Pasaulyje plintant koronavirusui, bankai sako ir toliau skolinsiantys pinigus būstui įsigyti, tačiau pastebi paraiškų dėl būsto paskolų pastaruoju metu gaunantys vis mažiau. Ekonomistams prabilus apie neišvengiamą recesiją ir ekonomikos nuosmukį, daliai žmonių tai sujaukė būsto įsigijimo planus. Tačiau kai kurie kaip tik mato galimybę ir dėl sulėtėjusios ekonomikos tikisi artimiausiais mėnesiais pamatyti būsto kainų kritimą.
Banko SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė LRT.lt teigė, kad pastaruoju metu bankas užklausų dėl paskolų sulaukia mažiau nei įprastai. „Pastebime, kad klientai elgiasi atsakingai: kai kurie klientai, kurie jau turi patvirtintą teigiamą banko sprendimą dėl paskolos suteikimo, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė rinkoje, kiti neteikia paraiškų, nes nori palaukti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija“, - esamą padėtį komentuoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Pasiteiravus, kaip dėl koronaviruso keisis bankų išduodamų paskolų palūkanos, atsakyti S. Gutauskaitė-Bubnelienė negalėjo.
Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius taip pat teigia, kad paraiškų būsto paskolai gauti srautas yra sumenkęs. „Kita vertus, norinčių gauti būsto paskolą tikrai yra“, - sako S. Abraškevičius.
Nekilnojamojo turto vystytojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad kol kas NT vystytojai gyvena rimties nuotaikomis, nors pripažįsta, kad klientai dar neskuba atšaukinėti sandorių: „Stebime situaciją. Tačiau žmonės vis tiek vertina, kad nekilnojamasis turtas savo vertę išlaikys. Tie, kurie planavo savo sandorius, nematome, kad didelė dalis jų būtų linkusi atsisakyti būsto įsigijimo minties. Sandorius atideda tik vienas kitas pirkėjas, kuris svarsto, kas bus ateityje“, - sako M. Statulevičius. Anot jo, koronavirusas gali pristabdyti ir NT vystytojų plėtros planus, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek laiko užtruks kova su virusu.
Jis pažymi, kad bene didžiausias iššūkis šią savaitę NT vystytojams buvo notarų nenoras dirbti karantino metu. Todėl rinkoje buvo sustojęs net apie 580 NT sandorių pardavimas, kurių vertė siekė apie 45 mln. eurų. M. Statulevičius teigia, kad prognozuoti, kaip keisis NT kainos artimiausiais mėnesiais - sudėtinga. „Galima tik žiūrėti į šalis, kuriose koranvirusas yra labiau išplitęs. Taip pat daug kas priklausys ir nuo bankų. Kaip jie vertins darbo rinką, ar klientai galės mokėti paskolos įmokas, kiek saugūs jausis esantys bankai“, - sako NT vystytojų asociacijos vadovas M. Statulevičius.
M. Statulevičius taip pat įsitikinęs - pasunkėjus NT vystytojų finansinei padėčiai, bankai neskubės spausti bendrovių. „Bankams nėra naudingas NT vystytojų bankrotas. Ką jie darys su tuo turtu? Tai nėra jų veikla ir bankai nenorės kurti NT valdymo bendrovių ir su tuo dirbti. Todėl nemanau, kad čia bus radikalių pokyčių“, - sako M. Statulevičius.
Tačiau, anot S. Vagonio, yra vienas kintamasis, kuris pribaigė NT rinką 2008-2009 m. ir galėtų stipriai paveikti NT rinką dabar. Sunkumai NT rinkai galėtų atsirasti bankams nustojus skolinti: „Jeigu bankai pasakytų - viskas, nuo šios dienos mes nebeskoliname, kaip buvo 2008-2009 m., vadinasi, pati rinka galėtų susidurti su ekonominiu pablogėjimu“, - prognozuoja S. Vagonis.
NT ekspertas negali atsakyti, ar esant karantino laikotarpiui, bankai didins palūkanas. Tačiau, net ir labai nedaug padidėjusios paskolų palūkanų normos būstui įsigyti, nepadarytų didelės įtakos NT rinkai.
„Net jei NT rinkoje ir sumažėtų paklausa, į šalį ateitų krizė, žmonių atlyginimai mažėtų ir atsilaisvintų darbo vietos, pardavėjai be rimtos priežasties neskubės leisti kainų“, - įsitikinęs S. Vagonis. Jis pastebi, kad kainos galėtų būti mažinamos tik tuo atveju, jei NT vystytojas turėtų įsipareigojimų bankui ir jaustų iš jų spaudimą. Tačiau bent jau kol kas, anot S. Vagonio, viešumoje bankų pateikiama pozicija rodo, kad bankai nežada imtis spaudimo: „Euriboras yra istorinėse žemumose, bankai žada kredito atostogas tiems, kurie susidurs su finansiniais sunkumais. Jis įsitikinęs, kad situacijai prastėjant pavienių NT objektų kainų mažėjimas atsiras, tačiau visa NT rinka neturėtų kristi žemyn.
