Šiame straipsnyje aptariama kreditoriaus reikalavimo įgyvendinimo tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką.
BŪSTO PASKOLA - Kaip Sumažinti Kredito Palūkanas ir Sutaupyti?
Įmonės Restruktūrizavimas
Siūlymą restruktūrizuoti įmonę įmonės administracijos vadovui raštu gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (jų) reikalavimai atitinka įstatymo sąlygas.
Įmonės administracijos vadovas, gavęs kreditorių siūlymą ir įmonės valdymo organo sprendimą, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo, viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą.
Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, tai jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju.
Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvavusių kreditorių.
Jei siūlymą pateikęs kreditorius yra nepagrindinis kreditorius, jis turi būti pakviestas į šį susirinkimą ir turi teisę balsuoti.
Siūlymą restruktūrizuoti įmonę pagrindiniams kreditoriams raštu gali pateikti įmonės administracijos vadovas, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės valdymo organo sprendimas, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo, viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimas.
Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas nustatyta tvarka.
Jei pagrindinių kreditorių yra daug ir (ar) yra sunkumų juos surinkti, o įmonės restruktūrizavimo procesą reikia nedelsiant pradėti, įmonės administracijos vadovas siūlymui restruktūrizuoti įmonę ir pritarti įmonės administratoriaus kandidatūrai gali gauti raštišką kreditorių, kurių kiekvieno reikalavimai sudaro daugiau kaip 1/5 visos įmonėje įtrauktų į apskaitą reikalavimų sumos, sutikimą.
Pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo gali pateikti kreditoriai pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus ir be įmonės valdymo organo sprendimo bei viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimo.
Šiuo atveju pirmąjį kreditorių susirinkimą gali sušaukti bet kuris kreditorius.
Teismas, gavęs kreditorių pareiškimą ir susirinkimo nutarimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, apie gautą pareiškimą informuoja įmonę, pareikalauja iš jos nurodytų dokumentų.
Išklausęs įmonės administracijos vadovo paaiškinimą, teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir be įmonės valdymo organo sprendimo, viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimo ir įpareigoti įmonės administracijos vadovą parengti įmonės restruktūrizavimo planą, kuris turi būti apsvarstytas ir pateiktas teismui nustatyta tvarka.
Teismas, priimdamas nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pat metu privalo paskirti įmonės administratorių restruktūrizavimo plano rengimo ar kitam kreditorių susirinkime numatytam laikotarpiui, įpareigoti įmonės administracijos vadovą ar administratorių teikti informaciją teismui apie pareikštus įmonei ar įmonės kitiems asmenims pareikštus turtinius reikalavimus bylose, iškeltose restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu.
Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą dienos.
Informaciją apie gautus reikalavimus teismas nedelsdamas perduoda restruktūrizuojamos įmonės administratoriui.
Jeigu pareiškimas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą yra pateikiamas tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Jeigu pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą pateikiamas priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo netenka galios, jei įmonė ir kreditoriai nesusitarė kitaip.
Privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo pradžios momento bei skaičiuojami ir už restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį, taip pat panaikinami kreditorių reikalavimų atsisakymai.
Ši nuostata taikoma ir restruktūrizavimo metu susidariusiems einamųjų įmokų įsiskolinimams.
Įmonė restruktūrizavimo proceso metu privalo mokėti visas einamąsias įmokas, jei nėra sudariusi su kreditoriais sutarčių dėl šių įmokų atidėjimo, kreditorių reikalavimų atsisakymo ar pakeitimo kita prievole.
Kreditorių pareiškimus dėl einamųjų įmokų nesumokėjimo laiku, išskyrus privalomąsias įmokas, nagrinėja ir išieškojimo būdus bei terminus nustato teismas, nagrinėjantis restruktūrizavimo bylą.
Laiku nesumokėtas privalomąsias įmokas išieško privalomųjų įmokų administratoriai.
Taikant paprastesnę restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarką, įmonės administracijos vadovas ar kreditorių atstovas kartu su pareiškimu teismui iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikia įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam turi būti pritarta visų kreditorių, ir įmonės valdymo organo sprendimą, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo, viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimą restruktūrizuoti įmonę ir pritarimą restruktūrizavimo planui bei nepriklausomo eksperto išvadą dėl plano ir jo įgyvendinimo priemonių pagrįstumo.
