Gamybos sektorius yra svarbus šalies ekonomikai, tačiau jis taip pat turi didelį poveikį aplinkai ir visuomenei. Siekiant mažinti neigiamą poveikį ir didinti konkurencingumą, įmonėms būtina gerinti produkcijos vertinimą diegiant tvarumo strategijas, didinant veiklos efektyvumą ir optimizuojant verslo veiklos valdymą.
Tvarumas gamybos sektoriuje
Gamybos sektoriuje sukuriama apie 20 proc. šalies BVP ir susidaro apie 20 proc. visų šalies ŠESD emisijų: jis yra reikšmingas, siekiant mažinti poveikį klimato kaitai. Šis sektorius taip pat imlus įvairioms žaliavoms, energijai, jame susidaro dideli atliekų kiekiai, o kai kurios sektoriaus įmonės generuoja nemažą taršą, tad gamybos sektorius turi ir kitų neigiamų poveikių aplinkai.
ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. CSRD) jau perkelta į nacionalinę teisinę bazę: 2024 m. birželio pabaigoje Seimo patvirtini atitinkamų įstatymų pakeitimai įpareigojo dideles įmonės jau 2026 m. atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją už 2025 metus ir pareiga ją rinkti bei vertinti visoje vertės kūrimo grandinėje. Tad daug gamybos sektoriaus bendrovių jau dabar turėtų ruoštis raportuoti su reikšmingiausiais poveikiais, rizikomis ir galimybėmis susijusią, Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS, angl. ESRS) numatytą informaciją.
Pagrindiniai tvarumo aspektai
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos: Apskaičiuoti 1 apimties (Scope 1) ir 2 apimties (Scope 2), esant galimybei - ir 3 apimties (Scope 3) emisijas pagal „GHG Protocol“ arba atitinkamo ISO standarto metodiką.
- Poreikio energijai ir energijos suvartojimo mažinimas (energijos vadyba): Atlikti energijos suvartojimo ir energinio efektyvumo auditą.
- Oro tarša: Atlikti vidinį oro kokybės vertinimą - išmatuoti taršos skirtingomis medžiagomis lygį bei nustatyti taršos šaltinius.
- Vandens suvartojimo mažinimas, nuotekų valymas ir antrinis panaudojimas (vandens ir nuotekų vadyba): Stebėti vandens suvartojimą ir jo šaltinius.
- Atliekų prevencija ir atliekų bei pavojingų medžiagų vadyba: Įvertinti atliekų srautus ir numatyti jų mažinimo tikslus bei tam skirtas priemones.
- Produktų dizainas ir gyvavimo ciklo valdymas: Atlikti gyvavimo ciklo analizę ir nustatyti būdus, kaip galima mažinti poreikį žaliavoms ir ištekliams, taip pat mažinti energijos naudojimą ir emisijas viso produkto gyvavimo ciklo metu.
- Žaliavų išgavimas ir tiekimas: Trumpinti tiekimo grandines - rinktis vietos tiekėjus: tai kartu leidžia sumažinti su žaliavų transportavimu susijusias emisijas ir geriau įvertinti galimas rizikas.
- Ekologinis poveikis: Įvertinti savo poveikį ekosistemoms ir bioįvairovei visoje vertės kūrimo grandinėje.
- Fizinis klimato kaitos poveikis: Įvertinti dėl klimato kaitos poveikio kylančias tiesiogines ir netiesiogines rizikas tiek įmonei, tiek ir visai vertės kūrimo grandinei (pvz., žaliavų išgavimui ir transportavimui).
- Darbo sąlygos: Užtikrinti darbuotojų galimybes pateikti skundus dėl darbo sąlygų ir išsamų skundų nagrinėjimą, siekiant identifikuoti problemines vietas.
- Darbuotojų sauga ir sveikata: Identifikuoti su veiklos procesais susijusias rizikas savo darbuotojų ir kitų vertės kūrimo grandinės dalyvių saugai ir sveikatai bei numatyti šių rizikų prevencijai ir valdymui skirtas priemones.
Kurti tvarumo strategiją versle | Kaip įgyvendinti 💧🌳♻️
Tvarumo nauda verslui
Verslo tvarumas ilguoju laikotarpiu būtinas įmonės klestėjimui, ilgaamžiškumui ir atsparumui užtikrinti be to tai investicija kuri tampa ne tik įmonės reputacijos pagrindu, bet ir lemia geresnes finansavimo galimybes bei prisideda prie ekonomikos plėtros.
- Konkurencinis pranašumas: Vartotojai dažniau renkasi produktus ar paslaugas iš verslų, kurie rodo aplinkos ir socialinę atsakomybę.
- Sumažėjusios išlaidos: Detaliau įvertinus savo veiklos procesus, išteklių srautus ir tiekimo grandinę bei įdiegus efektyvias tvarumo praktikas galima sutaupyti daug lėšų.
- Patrauklesnės kaip tiekėjos ir partnerės: Dauguma didžiųjų įmonių rinkdamosi savo partnerius ir tiekėjus jau dabar jiems kelia tvarumo reikalavimus.
- Patrauklesnės investuotojams ir bankams: Investuotojai investuodami vis dažniau vadovaujasi ir ESG kriterijais (aplinkos apsaugos, socialiniais ir valdymo kriterijais).
- Lengvesnis prisitaikymas prie griežtėjančių reikalavimų: Tvarumui prioritetą teikiantis verslas bus iš anksto geriau pasiruošęs griežtėjantiems reikalavimams.
- Inovacijos ir naujos rinkos galimybės: Tvarumas skatina įmones ieškoti kūrybiškų sprendimų, kurti naujus produktus ir paslaugas, tyrinėti naujas rinkas, eiti inovacijų keliu, ieškant naujų ir efektyvių tvarumo sprendimų.