Pensijų Kaupimas Lietuvoje
Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. Iš 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių kovą aktyviai kaupime dalyvavo ir įmokas mokėjo 810 tūkst. gyventojų - 1 proc. mažiau nei vasarį, tačiau tuo pačiu laiku jų įmokų suma padidėjo beveik 3 proc. - iki 25 mln. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos - beveik 25 mln.
Didelė dalis įmokų jau pervestos į dalyvių gyvenimo ciklo fondus, į kuriuos jau automatiškai perkeltos „INVL Asset Management“, „SEB investicijų valdymo“ ir „Luminor investicijų valdymo“ kaupimo fondų dalyvių lėšos. Šį mėnesį į gyvenimo ciklo fondus bus perkeltos likusių „Swedbank investicijų valdymo“ ir „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo dalyvių lėšos.
Gyvenimo ciklo fondas gyventojui priskiriamas pagal jo gimimo metus ir padeda užtikrinti optimalią lėšų investavimo strategiją, atitinkančią pensijų kaupimo dalyvio amžių.
Kokiame pensijų kaupimo fonde ir kokiu tarifu kaupiate, galite sužinoti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui gyventojai.sodra.lt. Kai suvestinė bus suformuota, spauskite „Peržiūrėti“.
Savo ruožtu Lietuvos bankas kas ketvirtį viešai skelbia visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų fondų investavimo rezultatus. Norėdami patekti į atitinkamo finalininko svetainę, spustelėkite įmonės pavadinimą.
| Pensijų Kaupimo Bendrovė | Nuoroda |
|---|---|
| INVL Asset Management | INVL |
| SEB investicijų valdymo | SEB |
| Luminor investicijų valdymo | Luminor |
| Swedbank investicijų valdymo | Swedbank |
| Aviva Lietuva | Aviva |
Kibernetinio Saugumo Sprendimai ir Inovacijos
Straipsnyje taip pat aptariami įvairūs kibernetinio saugumo sprendimai ir inovacijos, kurias siūlo skirtingos įmonės:
- Įmonių Sprendimai Corporate Solutions: Siūlo debesų technologija pagrįstą paslaugą „CloudStudy“, skirtą kibernetinio saugumo mokymams.
- CybExer Technologies: NATO apdovanota bendrovė, teikianti IT platformas kibernetiniams pajėgumams plėtoti.
- Entangle: Technologijos paleidimas, kuriantis saugią mobiliojo ryšio sistemą.
- Guardtime: Įmonė, kurios specializacija - kibernetinis saugumas ir sudėtingi duomenų valdymo sprendimai.
- Nord Security: Saugos sprendimų bendrovė, kurianti NordVPN ir kitus produktus, skirtus duomenų saugumui užtikrinti.
- NRD Cyber Security: Orientuota į kibernetinio saugumo sektorių ir siūlo CTI branduolį, automatizuojantį CSIRT operacijas.
- Simplex: Tiesioginis skaitmeninio turto Ekosistemos mokėjimo sprendimas.
- Tilde: Palaiko skaitmeninio amžiaus kalbų technologijas ir kuria nervinio mašininio vertimo sistemas.
- Zabbix: Stebėjimo programinė įranga, skirta realiuoju laiku stebėti metriką, surinktą iš serverių, virtualiųjų mašinų ir tinklo įrenginių.
Vokietijos Ekonomikos Premija
Vokietijos ekonomikos premijos laureatų apdovanojimas apima reprezentacinį stiklo trofėjų, sertifikatą ir apmokamą dalyvavimą IT-SA mugėje Vokietijoje, Europos pirmaujančioje specializuotoje IT saugumo parodoje. Be to, bus pagrindinis laimėtojas iš viso Baltijos regiono, kuris gaus papildomą paramą patekti į Vokietijos rinką.
Vertinimo Komisija atrenka devynis finalininkus, kurie pasirodys skaitmeninio renginio metu su 4 minučių piketu. Auditorija finalininkus vertina internetiniu balsavimu, kuris įvertinamas žiuri balsu.
