Šiais laikais įvairių daržovių, vaisių ir uogų galima įsigyti ištisus metus, tačiau ar ne sezono metu auginami maisto produktai turi naudos? Dietą ir sveikatą stebintys žmonės žino, kad į valgiaraštį svarbu įtraukti didelį kiekį įvairių rūšių skaidulų.
Sezoniniai produktai yra tie, kurie užaugo natūralioje auginimo vietoje ir sunoko sodo lysvėje ar krūmuose. Dabar pomidorų, agurkų, žolelių, obuolių galite nusipirkti ištisus metus, bet ar jie bus naudingi? Įrodyta, kad po trijų dienų šaldytuve špinatuose vitamino C kiekis sumažėja 70%, o folatų (natūralios vitamino B9 formos) po savaitės laikymo netenkama beveik 50%.
Sezoninėse daržovėse, vaisiuose, žolelėse ir uogose yra didžiausias sveikų vitaminų ir mineralų kiekis, be to, juose nėra daug pesticidų, nitratų ir kitų trąšų. Norint auginti valgomuosius vaisius atvirame lauke, nereikia daug trąšų ir augimo stimuliatorių.
Taigi, ar dažnai pagalvojame, kad kivį galime auginti Lietuvoje? Atrodo, dauguma puikiai esame pažįstami su kivio vaisiais. Šias dideles, rudas, su aštrokais spygliukais uogas dažnas yra matęs prekybos centruose ir turbūt nerasime žmogaus, jo neragavusio.
Kivis (Actinia deliciosa), dar vadinamas kiniškuoju agrastu, yra kilęs iš Kinijos, tačiau po pasaulį kiviai plačiai paplito iš Naujosios Zelandijos. Natūraliai kivis auga subtropikuose ir vidutinėse platumose. Tai pusiau sumedėjęs, vijoklinis krūmas, priklausantis aktinidijų šeimai. Augalo aukštis gali siekti net iki 9 metrų. Lapai dideli, ovalūs, tamsiai žali, padengti aštroku, tvirtu pūkeliu. Kivio vaisius valgomas, rutuliškas, kiaušiniškas ar ritiniškas, 5-7 cm ilgio, ruda ar žalsvai ruda odele, tankiai apaugusia standžiais rudais šereliais.
Nors mes pripratę parduotuvėse matyti praktiškai identiškus kivio vaisius, vis dėlto jų skonis, dydis ir tekstūra skiriasi priklausomai nuo rūšies. Kininė aktinidija (Actinidia deliciosa) ir yra tikrasis, mums gerai pažįstamas, kivis. Ji veda didesnius vaisius (iki 3-5 cm ilgio).
Kininė aktinidija natūraliai Lietuvos klimato sąlygomis lauke neauga, tačiau vasaras praleisti gryname ore šiam augalui tik į naudą. Vasaros sezonui gali būti išnešama į lauką arba įsodinama į atvirą dirvą. Svarbiausia nepaskubėti ir kivio neišnešti į lauką pernelyg anksti. Geriausia tai padaryti būtų maždaug birželio mėnesį, kai šalnų tikimybė labai menka. Sodinant į dirvą taip pat reikėtų paisyti šio patarimo ir sodinti tik žemei gerai įšilus.
Kininės aktinidijos auginimas vazonuose
Kininei aktinidijai Lietuvos klimatas netinkamas, todėl atvirame lauke ji neaugs, tačiau puikiai gali augti šiltnamyje ar kambaryje kaip dekoratyvinis augalas. Kiviams patinka derlinga, lengva, orui ir vandeniui laidi žemė. Sodinimui į vazoną tiks silpnai rūgšti, neutrali žemė, smėlis.
Kivis yra didelis augalas. Jo šaknys plačiai šakojasi, yra ilgos, todėl ir vazonas turėtų būti parenkamas atsižvelgiant į šią ypatybę. Idealiausiai tiks labai dideli, aukšti vazonai (maždaug 30 cm skersmens). Vėliau turėtų būti keičiami, atsižvelgiant į augalo aukštį, šaknų plotį ir ilgį. Augimui parenkama saulėta ar šiek tiek šešėliuota vieta. Jeigu vasarai augalas bus perkeliamas į lauką, reikėtų rinktis nuo vėjo apsaugotą vietą.
Taip pat nepamirškite, kad kivis yra vijoklinis augalas ir, tinkamomis sąlygomis, auga gana sparčiai. Net vasarodamas lauke ar terasoje gali pasiekti 4-6 m aukštį bei 1,5-3 m plotį.
Kininės aktinidijos auginimas lauke
Augimui lauke kiviui parenkame saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Artėjant rudeniui atidžiai stebėkite orus ir vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie artėjančias šalnas, būtinai vėl parneškite kivį į šiltą patalpą, o jeigu augalas augo dirvoje, persodinkite į vazoną.
Kiviai yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, jog norint sulaukti derliaus, turi būti pasodinti ir moteriškieji, ir vyriškieji augalai. Kiviai nereikalauja labai daug priežiūros. Vis dėlto šiltuoju sezonu juos būtina tręšti maždaug kas dvi savaites, laistyti gausiai.
