Ką galima daryti regioninio parko teritorijoje esančiame sklype?

Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima daryti turint žemės sklypą regioninio parko teritorijoje. Išnagrinėsime, kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose, kokios plaukiojimo priemonės leidžiamos vandens telkiniuose, bei kokius reikalavimus reikia įvykdyti norint statyti pastatus.

Lietuvos regioniniai parkai

Valstybinės žemės naudojimo pažeidimai regioniniuose parkuose

Žurnalistų atlikti tyrimai atskleidė, kad neretai valstybinė žemė yra užtveriama ir naudojama asmeninėms reikmėms, o tai ypač aktualu saugomose teritorijose. Žurnalistai užfiksavo pažeidimus Pavilnių regioniniame parke, kur privačių sklypų savininkai yra užtvėrę ir savo reikmėms naudoja valstybinę žemę. Pažeidimai fiksuojami valstybės mastu saugomame draustinyje.

Pavyzdžiai

Pirmas įstatymo pažeidimo atvejis - šalia Lyglaukių g. 25, vietoje, kuri yra Pavilnių regioninis parkas, Lyglaukių geomorfologinis draustinis (konservacinė funkcinio prioriteto zona). Tai gamtiniu požiūriu svarbi teritorija, kurioje steigiami geomorfologiniai draustiniai tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti.

Nuvykus į tą vietą paaiškėjo, kad namo savininkai savo reikmėms naudoja valstybinę žemę: įrengti kiemo įrenginiai, sūpynės, grilius. Svarbiausia - valstybinė žemė aptverta tvora, į kurią iš privataus sklypo galima patekti per vartelius.

Beveik visą šį privatų sklypą juosia sena tvora, įrengta valstybinėje žemėje ir šiuo metu neprižiūrima. Žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad tvora juosia privatų sklypą, nors ten teoriškai galima patekti. Tačiau tvora stovi valstybinėje žemėje ir visi norintys valstybine žeme gali naudotis.

Kitas įstatymo pažeidimo atvejis užfiksuotas toje pačioje gatvėje - Lyglaukių g. 39, teritorijoje, patenkančioje į jau minėto draustinio ribas. Šiuo atveju valstybinė žemė gali būti užimta ją aptvėrus tvirta tvora, kuri įrengta jau ganėtinai seniai.

Ši tvora juosia didžiulį namą, bet panašu, kad privatus kiemas gali būti praplėstas ir valstybinės žemės sąskaita. Valstybinėje žemėje, pagal Regia.lt duomenis, įrengtas didelis baseinas, šalia jo - kiemo aikštelė ir dekoratyviniai kiemo želdiniai.

Trečias įstatymo pažeidimo atvejis - Filaretų g. 80B. Šis sklypas taip pat gali būti praplėstas valstybinės žemės sąskaita. Gyvatvorės galimai auga valstybinėje žemėje, joje gali būti įrengta ir didžioji dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Visa ši žemė patenka į Lyglaukių geomorfologinio draustinio teritoriją.

Ketvirtas įstatymo pažeidimo atvejis - Rudens g. 26B. Privatus sklypas, kuriame stovi statiniai, nepatenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, tačiau galimai užimta valstybinė žemė - jau regioninio parko ir draustinio teritorijoje.

Nuvykus į vietą rasta metalinė tvora ir gyvatvorė, neleidžiančios patekti į valstybinę žemę. Valstybinėje žemėje yra įvairių kiemo įrenginių, vaikų žaidimams skirtas batutas. Panašu, kad tvora ir gyvatvore aptvertas kalno šlaitas ir miškas.

