Palikimas - tai vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas.
Lietuvos žemėlapis
Valstybės Dalyvavimas Paveldėjimo Procese
Lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.
Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė.
Palikimo Priėmimo Būdai
Įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais.
LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du:
- kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
- padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Faktinis turto priėmimas pradėjus paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti iš esmės apsunkina patį paveldėjimo procesą. Kadangi įpėdiniui norint paveldėti turtą ir jį VĮ Registrų centre įsiregistruoti nuosavybės teise (savo vardu) prieš tai tenka kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad palikimą tikrai priėmėte faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais (pvz. gyvenate paveldimame name, mokate mokesčius, naudojatės palikėjo daiktais, jais disponuojate ir pnš.). Šis procesas gan ilgai užtrunka ir bus dar brangesnis jei papildomai naudositės teisininkų paslaugomis, kad suruoštų reikalingus dokumentus teismui.
Taigi, šitas būdas yra priimtinas tik tuo atveju, jei įpėdinis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą ir palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismui nustačius juridinį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, įpėdinis vis tiek turės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Taigi, vis dėl to lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Tad kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?
Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, akcentavo antstolė S. Kastanauskienė. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra. Antstolės žodžiais, įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs.
„Mano įsitikinimu, palikimo priėmimas pagal apyrašą labiau gina įpėdinio teises, negu kiti paveldėjimo būdai“,- parbrėžė advokatas R. Naruševičius.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 str. 1 d. numatyta tvarka, kai įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pavyzdžiui, galbūt mirusysis turėjo santaupų užsienio banke, pensijų fonde ir pan.
Procesas, kaip priimti palikimą pagal turto apyrašą:
- Visų pirma įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.50 str.).
- Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.).
- Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.).
- Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.).
Pagal CK 5.53 str. 5 d. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis - užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.
Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
Kasacinis teismas yra pažymėję, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Įpėdinio Atsakomybė Už Palikėjo Skolas
CK 5.54 str. įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d.
Todėl tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 str. nurodyti veiksmai: turto apyraše ne viso palikimą sudarančio turto nurodymas; palikėjo skolininkų nuslėpimas; įpėdinio iniciatyva nesančios skolos įrašymas; neįtraukimas į turto apyrašą turto, skolinių teisių ir pareigų, apie kurias įpėdinis sužinojo jau po turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 7 d.); įpėdinio nepateikimas visų duomenų, reikalingų apyrašui sudaryti, bet turi būti nustatoma, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y.
Jeigu teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 str.
Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdinui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 str. įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 str. Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 st. 7 d.
Taigi, CK 5.54 str. įtvirtinta įpėdinio atsakomybė (jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, o sužinojus apie skolas nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu) netaikoma tik tuo atveju, jeigu į turto apyrašą nebuvo įtrauktas toks palikimą sudarantis turtas, paveldėtojo skolinės teisės ir pareigos, kurie nebuvo žinomi įpėdiniui turto apyrašo sudarymo metu, o jiems paaiškėjus, įpėdinis, laikydamas CK 5.53 str. 7 d.
Palikimo Atsisakymas ir Priėmimo Atšaukimas
Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 str.).
Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str.).
Pažymėtina, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties, nes, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą, skolas, kitus įsipareigojimus.
Svarbu atsiminti:
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, galimas ir kreipiantis į teismą, jei įpėdinis po palikėjo mirties trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo prižiūrėti ir rūpintis palikėjo turtu. Taigi palikimo priėmimas galimas ir nesikreipiant į notarą.
Nesikreipėte į notarą dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties, tačiau iškart pradėjote rūpintis visu ar tik dalimi palikėjo turtu? Įteisinkite nuosavybę į faktiškai valdomą palikėjo turtą.
Notaro Vaidmuo Paveldėjimo Procese
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Europos Paveldėjimo Pažymėjimas
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Kiti Notariniai Veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Taip pat notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą.
Be to, notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Paveldėjimo Eilės Pagal Įstatymą
Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
- pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Pažymėtina, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu tuo atveju, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų tėvas ar motina yra mirę, Jūs turite teisę po senelio/senelės mirties paveldėti tą dalį palikimo, kurią butų paveldėję Jūsų tėvas/motina jei būtų gyvi. Ši norma galioja tuomet, jei Jūsų senelis/senelė mirė po 2001-07-01, nes tik nuo tada įsigaliojo dabar galiojantis CK, kuris numato šią atstovavimo teisę.
Taip pat svarbu pažymėti CK 5.58 straipsnį „Teisės priimti palikimą perėjimas“, kuris numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams.
Įpėdinis pateikdamas pareiškimą, kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius palikėjo mirties faktą (mirties liudijimą), paveldint pagal įstatymą - giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus), paveldint pagal testamentą - ir testamento originalą.
Prieš užvedant paveldėjimo bylą, kiekvienu atveju notaras patikrina duomenis Gyventojų registro tarnyboje ir Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre. Taigi, jeigu nežinote ar mirusysis yra sudaręs testamentą, ši informacija bus patikrinta. Tačiau duomenys yra teikiami tik nuo 2001-07-01. Apie anksčiau sudarytą testamentą, jeigu jis sudarytas kitame notaro biure, ne tame kuriame yra vedama byla, notaras duomenų neturės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK paveldėjimo teisės normas palikimo negalima priimti dalimis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Palikimo Atsisakymas ir Teisių Perleidimas
Įpėdiniai gali ne tik priimti palikimą, bet ir jo atsisakyti. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdiniai (tiek testamentiniai, tiek įstatyminiai) gali atsisakyti palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį pareiškimą galima paduoti bet kuriame notaro biure.
Pažymėtina, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Jeigu atsisakoma, tai atsisakoma viso palikimo.
Tačiau jei įpėdinis terminą praleido ir palikimo priimti nenori, jis gali kreiptis į notaro biurą ir po trijų mėnesių su pareiškimu, kad palikimo nepriėmė.
Kadangi palikimo atsisakymas kitų asmenų naudai jau yra disponavimo turtu, sudarančiu palikimą, sandoris, o disponuoti turtu gali tik jo savininkas, todėl pagal šiuo metu galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai.
Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris. Tačiau įpėdinis gali priimti palikimą ir kol dar negavo paveldėjimo teisės liudijimo savo paveldėjimo teises gali padovanoti arba parduoti konkrečiam asmeniui. Šią sutartį ruošia ir tvirtina notaras.
Paveldėjimas Tarp Sutuoktinių
Paveldėjimas tarp sutuoktinių reglamentuojamas specialiomis normomis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi 1/4 dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Jeigu įpėdinių trys ar daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad tai kas įgyta santuokos metu, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise ir/ar iš bendrų lėšų, pusę turto jau ir taip priklauso sutuoktiniui. Taigi jam yra išduodamas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, o kita pusė, paveldima kaip nurodyta aukščiau.
Paveldėjimo Teisės Liudijimo Gavimas
Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Jeigu įpėdinis priėmęs palikimą, tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jis gali kreiptis į notarą bet kada, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko.
Norit gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi pateikti notarui mirusiojo turto dokumentus (išrašus ar pažymėjimus iš VĮ registrų centras, registracijos liudijimus, sutartis, pažymas iš banko ir kt. pagal tai koks turtas buvo mirusiojo nuosavybė).
Jei neturėsite kokių nors reikalingų dokumentų, juos galima užsisakyti tiesiogiai pas notarą arba gauti VĮ registrų centre (tačiau tai papildomai kainuoja).