Kas yra turto atpirkimo sutartis?

Turto atpirkimo sutartis yra svarbus teisinis instrumentas, kuris reglamentuoja turto grąžinimo sąlygas pardavėjui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra turto atpirkimo sutartis, kokios jos rūšys ir ypatumai, taip pat panagrinėsime teismų praktiką, susijusią su šia sutartimi.

Sutarties samprata

Sutartis yra dviejų ar daugiau šalių susitarimas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba nutraukti teisinius santykius. Sutarčių teisė yra viena iš pagrindinių civilinės teisės dalių, reglamentuojančių įvairius sandorius tarp fizinių ir juridinių asmenų.

Sutarčių rūšys

Sutartys gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal šalių skaičių (dvipusės, daugiašalės), pagal atlygintinumą (atlygintinės, neatlygintinės) ir pagal teisinį pobūdį (pirkimo-pardavimo, nuomos, paskolos ir kt.).

Pirkimo-pardavimo sutartys yra vienos iš dažniausiai sudaromų sutarčių, kuriomis remiantis vienas asmuo (pardavėjas) įsipareigoja perduoti kitam asmeniui (pirkėjui) nuosavybės teisę į tam tikrą daiktą, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti už tą daiktą nustatytą pinigų sumą (kainą).

Pirkimo - pardavimo sutartys

Pirkimo - pardavimo sutarties samprata

Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė sutartis, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį sutartą kainą.

Pirkimo - pardavimo sutarčių dalykas, jo kaina ir kokybė

Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti bet koks daiktas, kuris gali būti perleistas nuosavybės teise. Daikto kaina ir kokybė yra esminės sutarties sąlygos, kurios turi būti aiškiai apibrėžtos sutartyje.

Perkamo ar parduodamo daikto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos

Apmokėjimo ir atsiskaitymo formos gali būti įvairios: grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu, išsimokėtinai ir kt. Šalys turi susitarti dėl konkrečios apmokėjimo formos sutartyje.

Bendrosios pirkėjo ir pardavėjo pareigos bei teisės

• Pardavėjo pareigos: perduoti daiktą, užtikrinti daikto kokybę, informuoti pirkėją apie daikto trūkumus.
• Pardavėjo teisės: gauti apmokėjimą už daiktą, reikalauti daikto priėmimo.
• Pirkėjo pareigos: priimti daiktą, sumokėti už daiktą sutartą kainą.
• Pirkėjo teisės: reikalauti daikto perdavimo, reikalauti daikto kokybės užtikrinimo.

Darbo pakeitimo garantija

Darbo pakeitimo garantija yra papildoma sąlyga, kuri gali būti įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant apsaugoti pirkėjo interesus, jei daiktas neatitinka sutarties sąlygų.

Teismų praktika

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovė M. F. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti butą, priklausantį UAB „VITROLAB“, uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti jį, suvaržyti ar kitaip apsunkinti.

Ieškovė nurodė, kad ji su UAB „VITROLAB“ 2015 m. birželio 5 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutartį, dėl kurios vykdymo ketina kreiptis į teismą. Kadangi UAB „Vitrolab“ turtą gali perleisti kitiems asmenims, todėl ir teikia tokį prašymą.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas, kadangi iš pateikto prašymo matyti, kad ketinama reikšti ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti pirkimo-pardavimo (su atpirkimo teise) sutartį, todėl sprendė, jog iki bus pateiktas teismui ieškinys, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti turto perleidimą.

Atsakovė UAB „Vitrolab“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovė nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodė, jog ieškovė yra praradusi teisę atpirkti butą pagal sutartį, ji yra pripažinusi, kad neteko atpirkimo teisės, šalys buvo pradėjusios derybas dėl galimai naujos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nepavyko susitarti.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, įrodymų vertinimą, priėmė nemotyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, konstatavus, jog ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo, galimai priimto ieškovės naudai, įvykdymo užtikrinimo funkciją.

Ši byla iliustruoja, kaip svarbu tinkamai įvertinti sutarties sąlygas ir laikytis nustatytos tvarkos, siekiant įgyvendinti savo teises pagal turto atpirkimo sutartį.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog šalys buvo susitarę, jog ieškovė savo atpirkimo teisę galės įgyvendinti 2016 06 06. Taip pat, vadovaujantis sutartimi ir CK 6.418 str. 1d. nuostatomis ieškovė privalėjo aiškiai išreikšti savo valią. Ieškovė šią pareigą įvykdė ir tai patvirtina susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Atsakovė keitė savo nuomonę dėl atperkamo turto kainos. Įstatymiškai savarankiškas ieškovės atpirkimo teisės realizavimas imperatyviai būtų registruojamas bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu. Todėl ieškinį galėjo paduoti viena ieškovė. Nesutinka su teiginiu, kad sumokėta per maža žyminio mokesčio suma, nes žyminio mokesčio nustatymas ir jo taikymas yra teismo prerogatyva ir todėl tai negali būti skundo argumentu. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė prašo įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį. Patenkinus ieškinį, ieškovei liktų pareiga atpirkti turtą. Ieškovė siekia konkrečių neturtinių pasekmių - vykdyti sutartį. Ginčas yra neturtinis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) jeigu, netaikant konkrečių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu.

Ginčo teismingumas

Teismų praktikoje aiškinama, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, pripažįstama nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.

Šioje byloje ieškovė suformulavo reikalavimą - įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartį, t.y. šio reikalavimo patenkinimo atveju ieškovė neįgis jokio turto, ji tik įgis teisę pagal pirkimo pardavimo su teise atpirkti butą sutartį, atpirkti butą sutartyje nurodytomis sąlygomis, t.y. ji turtą įgis tik sumokėjusi atitinkamą pinigų sumą. Įvertinęs nurodytus argumentus teismas daro išvadą, jog ginčas šioje byloje yra neturtinis, nes siekiama įgyti ne nuosavybę į butą, o tik teisę butą atpirkti.

Apibendrinant, turto atpirkimo sutartis yra sudėtingas teisinis instrumentas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir tinkamo įgyvendinimo. Šalims svarbu laikytis sutarties sąlygų ir teisinių reikalavimų, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti savo teisių apsaugą.

tags: #ka #reiskia #turto #atpirkimo #sutartis