Dianos Vilytės požiūris į perkančiųjų organizacijų problematiką Lietuvoje

Viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nuolat susiduria su iššūkiais, susijusiais su skaidrumu, konkurencija ir efektyvumu. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė nuolat atkreipia dėmesį į šias problemas ir siūlo įvairius sprendimus.

Konkurencijos trūkumas ir vieno tiekėjo problema

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad daugelyje viešųjų pirkimų dalyvauja tik vienas dalyvis. Kartais dėl to, kad konkurso sąlygos būna parengtos tokios, kad tinka tik vienam tiekėjui, kartais galbūt dėl kitų susitarimų ar kitų priežasčių. „Klausimas, ką galime padaryti, kad būtų kuo didesnė konkurencija. Žinoma, jeigu pirkime yra tik vienas tiekėjas, tai nebūtinai reiškia, kad yra kažkas blogai. Tačiau gero sandorio galimybės vis tiek būna minimalios“, - sakė I. Šimonytė.

VPT direktorė Diana Vilytė sakė, kad „vieno tiekėjo“ problematiką viešuosiuose pirkimuose tarnyba siūlo spręsti trumpalaikiais ir ilgalaikiais metodais. Iš trumpalaikių, tai būtų atliekamas rinkos tyrimas prieš vykdant konkursą. „Rinkos konsultacijos kol kas yra tabu, arba jos vyksta su vienu tiekėju“, - sakė VPT direktorė.

Siūloma ilgalaikio poveikio priemonė - viešųjų pirkimų rodiklių stebėsena. Tai yra, būtų stebima, koks būna ekonominis efektyvumas vykdomuose pirkimuose, kuriuose dalyvavo vienas tiekėjas. „Kiekvienos mokyklos galbūt neišeitų stebėti, bet valstybines įmones, savivaldybes, savivaldybių įmones, kur yra dideli pinigai, tikrai būtų galima stebėti. Ataskaitų, sutarčių viešinimas - yra iš ko pasirinkti“, - kalbėjo D. Vilytė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas posėdyje teigė, jog, institucijos nuomone, pirkimai iš vieno tiekėjo savaime nėra blogis, tačiau atsiveria didesnės galimybės nesąžiningiems pirkėjams. Dėl to apie juo reikia kalbėti, ir STT rekomenduotų, kad visi pirkimai turėtų būti skelbiami, nebent to padaryti neįmanoma. STT nuomone, šioje srityje labai svarbus yra visuomenės įsitraukimas į viešųjų pirkimų kontrolę, jų aptarimas žiniasklaidoje.

D. Vilytė pripažino, kad kai kurios perkančiosios organizacijos yra įspraustos į rėmus - pavyzdžiui, ligoninė negali atlikti rinkos konsultacijų, kai jai nuolat reikia slaugos priemonių.

„Tačiau mes matome, kad perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos - kiek pirkimų darė pagal ekonominį naudingumą, kiek darė žaliųjų, inovatyvių pirkimų, kiek jų pirkimuose buvo atvejų, kai dalyvavo vienas tiekėjas“, - sakė VPT vadovė.

Anot jos, pernai VPT išleido gaires, skirtas perkančiosioms organizacijoms padėti rengti rinkos konsultacijas ir kalbėtis su verslu.

„Pavyzdžiui, pirkimų skaidymas į dalis kai kuriais atvejais galėtų pritraukti smulkesnio verslo. Paprastai vienas iš kriterijų, kuris įtraukiamas į pirkimų dokumentus, yra turėti įvykdytą sutartį atitinkamai sumai. Ne visada verslas iškart turi tą didelę patirtį, dėl to išeina savotiškas užburtas ratas, į kurį smulkus verslas negali patekti“, - akcentavo D. Vilytė.

Korupcijos prevencija ir skaidrumo didinimas

VPT Šakinėje kovos su korupcija bei korupcijos prevencijos viešuosiuose pirkimuose 2015-2019 m. programoje yra nurodžiusi, kad korupcinę įtaką sutarčių ir viešųjų pirkimų srityje dažnai rodo nesąžininga atranka, kai, be kitų priežasčių, nepagrįstai perkama iš vieno tiekėjo - siekiant neviršyti nustatytos vertės ribos, kurią viršijus būtina rengti viešąjį pirkimą, gali būti sudaromos kelios sutartys.

„Konkurencijos didinimas viešuosiuose pirkimuose dar lieka problema. Lyginant su Europa mes dar esame panašioje situacijoje, bet tai nereiškia, kad tai yra gerai. Dėl įpročio ir dėl susiklosčiusių santykių perkančios organizacijos net nebando ieškoti naujai atsiradusių rinkos dalyvių, kurie taip pat galėtų suteikti tas pačias ar net geresnes paslaugas“, - BNS sakė D. Vilytė.

