Gražūs orai vilioja visus į gamtą, tačiau neatsargiai elgdamiesi galime sudrumsti ramybę ir pavojingesniam gyvūnui - gyvatei. Lietuvoje angis yra vienintelis tikrai nuodingas roplys. Neretai įsivaizduojama, kad jos labai labai pavojingos. Mes galvojame, kad angis „laukia“ mūsų ir taikosi įkąsti. Taip, ji savo nuodingais dantimis gali kąsti, tačiau tai darys tik sugauta ar prispausta.
Angis gamtoje
Kaip Atpažinti Angį?
Pasak gamtininko, atskirti angį nesunku: „Angis yra marga, pilkos ar rudos spalvos rombais išmarginta. Žaltį atskirsi iš ryškių geltonų dėmių ant galvos. Suaugusios gyvatės apie pusės metro ilgio, žalčiai žymiai ilgesni. Skiriasi akys. Žalčių apvalus vyzdys, o gyvatės siauras plyšelis". Jos mėgsta spanguolynus, susisukusios spirale šildosi ant kupsto. Žmogų pajunta iš tolo, mikliai sprunka, tik anksti pavasarį būna mažiau judrios. Gyvatės gyvavedės, ne iš kiaušinių, o gyvus vaikus veda, todėl gali pasitaikyti mažų gyvačiukų. Jie galėtų nebent vaikui cvaktelti ar į švelnią moterišką ranką.
Taigi panikuoti, klykti pamačius žaltį ar gyvatę nėra jokio reikalo. V. Uosis prisimena istoriją, kaip į gamtininkų stotį atnešė žmogelis plastikinį butelį su juoda gyvate: „Pasitaiko kartais labai tamsių, žvilgančių. Vaikai pagal akis atpažino. Žmogelis, matyt, neilgai išlaikė, degtinę buvo nugėręs, tai gyvatė nugaišti nespėjo, Kurtuvėnų miške paleidome.
Pagrindiniai skirtumai tarp angies ir žalčio:
- Angis: marga, pilkos ar rudos spalvos rombais išmarginta, siauras akių vyzdys.
- Žaltys: ryškios geltonos dėmės ant galvos, apvalus akių vyzdys.
Žalčio galva
Kaip Suprasti, Kad Įkando Gyvatė?
Žmogus įkandimą dažniausiai pajaučia, tačiau gali nepamatyti, kas jam įkando. Užpernai moteris spanguoliavo netoli Rėkyvos. Įkandimo ji net nepajuto ir tik grįžusi namo pamatė du taškelius - tokios dantų žymės būdingos gyvačių įkandimams. Koja pradėjo tinti, skaudėti. Todėl jei plika akimi pastebėjote nedideliu atstumu vieną nuo kito išsidėsčiusius taškelius - dantų žymes - tai pirmasis požymis, kad susidūrėte su gyvate. Šiek tiek vėliau pradeda ryškėti ir kiti simptomai - vieta, kur matomi taškeliai, pradeda skaudėti, raudonuoti, tinti, sutrinka galūnės funkcija. Žmogus gali jausti silpnumą, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, prakaitavimą.
Konkretūs pojūčiai priklauso nuo keleto svarbių faktorių - nuo nuodų koncentracijos, nuo įkandimo vietos ir paties paciento būklės, jautrumo nuodams. Rimtesnes pasekmes įkandimas gali sukelti vaikui ar senyvo amžiaus žmogui. Gyvybei ypač pavojingi vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai: didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosruvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė, didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.
Kokia Tinkama Pirmoji Pagalba?
Pirmiausia nepanikuoti. Lietuvoje nuo angies įkandimo dar nemirė nė vienas žmogus. Medikamentai, serumai veikia greitai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus toksikologė Evelina Podylinienė pataria vengti nereikalingų judesių - judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne. Angies nuodai paveikia kraujotaką, tad neskubėkime užspausti žaizdos, su krauju išbėgs dalis nuodų. Galima nuplauti žaizdą šaltu vandeniu, uždėti šaltą kompresą, nes šaltis malšina skausmą, tinimą, neleidžia išplisti nuodams. Neblogai būtų nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą - šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti. Būtina nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį, nes jie gali veržti prasidėjus tinimui. Gydytojos teigimu, geriausia pagalba - ramiai imobilizuota galūnė ir skubus atgabenimas pas medikus.
Pirmoji pagalba įkandus gyvatei:
- Ne panikuoti.
- Vengti nereikalingų judesių.
- Nuplauti žaizdą šaltu vandeniu su muilu.