Teismas arba teisėjas, gavęs nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėja ir priima nutartį iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti ir patvirtinti ar nepatvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą.
Šaltinis: Teise.pro
Restruktūrizavimo Plano Turinys
Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti pateikiami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys:
- Įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui.
- Kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai (laikantis įstatyme nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos), reikalavimų, kurie atsiranda dėl nepasibaigusios nuomos, panaudos ir kitų sutarčių nutraukimo, patenkinimo būdai.
Į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję.
Šių kreditorių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas.
Įsiteisėjus kitų teismų sprendimams, turi būti patikslintas restruktūrizavimo planas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą.
Taip pat plane turi būti nurodomas darbuotojų, numatomų atleisti dėl įmonės gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų, skaičius.
Būtina nurodyti ir inicijavusių įmonės restruktūrizavimą kreditoriaus (kreditorių), kai nėra gautas įmonės valdymo organo sprendimas ir viešosios įstaigos steigėjų, savininkų (dalininkų) sutikimas restruktūrizuoti įmonę, pateiktos garantijos.
Įmonės restruktūrizavimo proceso trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane.
Šis procesas negali būti ilgesnis kaip 4 kalendoriniai metai.
Įmonės administracijos vadovas arba įmonės administratorius (jeigu jis yra paskirtas) kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo laiko pratęsimo.
Kreditorių Reikalavimų Tenkinimo Eilė
Sudarant įmonės restruktūrizavimo planą, kreditorių reikalavimus numatoma tenkinti dviem etapais.
Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.
Restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo įmonės vadovas arba kreditorių komiteto pirmininkas, jei dėl šios kandidatūros yra teigiamas įmonės valdymo organo sprendimas ir kreditorių susirinkimo nutarimas.
Įmonės administratorius skiriamas įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme.
Kreditorių susirinkimui nutarus, teismas gali paskirti įmonės administratorių ir plano įgyvendinimo laikotarpiui.
Įmonės administratoriaus veiklai reikalingas išlaidas apmoka restruktūrizuojama įmonė.
Kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais.
Kreditoriai be sąlygų ar su tam tikromis sąlygomis gali padaryti nuolaidų dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme: atidėti kreditorių reikalavimų vykdymo terminus, sustabdyti palūkanų ir netesybų skaičiavimą bei išieškojimus, atsisakyti visų reikalavimų (jų dalies), pakeisti piniginę prievolę kita prievole - duoti sutikimą įmonei atsiskaityti įmonės turtu ir įmonės akcijomis.
Juridinių Asmenų Nemokumas
Vertinant naujo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ arba Įstatymas) aspektu, darbas su skolomis ir skolininkais turėtų vykti nuolatos.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas griežtai nustato nemokumo procedūrų terminus, jų skaičiavimo tvarką, todėl nemokumo (bankroto, restruktūrizavimo) procesai turėtų vykti sklandžiau ir operatyviau.
Teismas turi priimti nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Teismas tik vieną kartą ir tik dėl svarbių priežasčių gali pratęsti minėtą terminą ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui.
Taigi, skolininkas, jeigu jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, t.y., yra nemokus, gan greitai sulaukia atitinkamo teismo įvertinimo.
Nemokaus juridinio asmens kreditoriai apie skolininkui iškeltą nemokumo bylą turi būti informuojami nemokumo administratoriaus, kuris įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą kopiją turi išsiųsti kreditoriams per tris darbo dienas.
Įstatymas neskiria daugiau dėmesio išsiuntimo būdui ar priemonėms.
Įstatymas taip pat neakcentuoja teismo nutarties gavimo (įteikimo kreditoriui), tik jos išsiuntimą.
Ir šiuo atveju tai yra ypač svarbu.
Kreditorių reikalavimai nemokumo byloje tvirtinami ne savaime, bet tik tuomet, kai reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus kreditoriai patys pateikia paskirtam nemokumo administratoriui.