Pasak jų, Lietuvoje pastaraisiais metais viešiesiems pirkimams skiriamas didesnis dėmesys. „Pastaruoju metu viešųjų pirkimų skaidrumo didinimui yra skiriamas ypač didelis dėmesys ir situacija viešųjų pirkimų sektoriuje išties gerėja. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais yra siekiama didinti pirkimo procedūrų skaidrumą, išviešinti laimėjusius tiekėjus, skelbti sudarytas sutartis. Viešiesiems pirkimams yra išleidžiama apie 5,3 mlrd. eurų.

„Baltosios bangos“ atstovai pateikė kelis pasiūlymus, kurie, jų nuomone, prisidės prie viešųjų pirkimų skaidrinimo. „Būtina taip sudėti saugiklius, kad viešųjų konkursų sąlygos nebūtų taikomos vienam tiekėjui. Taip pat reikia skatinti naudoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nes tai padėtų užtikrinti geriausios kokybės produkcijos ar paslaugos įsigijimą. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į vidaus sandorių problematiką, teigiamą tiekėjų kredito istoriją.

Ekonominio naudingumo kriterijaus taikymas

„Reikėtų pasidžiaugti, kad pradėjome pirkti ne vien pagal mažiausią kainą, bet pradėjome pirkti naudodami ekonominio naudingumo kriterijų. Sumokėdami daugiau, esame pasiryžę ir norime gauti geresnės kokybės prekes ir paslaugas“, - BNS sakė D. Vilytė.

Pasak VPT, viena probleminių sričių yra mažas vadinamųjų inovatyvių ir žaliųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius. Inovatyvūs pirkimai pernai sudarė vos 0,07 proc. visų pirkimų (tikslas siekė 2 proc.), o žalieji - 7 proc. (45 proc.).

„Žaliųjų pirkimų sritis dar yra jautri. Viešasis sektorius, valdydamas tokias sumas, turėtų būti flagmanu tiek žaliuose, tiek inovatyviuose pirkimuose, kur galima būtų pirkti kažką nestandartinio“, - kalbėjo D. Vilytė.

„Čia daug ką reikia keisti mūsų kultūroje - inovatyvūs pirkimai neatsiranda taip greitai, jiems reikia ruoštis (...). Reikia turėti šiek tiek ambicingesnių tikslų, reikėtų pasižiūrėti kitų miestų inovatyvių pirkimų pavyzdžius, tarkime, Londono metro. Jie visą pirkimą konstravo siekdami ambicingų tikslų, jie siekė ekonominių ir socialinių veiksnių“, - teigė pašnekovė.

Centralizuoti pirkimai ir kompetencijos ugdymas

Ūkio viceministras Gediminas Miškinis sakė, kad Ūkio ministerija yra parengusi savo pasiūlymus šiuo klausimu ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas jau pateiktas Vyriausybėje, tam tikrų rekomendacijų pateikta ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). „Ministerija pati yra pilotinė, vykdydami pertvarką, mes patys atsisakome viešųjų pirkimų skyriaus. Visus pirkimus vykdysime nuo kitų metų per Centrinę perkančiąją organizaciją“, - teigė G. Miškinis, pridurdamas, kad geroji centralizuotų pirkimų patirtis galėtų būti perimama.

Pasak viceministro, reikėtų įstaigoms vykdyti ir viešųjų pirkimų vykdymo mokymus, be to, sąžiningos perkančiosios organizacijos taip pat galėtų būti skatinamos, apdovanojamos.

Anot jos, VPT kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) moko pirkėjus.

„Į pirkimus turi ateiti žmonės su aukštesnėmis kompetencijomis. Turime pradėti pirkti truputėlį atidžiau, atsakingiau“, - teigė VPT vadovė.

D. Vilytė mano, kad verslo etika ir reputacija yra paties verslo reikalas. Tačiau svorio centrą reikėtų kelti į viešąjį sektorių - tai jo atsakomybė, jo reikalavimai techninėms sąlygoms, sutarties priežiūra, principinga elgsena, kai yra pažeidžiamos sutarties sąlygos ir išsireikalavimas. Nuo pradžios iki galo reikia būti labai principingiems. Vaikais, kuriems perkama paslauga, reikia rūpintis kaip savo vaikais. Tada turbūt keisis ir visuomenė.

Viešųjų pirkimų problemos maisto sektoriuje

Pasak D. Paslaugų pirkėjai patys pateikia viešųjų pirkimų reikalavimus, pasirenka, kokių produktų nori, ir vertina jų kokybę LRT RADIJUI sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė. Anot jos, jei perkančios organziacijos būtų principingesnės, situacija būtų kitokia.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė iš dalies sutinka, kad atsakomybė dėl maisto kokybės tenka patiems užsakovams. „Tie, kas gauna paslaugas, vertinta, ar tiekėjas atitinka reikalavimus, ar tiekia tas maisto tiekimo paslaugas, kurios numatytos sutartyje. [...] Mes 2016 m. jau signalizavome politikams, perkančioms organizacijoms, kad su maisto tiekimu yra problemų“, - atkreipė dėmesį D. Vilytė.