Savivaldybės pozicija dėl bešeimininkio turto

Vilniaus miesto savivaldybė atliko tvoros būklės vertinimą, kurio metu nustatyta, kad tvora neturi avarinės būklės požymių. Kadangi ji yra galimai bešeimininkis turtas, savivaldybė kreipėsi į Statybos inspekciją, vykdančią savavališkų statybos darbų kontrolę.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas „Delfi“ pateikė tokį atsakymą: „Jei inspekcijai nepavyktų nustatyti tvoros savininkų ar naudotojų, būtų sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės užtvėrimų pašalinimo. Tokiu atveju būtų inicijuota turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neatsiradus savininkui savivaldybė kreiptųsi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teismas taip pat galėtų nuspręsti perduoti turtą savivaldybės nuosavybėn, tokiu atveju po perdavimo nuosavybės teise savivaldybė spręstų dėl tvoros likimo.“

Savivaldybės pozicija dėl žemės įsigijimo

Savivaldybės atstovas G. Grubinskas teigė, kad nusipirkti šios žemės negalima. „Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė neparduodama“, - teigė G. Grubinskas.

Jis pridūrė, kad žemės sklypų savininkams negali būti sudaromos sąlygos išsipirkti arba išsinuomoti galimai užimtą valstybinę žemę, kadangi tiek jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tiek besiribojanti laisva valstybinė žemė patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją.

Statybos inspekcijos nustatyti pažeidimai

Statybos inspekcija nustatė, kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, įrengta tvora ir ūkinis pastatas.

Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja 804 kv. m valstybinės žemės plotą, į kurį galima patekti tik pro dvejus vartus iš žemės sklypo.

Statybos inspekcija nustatė, kad savininkė žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, įrengtos tvoros.

Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja 1282 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptverti valstybinės žemės plotai naudojami kaip vientisi masyvai su žemės sklypu.

VTPSI atstovas R. Gorbačiovas informavo apie nustatytus pažeidimus: „Žemės sklypo, esančio adresu Filaretų g. 80B, Vilnius, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sklypo savininkė savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje įrengta tvora, vartai, gėlynas, gyvatvorė.

Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja 1140 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu.“

Statybos inspekcijos atstovas R. Gorbačiovas informavo, kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, įrengta tvora, įrengti automatiniai vartai ir pasodinta gyvatvorė.

Žemės sklypo savininkai aptvėrę ir naudoja 1131 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu.“

Pažeidimų suvestinė lentelė

Apibendrinant aptartus pažeidimus, pateikiame suvestinę lentelę:

Ūkinė veikla ir statybos saugomose teritorijose

Ūkinė veikla miškuose

Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

• I grupė - rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
• II grupė - specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami:
  • A - ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
  • B - rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
• III grupė - apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
• IV grupė - ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
  • A - normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
  • B - trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Medžių kirtimas

Jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti 2008 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206.

Plaukiojimas vandens telkiniuose

Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-187.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

• vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
• valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
  • kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos;
  • kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis.

Keturračių naudojimas

Motorinėmis transporto priemonėmis (keturračiais, motociklais, mopedais) saugomose teritorijose galima važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

• jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
• vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;
• jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams.

Statybos regioniniame parke

Ar reikalingas statybos leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.

Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.

Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Statinio klasifikavimas

Kiti statiniai

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Reikalavimai statyboms regioniniuose parkuose

Regioniniuose parkuose statyba yra galima, tik yra keliami reikalavimai pastatų architektūrai, užstatymo plotui. Reikia laikytis regioninio parko keliamų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai miestas ar kaimas. Dažniausiai regioniniai parkai savo interneto svetainėse turi pateikę informaciją apie keliamus reikalavimus statinių išvaizdai, užstatymui.

Ūkininko sodybos kūrimas

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str.

Pagal 2023-07-01 įsigaliojusį Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimą, ūkininko sodybos gali būti projektuojamos ne mažesniuose kaip 2 ha ploto sklypuose, kai ūkininkas yra bent 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, be to, pastatai ūkininko sodyboje gali būti statomi tik parengus kaimo plėtros projektą.

Stoginės žemės ūkio paskirties žemėje

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote).

Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas.

Liepto įrengimas

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto.

Tvorų statyba

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių.

Kūdrų kasimas

LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose - viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

Vagonėlių laikymas

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti stat.

Žemės paskirties keitimas

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų.

tags: #ka #galima #daryti #regioninio #parko #teritorijoje