami skalbiniai“, - sako Robertas Grigalis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ Projektų valdymo departamento direktorius.

Natūralus Vėdinimas

„Gerą patalpų vėdinimą galima pasiekti reguliariai atveriant langus ir leidžiant patalpose esančiam orui pasikeisti nauju. Tai natūralus vėdinimas be jokių papildomų resursų.

Šį veiksmą būtina atlikti kiekvieną dieną ir bent kelis kartus. Žinoma, esant neigiamai temperatūrai ar siaučiant vėjui nesinori atverti lango. Tačiau tuomet ir natūralus vėdinimas nebus toks efektyvus“, - sako Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ projektų vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad senos statybos pastatai nėra sandarūs, juose patalpos vėdinasi dėl natūralaus papildomo oro pritėkio per tokias pastato vietas kaip jungtys, nesandarūs langai, mikrotarpai, todėl oro kaita ir vėdinimas susidaro beveik natūraliai.

Kitokia situacija yra naujos statybos namuose, kurie yra itin sandarūs ir ten neišvengiamas kombinuotas vėdinimas su natūraliu arba mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Pastarasis veikia, kai išleidžiamas iš patalpos oras atiduoda savo šilumą ateinančiam šviežiam orui iš lauko.

Taip neprarandama patalpų šiluma, tiekiamas komfortiškos temperatūros šiltas oras į patalpas ir užtikrinama optimali jo cirkuliacija.

Mechaninis Vėdinimas ir Rekuperacija

„Naujos statybos A, A+ ir A++ klasės pastatai yra labai sandarūs - tai ne tik teoriškai apskaičiuojama, bet ir faktiškai išmatuojama pastato atidavimo metu, todėl papildomai pritekėti orui nėra galimybių. Taigi jeigu nebus kombinuoto vėdinimo su natūraliu arba mechaninio vėdinimo, įskaitant ir reguliarų lango atvėrimą, šviežio oro į patalpas nepateks.

Be to, visu pajėgumu įjungtas gartraukis gali pradėti traukti orą iš pašalinių vidinių sistemų, tokių kaip kanalizacijos ar šachtos. To nereikėtų išsigąsti - tai tik rodo, kad pastatas yra labai sandarus“, - teigia R. Pečiulaitė.

Kitos Alternatyvos

Alternatyva mechaniniam vėdinimui gali būti ir natūralus vėdinimas, derinamas su orlaidėmis languose arba sienose, kurios reaguoja į sumontuotą drėgmės ar CO2 daviklį ir automatiškai atsiveria bei pradeda vėdinti patalpas.

Pasak R. Pečiulaitės, sandariuose pastatuose suprojektuotos natūralios vėdinimo sistemos, kaip angos virtuvėje ir vonioje, neatvėrus lango neveikia. Kitaip tariant, nepritekant papildomam orui negali pasišalinti esantis patalpose.

„Tik atvėrus langą susidaro slėgių skirtumas ir pro langą patenkantis šviežias oras per esamas natūralaus vėdinimo angas automatiškai išstumia esantį patalpoje“, - pasakoja „Eika“ projektų vadovė R.

Oro Temperatūra ir Drėgmė

Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, reglamentuoja mikroklimato parametrus. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė - 35-60%, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.

Patalpose, kuriose žiemą yra nepakankama temperatūra arba jos blogai vėdinamos, dažnai būna drėgna, tad ant drėgnų paviršių susidaro palankios sąlygos atsirasti ir plisti pelėsiui, kuris neretai išskiria nemalonų kvapą, sukelia alergines reakcijas, sergantiems astma gali paaštrinti simptomus.

Nepakankamai šiltose patalpose paprastai būna per didelė drėgmė, o tokios sąlygos - puiki terpė pelėsiui atsirasti. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai irgi susiduria su šia problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkoje esantis pelėsis užteršia namų orą, tuomet namuose atsiranda pelėsių grybeliai, kurie veikia imuninę sistemą ir sukelia įvairias alergines reakcijas (kosulį, slogą, akių sausumą, ašarojimą, retkarčiais lėtines ligas). Esant blogai oro kokybei sudaromos palankios sąlygos infekcinių ligų (pvz.: gripo) sukėlėjams plisti.

Rekomenduojami mikroklimato parametrai gyvenamosiose patalpose

Kaip Dažnai Vėdinti Patalpas?

Ekspertų teigimu, norint tinkamai išvėdinti patalpas, nepakaks vieną kartą langą atidaryti kelioms akimirkoms. Yra ir dar vienas būdas, kaip galima reguliariai vėdinti patalpas.

„Aukštesnės energinės klasės butuose privaloma šilumos rekuperacija vėdinimo procese. Tada oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai. Tiesa, kai kurie naujakuriai praėjus keliems mėnesiams nusprendžia vėdinimą išjungti - neva tokiu būdu sutaupys. Tačiau naujos statybos butai yra labai sandarūs, oras cirkuliuoja dar mažiau, todėl gyventojai skundžiasi padidėjusia drėgme“, - pasakoja R. Grigalis.

Specialistų teigimu, tinkamai įrengta ir sureguliuota mechaninė vėdinimo sistema padeda gerinti patalpų mikroklimatą ir užtikrina reikalingo šviežio oro kiekio tiekimą į patalpas bei jau panaudoto oro šalinimą. Tokiu būdu pašalinamas drėgmės perteklius, nepageidaujami kvapai, užtikrinama apsauga nuo pelėsio, sumažėja tikimybė, kad langai rasos.

Be to, vėdinimo įrenginyje yra specialūs filtrai, kurie iš lauko tiekiamą orą išvalo nuo dulkių, nešvarumų, teršalų ir net žiedadulkių. Vėdinant natūraliu būdu, t. y. atidarant langą, prarandama šiluma, o vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, kitaip tariant rekuperacija, ne tik tausoja šilumą, bet užtikrina ir gryno oro patekimą į patalpas.

tags: #kada #butina #isvedinti #patalpas