Jos aiškinimu, tada 56 proc. viešųjų pirkimų rinkos buvo pasidalinusios trys bendrovės: „Kretingos maistas“, „Pontemas“ ir „Sanitex“.

„Pavyzdžiui, visai neseniai yra įvykęs Telšių darželių maitinimo pirkimas - visi darželiai apsijungė, vyksta didelis pirkimas. Žinoma, kad maža, vietinė įmonytė, kuri galbūt tiektų iš vietinių ūkininkų įsigytą maistą, šviežią, įvairų maistą, negali dalyvauti, nes uždėti finansinio pajėgumo rodikliai, kurių neatitinka smulkus verslas. Reikia paklausti, kodėl Telšiams šovė į galvą taip daryti, kai yra prognozuojama, kad į tokį konkursą ateis tik vienas tiekėjas?“ - svarsto D. Vilytė.

Jos nuomone, dėl tokios situacijos didžiosios maisto tiekėjos nebijo kitų bendrovių konkurencijos: „Apie 10 mln. eurų kasmet (tiek „Pontemas“, tiek „Kretingos maistas“) - tokios laimėtos viešųjų pirkimų sutartys: ir ligoninės, ir vaikų namai, ir mokyklos, ir darželiai.

Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) vaidmuo

Daugelis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninio katalogo tiekėjų ir užsakovų šią viešųjų pirkimų sistemą vertina kaip efektyviai ir greitai veikiančią priemonę.

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, lankydamasis Lietuvos savivaldybėse, kur susitikinėjo su užsakovais ir rangovų atstovais, ragino juos teikti pasiūlymus, kaip tobulinti pirkimus. CPO LT yra pasirengusi apsvarstyti visus pasiūlymus ir elektroninį katalogą patobulinti taip, kad jis atitiktų tiek užsakovų, tiek tiekėjų lūkesčius.

CPO LT katalogas yra įrankis, kuriuo galima vykdyti standartizuotus pirkimus, apibrėžtus labai aiškiais parametrais. „Jei perkančiai organizacijai reikia labai specifinio objekto, tai sutinkame, kad tam objektui rangovas gali pasiūlyti idealiai pritaikytas konkrečias sąlygas. Šiandien kataloge darbai yra suskirstyti į tam tikras grupes, kuriose nurodyti mato vienetai. Užsakovas nurodo kiekį, kurį reikės atlikti, rangovas nurodo įkainį. Kompiuteris suskaičiuoja ir nurodo bendrą kainą. Rangovas važiuos ar nevažiuos į vietą, vis tiek nurodyto darbų kiekio negalės pakeisti - jei nurodyta, kad reikia pakeisti langus, negalės pakeisti ir stogo“, - aiškino R. Černiauskas.

R. Černiauskas teigia, kad CPO LT atlieka išskirtinai tarptautinės apimties pirkimus, kataloge gali dalyvauti viso pasaulio rangovų organizacijos, turinčios atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau statistika rodo - iš 311 kataloge dalyvaujančių rangovų organizacijų tik 60 proc. bent kartą dalyvavo teikiant pasiūlymą, o 40 proc. nesudalyvavo nė karto. Jiems neįdomūs tie pirkimai. Kodėl jie nesidomi? Yra dvi rinkos dalyvių pusės: pardavėjui yra per pigu, pirkėjui - per brangu.

Dianos Vilytės pasitraukimas iš VPT

2014 metais pradėjusi eiti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovės pareigas Diana Vilytė teigia, kad pavargo nuo neigiamų emocijų ir darbo. Ji mano, kad per ketverius metus yra gana sunku padaryti pokytį, apie kurį svajoji. Pradėdamas kadenciją išsikeli paketą svajonių, ką norėtum padaryti.

D. Vilytė teigia, kad viešieji pirkimai yra sritis, kur norėdama valstybė gali labai daug padaryti, kadangi viešiesiems pirkimams išleidžiama 5,3 mlrd. eurų. Valstybė gali rodyti, kuria kryptimi mes sukame savo laivą ir kas yra svarbu. Tai mes galime padaryti, jei tai įdedame į savo programines nuostatas. Valstybė galėtų diktuoti madas. Galėtų pasakyti, kad mūsų valstybei yra svarbus smulkusis ir vidutinis verslas ir mes darome viską, kad toks verslas galėtų ateiti į viešuosius pirkimus. Galėtų būti sakoma, kad mūsų valstybei yra svarbi ekologija ir žalieji viešieji pirkimai.

