Kiekviena miesto gatvė, parkelis ar skveras turi savo istoriją. Kai kurias istorijas perduodame žodžiu, o kitas užrašome ar nupiešiame ant pastatų sienų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Naugarduko gatvės 57-ojo pastato istoriją, jo praeitį ir dabartinę reikšmę.
Naugarduko gatvė Vilniuje
Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras (VU ITTC)
VU ITTC istorija prasidėjo 1963 m., kai VU rektoriaus Jono Kubiliaus iniciatyva prie Fizikos-Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros buvo įkurta Skaičiavimo laboratorija ir įsigyta pirmosios kartos lempinė elektroninė skaičiavimo mašina „Minsk-14“. 1964 m. pabaigoje ji buvo įjungta ir pradėjo veikti - iš pradžių dabartinio Chemijos fakulteto patalpose Naugarduko gatvėje, paskui VU ITTC buvo perkeltas į dabartinio Matematikos ir informatikos fakulteto patalpas toje pat Naugarduko gatvėje.
Šiandien VU ITTC kuria, palaiko ir plėtoja modernią VU informacinę infrastruktūrą, skirtą universiteto akademinės bendruomenės nariams studijų, mokslo ir administravimo veikloms užtikrinti. 2013 m. buvo įrengtas naujas modernus VU duomenų centras. VU ITTC paslaugomis naudojasi per 25 tūkst. elektroninio pašto ir informacinės sistemos naudotojų, saugoma ir aptarnaujama per 500 internetinių puslapių, telefoninio ryšio sistema jungia 1220 abonentų, įrengta daugiau nei 300 belaidės tinklo prieigos taškų, paklota ir eksploatuojama 350 km šviesolaidinio ryšio kabelių. Informacinės sistemos duomenų bazėje yra daugiau nei 1400 duomenų lentelių, sukurta per 200 funkcinių modulių, 3000 ataskaitų. VU ITTC darbuotojų sukurtų kompiuterių programų paketų dydis - daugiau nei 500 000 eilučių. Šiuo metu VU ITTC dirba daugiau nei 60 darbuotojų.
Gatvės menas Vilniuje
Gatvių sienas prakalbina ir savo žinutes ant jų palieka gatvės menininkai. Nors lietuvių požiūris į šių kūrėjų darbus yra skirtingas, tačiau tai tampa vis daugiau susidomėjimo sulaukiančiu miesto kultūros fenomenu. Šiandien Vilniuje galime pamatyti vis daugiau įvairių gatvės meno formų: nuo trafareto principu paliktų užrašų iki didelių piešinių per visą pastato sieną.
Svarbų postūmį gatvės meno kultūroje padarė nuo 2013 m. organizuojamas gatvės meno festivalis - Vilnius street art festival. Festivalio organizatorė Ūla Ambrasaitė pasakojo, kad idėja organizuoti tokį renginį Vilniuje kilo kalbantis su Malaizijoje gyvenančiu lietuvių menininku Ernestu Zacharevičiu. Prie festivalio vizijos ir jos įgyvendinimo prisijungė ir daugiau gatvės menininkų. Taip nuspręsta suorganizuoti tai, ko Vilniuje dar niekad nebuvo - legalaus gatvės meno festivalį.
Šią iniciatyvą palaikė ir joje dalyvavo ne tik menininkai iš Lietuvos, bet ir tarptautinį pripažinimą pelnę kūrėjai iš užsienio. Pavyzdžiui, šiandien dar galime pamatyti lenkų menininko M-CITY 2014 m. pieštą trafaretą ant Profsąjungų rūmų ir Millo, menininko iš Italijos, 2015 m.
Gatvės menas Vilniuje
Adomas Mickevičius ir Vilnius
Lietuvos sostinėje, herojiškos kovų už laisvę praeities apgaubtame mieste, brendo poeto talentas. Lietuvoje pragyventi devyneri metai buvo labai reikšmingi poeto gyvenimui ir kūrybai. Jaunuolio asmenybę ir talentą brandino herojiška Gedimino miesto praeitis, Vilniaus architektūros menas, to meto žymių dailininkų (P. Smuglevičiaus, J. Rustemo ir kt.) kūryba.
Vilniuje išleisti pirmieji poezijos tomai, sukurti kūriniai, garsinantys Lietuvos praeitį. Poetas aktyviai dalyvavo slaptai veikusios filomatų draugijos veikloje. Už šią veiklą pateko į kalėjimą ir turėjo visam laikui palikti Lietuvą. Šios šalies likimas visą gyvenimą jaudino poetą, audrino jo vaizduotę.
Didelė dalis A. Mickevičiaus kūrybos įvairiais motyvais yra susijusi su Vilniumi. Vienas pirmųjų poeto kūrinių yra 1817 m. parašytas (išspausdintas 1818 m.) klasicistinio stiliaus eilėraštis apie Vilnių „Miesto žiema“.
Iš devynerių (1815-1824 m.) A. Mickevičiaus Lietuvoje pragyventų metų beveik septyneri prabėgo Vilniuje. Išlikę prisiminimų, kad poeto bute Paryžiuje iki pat gyvenimo pabaigos kabėjo graviūra, vaizduojanti Vilniaus bulvarą, einantį nuo Neries krantų pro arsenalą į Antakalnį. Sakėsi mylėjęs tik tris miestus: Naugarduką, Vilnių ir Romą.
Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje
Viename iš namų, kuriame gyveno A. Mickevičius, veikia Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11, Senamiesčio seniūnija). Muziejus įsikūręs XVII-XIX a. pastate, kuris išlikęs beveik nepasikeitęs nuo poeto laikų. Čia A. Mickevičius buvo kurį laiką apsistojęs 1819-1820 metais. Vėliau, 1822 m. balandį-birželį, gavęs atostogų dėl pablogėjusios sveikatos, gyveno pas matematikos profesorių Tomą Žickį, Čia gyvendamas poetas rūpinosi savo pirmosios knygos leidimo reikalais, redagavo poemą „Gražina“.
Vilniuje įvairiais būdais įamžintas A. Mickevičiaus atminimas: veikia du muziejai, atidengtos 6 memorialinės lentos, pastatyti du paminklai, A. Tiksli šio muziejaus įkūrimo data nežinoma. Manoma, kad jis galėjo būti įsteigtas jau XIX a. antroje pusėje, galbūt 1898 m. - minint A. Mickevičiaus 100-ąsias gimimo metines ar 1899 metais.
Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje
„Hulanka“
Eidami ar važiuodami Jono Basanavičiaus gatvės pabaigoje pamatysime neįprastą, 53-iuoju numeriu pažymėtą, pailgos formos vieno aukšto statinį su archivoltais ir spynomis. Beje, archivoltu architektai vadina arkos lanko išorinį apvadą, papuoštą profiliais, ornamentais, o spyna - arkos skliauto viršūnės akcentą. Užsukę į kiemą pamatysime, kad mūsų ieškomas statinys - tai dešinysis dviejų aukštų namo pagrindinio korpuso sparnas. Sakoma, kad kadaise čia buvo populiari smuklė „Hulanka“, kurioje vilniečiai triukšmingai leisdavo laiką.
Ko gero, ankstyviausias mums žinomas „Hulankos“ paminėjimas siekia 1786 metus. Tuomet medinėje užeigoje trigubai pigesnę kavą nei Varšuvoje gėrė ir pusdienį su „garbiais ponais“ praleido Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų šambeliono žmona Liudvika Byševska. Ji atvyko į Vilnių tvarkyti kažkokių turto reikalų. Mieste buvo neilgai. Tačiau Vilnius Liudvikos nesužavėjo, dėl to toks svarbus jos įspūdis apie smuklę.
„Hulianka“ prie J. Basanavičiaus g. 53 išliko per svarbiausius 1794 metų sukilimo mūšius dėl Vilniaus, bet pražūtingi buvo 1812-ieji: namas sudegė ir sklypas buvo apleistas. Ar sudegė smuklė, ar gyvenamasis namas, neaišku. 1812 metais netekęs namo ir visų pastatų Meržejevskis pamažu pasistatė naujus, bet smuklė greičiausiai neatsikūrė.
Plečiantis miestui, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje sklype statyti gyvenamieji namai. 1845 metais sklype iškilo visas pastatų kompleksas: mūrinis namas su mūriniais ir mediniais ūkiniais pastatais, o nuo J. Apie 1883 metus didelė valda buvo padalinta į mažesnius sklypus ir išparduota dar keliems savininkams. Netrukus vieni iš savininkų sklypą pardavė Henrikui Slizenui.
Dabartinis 53 numeriu pažymėtas namas buvo gyvenamas, 55-ame veikė skalbykla, 57-ame buvo sandėliukai (namo dalis arčiau gatvės) ir arklidė (dalis kiemo gilumoje).
Paroda „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?“
Iki liepos 28 dienos Vilniaus muziejus siūlo apsilankyti neįprastoje vietoje - buvusiame Lietuvos valstybės istorijos archyvo pastate (Gerosios VIlties g. 10) įsikūrusią parodą „Krasnucha. Prie parodos „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?“ kūrimo prisidėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, žmonių su regos negalia bendruomenė, tad šią parodą galima patirti įvairiomis juslėmis, ne tik išvysti, bet paliesti ir išgirsti. Nemaža dalis parodoje pristatomų eksponatų yra liečiami, specialiai šiai parodai muziejus sukūrė audio gidą su garsiniu vaizdavimu, pritaikytą žmonėms su regos negalia.
Parodoje kviečiame išsukti iš pagrindinio - Savanorių - prospekto ir vietinių žodžiais, istorine medžiaga bei meno kūriniais pakeliauti po skirtingus laikotarpius ir pavidalą keičiančius rajono kiemus. Rajone tiek daug įdomių objektų, kad kažko atsisakyti visada sunku.
Parodos lankytinos vietos:
- Prieškario sodybos (S. Konarskio g.
- Rajono kaleidoskopas (Savanorių pr.
- Transporto žiedas (Savanorių pr.
- Vandentiekio gatvė (Vandentiekio g.
- Bažnyčia (Gerosios Vilties g.
- Skroblynė (Skroblų g.
- Obelų sodas (Savanorių pr.
Šiuolaikinio meno festivalis "Erdvės"
tags: #jusu #bustas #naugarduko #57