- Talentų pritraukimas ir pranašumas darbo rinkoje: Tvarios įmonės yra ne tik patrauklesnės naujiems darbuotojams, bet ir padeda išlaikyti bei motyvuoti jau esamus darbuotojus.
- Rizikos mažinimas ir atsparumas: Tvarumo praktikos padeda verslams mažinti riziką, susijusią su griežtėjančiais aplinkos apsaugos teisės reikalavimais, išteklių trūkumu ir klimato kaita, vartotojų lūkesčiais.
Veiklos efektyvumo didinimas
Norėdamos klestėti konkurencingose rinkose, organizacijos turi siekti veiklos efektyvumo arba optimizuoti verslo procesus ir išteklius taip, kad sumažintų sąnaudas ir kartu padidintų našumą. Įvairiose pramonės šakose efektyvi veikla yra labai svarbi norint veikti sėkmingai.
Tiesioginių darbuotojų veiklos efektyvumas
Tiesioginių darbuotojų veiklos efektyvumas suteikia organizacijoms galimybę padidinti produktyvumą ir sumažinti verslo išteklių švaistymą tiesioginių darbuotojų grandyje. Efektyvūs tiesioginiai darbuotojai ir jų operacijos yra labai svarbu, nes tai padeda įmonėms užtikrinti išskirtinę klientų patirtį ir kartu išlaikyti ar padidinti bendrą pelningumą.
Tiesioginių darbuotojų efektyvių operacijų nauda
- Mažesnės veiklos išlaidos
- Didesnis konkurencingumas
- Didesnis klientų pasitenkinimas
- Didesnis pelningumas
- Geresnė produkcijos kokybė
- Didesnis lankstumas
- Didesnis našumas
- Geresnė darbuotojų nuotaika
- Geresnis sprendimų priėmimas
Kaip pagerinti tiesioginių darbuotojų veiklos efektyvumą
- Procesų optimizavimas
- Technologinis pritaikymas
- Darbuotojų mokymas ir tobulėjimas
- Efektyvumo stebėjimas
- Išteklių valdymas
Verslo veiklos valdymas
Verslo veikla apima visus veiksmus, kurie yra būtini norint užtikrinti, kad įmonė veiktų sklandžiai. Tai susiję su tiekimo grandinės valdymu, gamybos procesais, pardavimų valdymu, finansų valdymu, personalo valdymu ir kitais veiksniais, kurie daro įtaką įmonės veiklos sėkmę.
Verslo veiklos valdymo svarba ir nauda
- Padidintas efektyvumas
- Sumažintos išlaidos
- Geresnė gamyba ir paslaugų teikimas
- Didesnis pelnas
- Gera reputacija rinkoje
- Galimybė greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų
Verslo veiklos strategija
Efektyvi verslo veiklos strategija yra būtina norint pasiekti gerus rezultatus. Ši strategija apima visus veiksmus, kuriuos įmonė turi imtis norint užtikrinti, kad verslo veikla būtų valdoma efektyviai.
Verslo veiklos strategija turi apimti šiuos aspektus:
- Operacijų valdymas
- Klientų patirties valdymas
- Finansų valdymas
- Personalo valdymas
Efektyviausi verslo veiklos valdymo įrankiai
- ERP (verslo išteklių planavimo) sistema
- CRM (klientų valdymo) sistema
- Projekto valdymo įrankiai
- Analitikos ir duomenų interpretavimo įrankiai
Darbuotojų veiklos vertinimas
Pagrindinis darbuotojų veiklos vertinimo tikslas - skatinti darbuotojus siekti veiklos sėkmės ir sukurti papildomų prielaidų jų darbo našumui didinti. Tinkamas darbuotojų metinis vertinimas yra vienas svarbiausių įmonės augimo veiksnių.
Pasirengimas metiniam pokalbiui
- Įvertinti darbuotojo veiklą pagal pareigybines funkcijas, kompetencijas ir jo veiklos efektyvumo kriterijus remiantis įmonės nustatyta vertinimo skale.
- Susitarti dėl kito veiklos laikotarpio prioritetinių tikslų, veiklų ir kompetencijų.
Orientaciniai vertinimo pokalbio klausimai
- Kuriuos darbus, projektus, klientus ar kt. Kuriuos darbus, užduotis, funkcijas vykdydami patyrėte daugiausia trukdžių, problemų, įtampos, streso? Kokios buvo priežastys?
- Kaip aš, kaip vadovas, galėčiau Jums padėti?
- Kurių darbų, užduočių, funkcijų norėtumėte atsisakyti ateityje, perduoti kam nors kitam?
- Kurių darbų, užduočių, funkcijų norėtumėte imtis ateityje, jeigu sudarytume galimybes atsisakyti labiausiai nemotyvuojančių veiklų?
- Ko reikia, kad Jūsų darbo diena būtų Jums gera ir prasminga?
- Jeigu pats nuspręstumėte išeiti iš darbo šioje įmonėje, ko labiausiai trūktų?
- Kurios Jūsų kompetencijos turėtų būti labiausiai tobulintinos ateinančiais metais? Kodėl būtent jas laikote prioritetinėmis?
Tai tik orientaciniai vertinimo pokalbio klausimai, tačiau būtent jie yra gyvojo pokalbio scenarijaus pagrindas. Svarbu, kad modeliuojant šiuos klausimus būtų siekiama gauti visą reikiamą informaciją, kad būtų pasiekti visi vertinimo tikslai, kurie jau buvo apžvelgti straipsnio pradžioje.
