Neretai pirmasis klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius? Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių. Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Atstumai nuo sklypo ribos sodinant medžius ir krūmus
Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Štai sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo nuo ribų, sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
Konkretūs reikalavimai pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m aukščio.
Gyvatvorės sodinimo reikalavimai
- Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m.
- Formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Svarbu! Medžius ir krūmus, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2-3 m aukščio, - 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių - 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Ką daryti, jei kaimyno augalai peržengia ribas?
Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme. Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą to nesulaukęs. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti susitarti gražiuoju.
Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris sklype buvo jau prieš jums atsikraustant, tačiau kaimynams trukdo? Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti. Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats.
Kaip spręsti ginčus su kaimynais?
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai. Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą. Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
- Geranoriškas susitarimas: Visuomet norisi sutarti gražiuoju, tačiau šis noras turi būti abipusis. Prisiminti, kad su kaimynu visuomet galima susitarti asmeniškai.
- Raštiškas reikalavimas: Rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją.
- Kreipimasis į institucijas: Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių.
- Teismas: Tokiu atveju pasiūlome kreiptis į teismą ir tik teismo keliu sprendžiami tokie ginčai.
Kankina nesibaigiantis nuovargis? Šeimos gydytoja pataria pasitikrinti dėl lėtinių uždegimų
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:
- Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
- Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.
Atsakomybė už taisyklių pažeidimus
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Svarbu žinoti!
- Raštiškas sutikimas: Jeigu norite tvorą statyti peržengiant sklypo ribą, visai atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi.
- Tvoros eskizas: Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja.
- Insoliacija: Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų instaliacijos, t. y. šviesos pralaidumo, reikalavimų.