Noriu pastebėti, kad šiame darbe yra didelis kiekis neigiamų emocijų. Kai kuriais atvejais mūsų įsikišimas gali kai ką pakeisti, tačiau kai kuriais - nieko. Pavyzdžiui, sutarties vykdymo metu, kai mūsų tarnyba neturi įgaliojimų nutraukti jau galiojančią sutartį.

Ji pabrėžia, kad reikia eiti skandinavišku - pasitikėjimo - keliu. Taip pat reikia žiūrėti, iš kur kyla pažeidimai. Juos galima skirstyti į dvi grupes. Vieni pažeidimai įvyksta dėl profesionalumo stokos. Lietuvoje yra labai daug perkančių organizacijų: kultūros centrai, darželiai, mokyklos. Kai yra paskiriamas mokytojas ar ūkvedys vykdyti viešuosius pirkimus, jis tikrai gali būti savo srities profesionalas, tačiau būti įsigilinus į viešuosius pirkimus ir įstatymus yra sudėtinga.

D. Vilytė mano, kad didžiausi piktnaudžiavimai viešaisiais pirkimais gali būti tose srityse, kur valstybė išleidžia daugiausia pinigų. Valstybė labai daug išleidžia statybų bei kelių sektoriui, IT sričiai ir medicinai.

Ekonominio naudingumo kriterijus galėtų būti vienas iš sprendimo būdų. Tačiau kita problema, kad viešajame pirkime yra labai dažnai vertinami rašinėliai. Kai eini pirkti telefono, matai, už ką tu moki pinigus. Tačiau kai tu vertini tokius kriterijus, kaip projekto parengimo greitis, tai sunku įvertinti ekonominę naudą. Kita problema, kad žmonės nesupranta konkurencijos naudos.

Politinio pasitikėjimo tarnautojų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose

Su prezidente ketvirtadienį susitikusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė sakė, kad jai atrodo dviprasmiška, kai T. Beržinskas dalyvauja Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įmonės pirkimuose, bet tuo pačiu Vyriausybės kanceliarija perka konsultantų paslaugas, nes „jiems patiems neužtenka kompetencijos įsigyti viešinimo paslaugas“.

Pasak D. Vilytės, politinio pasitikėjimo pareigūnai dalyvauja ir savivaldybių viešuosiuose pirkimuose.

VPT vadovė D.Vilytė kritikavo tokią tvarką. Ji sakė, kad prieš priimant tokį sprendimą Vyriausybė su jos vadovaujama tarnyba nesitarė, o politinio pasitikėjimo tarnautojai turėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.

Pagrindinės problemos ir sprendimo būdai

Prezidentė ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė ketvirtadienį taip pat aptarė problemas, susijusias su su nesąžiningo verslo dalyvavimu, per dažnu kliovimusi mažiausia kaina ir gebėjimu pasinaudoti įstatymo teikiamomis galimybėmis trūkumu.

Susitikimo metu kalbėta apie situacijas, kai viešuosius pirkimus laimi tiekėjai, kurie įsteigiami tik siekiant išvengti nepatikimų tiekėjų sąrašo, taip pat atvejai, kai už mažiausią kainą perkamos lūkesčių neatitinkančios prastos kokybės prekės ir paslaugos.

Pasak D. Vilytės, šiuo metu didžiausios problemos kyla taikant ekonominio naudingumo kriterijų ir siekiant užtikrinti konkurenciją, nes dalyje pirkimų dalyvauja vienas tiekėjas. Ji teigė, kad nepatikimų tiekėjų sąraše atsirandančios įmonės šiandien sugeba apeiti įstatymo nuostatas, draudžiančias net ir dukterinėms bendrovėms dalyvauti pirkimuose, o tai rodo valstybės bejėgiškumą.

VPT žada šiemet pristatyti metodiką valstybės institucijoms, kad jos pačios galėtų matuoti problemas, susijusias su viešųjų pirkimų vykdymu.

Pataisos numato, kad perkančiosios organizacijos privalės palaipsniui mažinti kainos kriterijaus taikymą ir iki 2019 metų pirkimai, atliekami pagal kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 proc.

Statistika

Viešųjų pirkimų vertė 2018 metais siekė 5,3 mlrd. eurų, o pirko 3930 įmonių ir organizacijų.

Pirkimų, kuriuose taikytas ekonominio naudingumo kriterijus, skaičius pernai išaugo dukart - iki 16 proc., jie sudarė 34 proc. visų pirkimų vertės (2016-2017 metais - 22 proc.), o šį kriterijų taikė 21 proc. perkančiųjų organizacijų (17 proc.).

Rodiklis 2016-2017 2018
Ekonominio naudingumo kriterijus (pirkimų vertės dalis) 22% 34%
Ekonominio naudingumo kriterijus (perkančiųjų organizacijų dalis) 17% 21%

tags: #diana #vilyte #problematika #turi #buti #perkanciosios