Šaltuoju sezonu auginamus kambaryje kivius palikite „pailsėti“, „pamiegoti“. Laistykite retai, negausiai, tręšti nebereikia. Neišsigąskite, jeigu rudenį parudavo ir nukrito kivio lapai - tai visiškai normalus augimo ciklas.
Nors kambaryje augantis kivis nesistiebia labai sparčiai į viršų, kaip jo giminaitės akdinidijos, auginamos lauke, tačiau atrama ir genėjimas jam taip pat būtini. Atramas rekomenduojama parinkti pagal augalo aukštį ir pagal tai, kaip norite formuoti, nukreipti kivio augimą. Kivis genimas ankstyvą pavasarį, kai vėl atsinaujina augalo vegetacija, pasirodo pirmieji pumpurai. Nugenimos nudžiūvę ar pažeistos šakos, patrumpinamos viršūnės, pagal augintojo pageidavimą formuojama šakų struktūra.
Kaip jau buvo aptarta, kivis (kininė aktinidija) neatsparus šalčiams, todėl vargu ar pavyks jį auginti lauke. Vis dėlto, kaip rodo patirtis, kivis sėkmingai gali praleisti žiemą nešiltintoje terasoje. Žinoma, tai nebuvo ką tik pasodintas ūgliukas, tačiau antrametis augalas. Jis sėkmingai praleido net šalčiausias žiemos dienas terasoje. Atsargumo dėlei, kininė aktinidija buvo pridengta keliais sluoksniais agroplėvelės ir porą kartų palaistyta.
Kiviai gana atsparūs kenkėjams ir ligoms, todėl ypatingos priežiūros nereikalauja ir didelių nusivylimų savo augintojams nesukelia. Vis dėlto labai svarbu tinkamai parinkti tiek žemę, į kurią augalas sodinamas, tiek vazono ar kitos talpos dydį, tiek vietą, kurioje kivis augs. Taip pat stebėkite, kad neužsistovėtų vanduo, nes šaknis gali apimti puvinys ir kivis sunyks. Jeigu kivis vasarojo lauke, ypač atviroje dirvoje, prieš parsinešant žiemai namo, atidžiai apžiūrėkite lapus, ar neatsirado koks nenumatytas kenkėjas.
Kiviai gali būti dauginami tiesiog vaisių sėklomis. Norint taip pasidauginti kivį, tereikia iš jo atsargiai išrinkti keletą sėklų, jas nusausinti ant popierinio rankšluosčio ir suberti į lengvą žemę. Ant viršaus negausiai pabarstyti žemių, nesuploti, palikti vietos orui laisvai cirkuliuoti, negausiai palaistyti, vazonėlį pridengti plėvele ir laikyti šiltoje, šviesioje vietoje. Laistyti negausiai, pagal poreikį, kol sudygs.
Auginant iš sėklų padaugintus kivius iškyla problema, kai neaišku, ar vyriškas, ar moteriškas augalas išaugo. Todėl auginimui rekomenduojame rinktis sodinukus iš patikimų medelynų.
Net ir namie auginamas kivis, tikėtina, ims megzti vaisius. Uogos sunoksta rugsėjo, kartais net spalio mėnesį. Paprastai jau lapams nukritus. Kivio vaisiai labai skanūs, sultingi, vis dėlto rūgštoki, dažniau saldžiarūgščiai nei saldūs. Valgomas tik minkštimas. Kiviai gali būti skinami ir ne visai sunokę, baigia nokti kambaryje.
Kai kurių šaltinių teigimu kivį galima drąsiai karūnuoti imunitetą stiprinančių vaisių karaliumi. Ar žinojote, jog kiviuose vitamino C net tris kartus daugiau nei apelsinuose? O cukraus viename kivyje vos 6 g?
Viskas apie jurginus: nuo A iki Z!
Kivių nauda sveikatai
Ne dažnai tenka išgirsti kalbant apie kivių naudą sveikatai. Deja, visiškai nepagrįstai šis vaisius yra pamirštamas.
Kiviuose taip pat gausu antioksidantų, tokių kaip fenoliai ir karotinoidai, vitamino E, kurie padeda sumažinti oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų poveikį. Kiviai, dėl juose esančios ląstelienos ir maistinių skaidulų, pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis. Dėl vitaminų C, E, antioksidantų bei kolageno kiviai ypač naudingi gerai odos būklei palaikyti.
Kiviai pasižymi ne tik priešuždegiminėmis, virškinimą gerinančiomis, tačiau ir raminančiomis savybėmis. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu eksperimento dalyviai keturias savaites reguliariai vartojo kivio vaisius. Geresnis miegas, stipresnis imunitetas, gražesnė oda ir netgi geresnis virškinimas. Atrodo, ir taip gana daug tokiam mažam vaisiui.
Daugybė tyrimų patvirtino kivių naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Kad ir koks naudingas vaisius būtų kivis, kaip ir visame kame, nepamirškite saiko.
Daugiausia kivių išauginama Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuva dėl savo klimato artimiausiu metu tikrai netaps pirmaujančia kivių auginimo šalimi, tačiau pavieniai entuziastai tikrai gali sėkmingai juos auginti ir netgi užsiauginti vaisių.