Kreditorių reikalavimams pateikti įstatymas nustato 30 dienų terminą ir tas terminas skaičiuojamas ne nuo įsiteisėjusios nutarties gavimo (kai ją kreditoriui išsiunčia nemokumo administratorius), bet nuo teismo nutarties paskelbimo priežiūros institucijos internetinėje svetainėje.
Jeigu kreditorius reikalavimo nepateikia arba teismas nepriima pavėluotai pateikto kreditoriaus reikalavimo, jo reikalavimo teisė į nemokų skolininką pasibaigia (JANĮ 41 str. 6 d.).
Juridinių asmenų nemokumo reglamentavime tai visiškai nauja nuostata.
Skolininko prievolės tokiomis aplinkybėmis iki tol pasibaigdavo bendrais pagrindais, kai juridinis asmuo (skolininkas) likviduojamas, tame tarpe likviduojamas ir dėl bankroto (CK 6.128 str. 3 d.).
Be kita ko, teismui bankroto byloje nepatvirtinus kreditorinio reikalavimo, kreditorius tokiomis aplinkybėmis praranda galimybę pareikšti reikalavimą juridinio asmens (skolininko) dalyviams CK 2.50 str. 3 d. pagrindu arba skolininko įmonės vienasmeniam valdymo organui netiesioginio ieškinio forma (CK 6.68 str.).
Netiesioginio ieškinio atveju buvusio įmonės vadovo (kasatoriaus) atsakomybė būtų subsidiari - jis turėtų atlyginti tik tą žalą, kurios neatlygino įmonė (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).
Kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepasitvirtinęs kreditorius netektų teisės tokias neatgautas skolas pripažinti beviltiškomis ir atitinkamai prarastų galimybę susigrąžinti sumokėtus pelno ir pridėtinės vertės mokesčius.
Tačiau pagal Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisykles, visais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti (Taisyklių 3 punktas).
Fizinių Asmenų Bankrotas
Fizinių asmenų bankroto procesas grindžiamas reikalavimų sutelkimo (akumuliavimo) taisykle, reškiančia, kad visi iki bankroto bylos pradžios atsiradę kreditorių reikalavimai turi būti reiškiami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (FABĮ) nustatyta tvarka.
Visų iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų sutelkimas rodo nemokumo kaip kolektyvinio skolų išieškojimo proceso paskirtį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. įnešė teisinio aiškumo tiek bankrutuojantiems fiziniams asmenims, tiek jų kreditoriams.
FABĮ teisinio reguliavimo neaiškumai dėl kreditorių reikalavimų atsiradimo momento ir jų (ne) pareiškimo teisinės pasekmės kreditoriams neretai keldavo abejonių.
Kasacinis teismas pripažino, kad kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentas turi būti siejamas su jo atsiradimu pagal taikytinas materialiosios teisės taisykles, o ne su teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas patenkintas, įsiteisėjimu.
Kitaip tariant, sprendžiant, ar kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimą fizinio asmens bankroto procese, reikšmingas jo reikalavimo atsiradimo momentas.
Antra, manytina, kad kasacinis teismas pagrįstai pripažinimo skolininko pareigą tinkamai informuoti savo kreditorius apie bankroto procesą.
Fizinio asmens bankroto procesas yra kolektyvinis nemokumo procesas, kuriame galimybė dalyvauti turi būti suteikiama visiems skolininko kreditoriams.
Fizinio asmens teisė bankrutuoti yra neatsiejama nuo tinkamo pareigų, kurios ir pateisina kreditorių reikalavimų nurašymą, vykdymo.
Kasacinis teismas įvertino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo fizinio asmens bankroto procese galimybes, kai reikalavimas atsiranda dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kaip tokie reikalavimai turėtų būti pareiškiami.
Trečia, fizinių asmenų bankroto procese, kuriame sprendžiamas klausimas dėl kreditorių teisės į nuosavybę suvaržymo (reikalavimo nurašymas), turi būti užtikrintos teisės į teisingą teismą sąlygos.
Manytina, kad kasacinio teismo Nutartyje pateikti išaiškinimai dėl kreditorių teisių įgyvendinimo fizinio asmens bankroto procese suteikia daugiau teisinio aiškumu ir konkretumo.
tags: #kad #butu #igyvendintas #kreditoriaus #reikalavimas