„Luminor“ Parama Smulkiam ir Vidutiniam Verslui
„Luminor“ padidino portfelinių garantijų priemonės limitą smulkioms ir vidutinėms įmonėms 73 mln. Eur - iki 165 mln. Pagal programą įmonės finansavimą gali gauti taikant mažesnius užstato reikalavimus. Skolintis gali įmonės, kurių darbuotojų skaičius nesiekia 250, o metinė apyvarta neviršija 50 mln. Eur arba įmonės turto vertė nėra didesnė nei 43 mln. Eur.
„Luminor“ iki praėjusių metų pabaigos pagal šią programą buvo suteikęs 138 paskolas už bendrą 92 mln. Daugiausia paraiškų pateikė prekybos, statybos, transporto paslaugų ir gamybos įmonės. Didžiausia paskolos suma - 2 mln. Eur.
Korupcijos Tyrimai ir Sulaikymai
ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų, 6 iš jų buvo suimti 1-2 mėnesiams. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
„Luminor“ ir Pinigų Plovimo Skandalai
Daugiau nei 200 milijonų eurų - tiek pinigų per įtartinas operacijas galėjo prasisukti Klaipėdos tepalų gamyklos „SCT Lubricants“ sąskaitoje. Tarptautinė žurnalistų komanda gavo „Luminor“ banko pinigų plovimo prevencijos audito duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį - nuo 2008 iki 2018 m. - DNB ir „Nordea“ padaliniuose Baltijos šalyse atlikta įtartinų operacijų už 3,9 mlrd. eurų.
„Luminor“ bankas rinkoje atsirado sujungus DNB ir „Nordea“ bankų padalinius Baltijos šalyse. Investicija įvyko audringu metu - kai Baltijos šalis vienas po kito drebino pinigų plovimo skandalai, palietę ir iki tol švarų mundurą išlaikiusius skandinaviško kapitalo bankus.
„Luminor“ bankas taip pat siekė nustatyti, ar DNB ir „Nordea“ padalinių pinigų plovimo prevencija veikė be priekaištų, taigi buvo užsakytas išorinis auditas, kuris apėmė per bankus vykdytus sandorius 2008-2018 m.
Išorinis auditas, kurį atliko JAV kompanija Alvarez & Marsal, nustatė, kad per 2008-2018 laikotarpį per sąskaitas „Luminor“ suformavusiuose bankuose prasisukusių įtartinų pinigų suma - apie 3,9 milijardo eurų.
„Nordea“ Latvijos padalinyje auditas aptiko dvi gerai žinomas pavardes iš Rusijos. Tai metalurgijos pramonės milžino „Severstal“ savininkas Aleksejus Mordašovas bei chemijos kompanijos „Uralchem“ savininkas Dmitrijus Mazepinas. Ukraina jiems pritaikė sankcijas po 2014 m. įvykusios Krymo aneksijos. Dar viena įdomi pavardė „Nordea“ klientų sąraše - Jurijus Butokas, buvęs aukštas Rusijos ginkluotųjų pajėgų karininkas, taip pat vadovavęs Rusijos centrinio banko padaliniui Estijoje. Su J. Butoku susijusios bendrovės per „Nordea“ padalinį Estijoje atliko operacijų už daugiau nei 947 mln. eurų. Susisiekus su J. Butoku, jis patvirtino, kad naujasis „Luminor“ bankas nutraukė su juo santykius. Buvęs Rusijos kariškis tvirtino mėginęs užginčyti tokį sprendimą, bet nesėkmingai.
Audito vertinimu, analizuotu laikotarpiu Klaipėdos įmonės atliktų įtartinų operacijų vertė - daugiau nei 200 mln. eurų. Tarp įmonių, su kuriomis atliktas „SCT Lubricants“ operacijas banko auditas įvardijo kaip įtartinas, yra ne tik su J. Sudheimeriu susijusios įmonės.
Tarp nustatytų rizikų - ir finansinės operacijos su įmonėmis, kurias auditas sieja su pasaulinio garso pinigų plovimo operacijomis. Pradedant vadinamaisiais „Magnickio pinigais“ ir baigiant OCCRP tyrimais „Russian Laundromat“ ir „Azerbaijani Laundromat“.
Audito ataskaitoje nurodyta, kad dėl tolesnių santykių su „SCT Lubricants“ reikalingas „Luminor“ valdybos sprendimas. Bankas nenurodė, koks sprendimas buvo priimtas, tačiau „SCT Lubricants“ vadovas D. Raštu pateiktame komentare „SCT Lubricants“ taip pat patvirtina, kad „Luminor“ įmonės nebeaptarnauja.
„Paaiškiname, jog UAB SCT Lubricants santykiai su Luminor banku nutrūko abipusiu susitarimu, jokių ginčų šiuo klausimu nebuvo. Mes nebuvome banko informuoti apie jokias galimas ar tariamas rizikas, kurios būtų susijusios su pinigų plovimo prevencija.