- Uždėti šaltą kompresą.
- Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį.
- Imobilizuoti galūnę.
- Skubiai kreiptis į medikus.
Ko Negalima Daryti?
Gyvatei įkandus negalima pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio - nuodai greičiau išplis kūne. Anksčiau buvo siūloma iščiulpti nuodus, bet tai pavojinga gelbstinčiam, nes nuodai per menkiausius plika akim nematomus gleivinės sužalojimus, kiaurus dantis gali pakliūti į kraujotaką. Prideginti spiritu ar kitais medikamentais įkandimo vietą - kategoriškai draudžiama, nes dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija. Dar neprotingesnis bandymas prapjauti pažeistą vietą siekiant sustiprinti kraujavimą, nes galime įnešti išorinę infekciją ir pabloginsime paciento būklę.
Angis susirangiusi
Kaip Išvengti „Susidūrimo“ Su Gyvate?
Gamtininkas V. Uosis pataria pirmiausia būti atidiems. Gyvatės mėgsta drėgnas vietas, neretai slepiasi po kelmu, ilsisi ant kupstų. Prieš sėdant būtina atidžiai apsidairyti. Jis prisiminė atvejį, kai žmogus pailsėti prisėdo ant kimso - į užpakalį gyvatė įkando. Miške nepatartina sėdėti ant kelmų - po šaknimis ar kelmo kiaurymėse gali būti angies slėptuvė. Pamatę gyvatę sustokite - jei ji nekreipia į jus dėmesio, iš lėto eikite toliau, jei pasuko į jus galvą, ramiai ir iš lėto traukitės atgal. Nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda gyvatei prieš nosį - tai tik dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir skatina ją pulti. Dažniausiai gyvatės įkanda į rankas ar į kojas, todėl jeigu susiruošėte uogauti, grybauti ar žvejoti, apsiaukite guminius batus. Ypač tai svarbu tiems, kas renkasi drėgnus miškus, raistus, apžėlusias paežeres. Rankas gali apsaugoti guminės pirštinės. Nepamirškime, kad kai kuriose vietose su gyvatėmis galite susitikti soduose ar daržuose ravėdami tankesnę žolę. Todėl geriausia apsauga - mūsų pačių atidumas. Labiausiai pavojingose vietose turėtume saugoti vaikus.
Kaip išvengti susidūrimo su gyvate:
- Būti atidiems drėgnose vietose.
- Apsidairyti prieš sėdant ant kelmų ar kupstų.
- Pamačius gyvatę, sustoti ir lėtai trauktis atgal.
- Nedaryti staigių judesių.
- Apsiauti guminius batus einant į mišką.
- Dėvėti pirštines ravint daržą.
- Saugoti vaikus pavojingose vietose.
Įkando gyvatė? Daryk tai...
Angies nuodingumas ir elgesys
Neretai įsivaizduojama, kad angys labai pavojingos. Tačiau angis žmogaus nepuola, o gindamasi, užminta ar pajudinta, gali įkąsti. Angies įkandimas žmogui skausmingas, tačiau paprastai nėra mirtinas. Pasveikti nukentėjusiajam dažniausiai prireikia 2-7 dienų. Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros sveikatos būklės, amžiaus bei įkandimo vietos. Jautresni angies nuodams yra vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Pirmomis valandomis po įkandimo daugeliui žmonių kyla bendroji reakcija - apima baimės jausmas, svaigsta galva, gali atsirasti silpnumas, vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, nukristi kraujo spaudimas. Žmogus ima prakaituoti, jam gali būti sunkiau kvėpuoti, prasidėti kraujavimas iš nosies, burnos gleivinių. Dažniausiai angis įkanda į galūnes, tad jos pradeda tinti. Sunkiais atvejais tinimai gali plėstis, kyla visų galūnių audinių uždegimas. Angies nuodų kiekis priklauso nuo paskutinių gyvatės įkandimų, jos dydžio ir nuo metų laiko. Jei neseniai gyvatė kando ar medžiojo, sekanti jos nuodų dozė bus silpnesnė. Jauna, maža angis kandant suleis silpnesnę nuodų dozę nei suaugusi.
Svarbu žinoti, kad pati angis žmogaus nepuola, tačiau gindamasi, užminta ar pajudinta, gali skaudžiai įkirsti. Angies įkandimas žmogui skausmingas, tačiau paprastai nėra mirtinas. Pasveikti nukentėjusiajam dažniausiai prireikia 2-7 dienų. Žmogaus savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros sveikatos būklės, amžiaus bei įkandimo vietos. Jautresni angies nuodams yra vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.