Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas Civilinis proceso kodeksas (CPK) išplėtė ieškininės teisenos taikymą ginant asmens pažeistas teises ar teisėtus interesus, o taip pat reformavo ypatingosios teisenos reglamentavimą. Šis faktas turi įtakos faktų nustatymo teisiniam reglamentavimui bei jų teisminiam nagrinėjimui. Šis faktas nustatymas yra aktualiausias šiuo metu.
Mokslinės literatūros šia tema trūkumas buvo ne tik pagrindinė problema, su kuria susidūrėme rašydami šį darbą, bet ir aplinkybė, lėmusi temos aktualumą ir naujumą. Siekiant atskleisti faktų nustatymo ypatumus, naudojami Vilniaus rajono apylinkės, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės, Vilniaus m. apylinkės teismo nutartys. Taip pat, šio fakto nustatymo nebuvimas paskatino atlikti tyrimą Vilniaus rajono apylinkės teisme.
Darbo tikslas: Išanalizuoti faktų nustatymą, palyginti juos su Lietuvos Respublikos teisės aktais, akcentuoti pastarųjų aktų reglamentavimo privalumus ir trūkumus. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados bei rekomendacijos, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.
1. Juridinę Reikšmę Turinčių Faktų Samprata ir Prigimtis
Prieš analizuojant faktus, kuriuos nustato teismas, tikslinga išanalizuoti šio fakto prigimtį, sampratą, pagrindinius požymius bei nustatyti jų reikšmę asmens teisiniame gyvenime. Lingvistine prasme žodis "juridinis" reiškia teisinį, susijusį su teise, o žodis "faktas" - tikras, nepramanytas įvykis, atsitikimas, reiškinys. Vadovaujantis šių sąvokų sinteze, galima daryti išvadą, kad juridinę reikšmę turintys faktai - nepramanyti įvykiai, atsitikimai turintys teisinę reikšmę.
Šis faktas turi tam tikrus požymius, todėl išsamesnės šio fakto sampratos paieškosime teisės mokslininkų darbuose. Rusių teisininkas M. N. Maleina juridiniais faktais vadina tas gyvenimo aplinkybes, susijusias su teisės normomis. Teisės teoretikas E. I. Temnov teigia, kad juridiniai faktai - tai tokios aplinkybės ir poelgiai, kuriems įstatymų leidėjas suteikia ypatingą reikšmę ir jie pasireiškia per teisinius faktorius bei įtaką teisiniams santykiams - jų atsiradimui, pasikeitimui, pasibaigimui. Iš pastarojo juridinio fakto apibrėžimo galima daryti išvadą, kad teisės mokslininkas šiuos faktus sieja su teisiniais santykiais.
Analizuojant juridinio fakto prigimtį istoriniu aspektu teisinių santykių kontekste, "juridinio fakto" sampratos užuomazgas galima pastebėti jau romėnų teisėje. Jau Gajus savo darbe "Institucijos" išskyrė keturis teisinių santykių atsiradimo pagrindus: sutartis, kvazi - sutartis, deliktus ir kvazi - deliktus. Šia, pasibaigia civiliniai teisiniai santykiai. Šie faktai vėliau buvo perkelti į Napoleono kodeksą, o XX amžiuje jų pagrindu buvo bandoma formuoti juridinio fakto teoriją.
Pažymėtina, kad nors M. N. Maleino ir E. I. Temnovo juridinio fakto sampratos yra skirtingos, tačiau abu teisės mokslininkai akcentuoja juridinio fakto ryšį su teisiniais santykiais. Teisininkas A. Vaišvila juridinį faktą apibrėžia kaip konkrečią gyvenimo aplinkybę, su kuria teisės norma sieja teisinis santykis atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Lietuvos teisės teoretiko suformuota definicija leidžia daryti išvadą, kad tam tikri gyvenimo faktai taps juridiniais tik tada, jei įstatymo leidėjas tokioms aplinkybėms suteiks ypatingą reikšmę, t.y. su jomis susies teisinis santykis atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad ne įstatymų leidėjas sukuria šiuos faktus, bet tik jis suteikia jiems teisinio fakto statusą, lemiantį teisinius santykius kaip subjektinių teisių įgijimo pagrindą. Akcentuotina, kad "juridinis faktas" sąvoka kontinentinės ir bendrosios teisės sistemos šalyse iš esmės skiriasi. Jei daugumoje kontinentinės teisės tradicijos valstybių juridiniai faktai siejami su teisinis santykis atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, tai bendrosios teisės tradicijos šalyse (pavyzdžiui, Anglijoje) juridiniai faktai siejami tik su procesu ir analizuojami jo kontekste. Juridiniai faktai anglosaksų teisėje - tai aplinkybės, būtinos bylai teisingai išspręsti. Tokia koncepcija suponuoja mintį, kad anglosaksų teisėje "juridinis faktas" sąvoka atitinka mūsu civilinio proceso teisėje įtvirtintą "įrodymų" sampratą.
1.1. Juridinę Reikšmę Turinčių Faktų Nustatymo Kategorija
Civiliniame procese naudojama "juridinę reikšmę turintis faktas", o ne "juridinis faktas" sąvoka. Šios fakto sampratos yra panašios. Civiliniame procese vartojama platesnė juridinę reikšmę turinčio fakto sąvoka, kuri iš esmės atitinka teisės teoretiko A. Vaišvilos suformuotą juridinio fakto sampratą.
Manytume, kad esminis šių sąvokų skirtumas pasireiškia jų vartojimo kontekste. Sąvoka "juridinę reikšmę turintis faktas" vartojama kalbant apie teisminę procedūrą, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą, kad šio kompetentinga institucija nustatytų faktą, kuris dėl savo turinio ar formos trūkumų negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių. Šiuo suteikdamas pareiškėjui galimybę siekti šio juridinio fakto sukeliams teisinės pasekmės.
Fakto "juridinės reikšmės" požymis šiuo atveju pabrėžia ne tik teismo vykdomą funkciją,- konstatuoti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi ypatingą teisinę reikšmę, bet ir įtvirtina teismo kompetenciją konstatuoti tik šios rūšies faktus. Taigi, remiantis šiais teiginiais galima daryti išvadą, kad juridinę reikšmę turintys faktai - tai faktinės aplinkybės, kurios juridiniais faktais tampa ir gali sukelti pareiškėjui teisines pasekmes tik jas konstatavus teismui.
Pažymėtina, kad "idealaus" juridinio fakto modelis yra įtvirtintas teisės normos hipotezėje. Įvykus, esant ar pabaigiantis. Taigi, teisės normos hipotezė ir joje įtvirtintas juridinis faktas - specialios prielaidos teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Šiam prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę.
Nagrinėjant šiuos faktus teisinis santykis atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo plotmėje, dažnai kyla klausimas, kaip traktuoti šiuos faktus, kai jie nustatomi tikslu atkurti nuosavybės teises. Nuosavybės teisių atkūrimas negali būti suprantamas kaip naujų civilinis teisinis santykis atsiradimo pagrindas, nes šiuo atveju yra taikoma restitucija, t.y. asmeniui yra grąžinamos jo turėtos ir neteisėtai nusavintos teisės. Šios nuosavybės teisės buvo grąžinta į šalies teisės sistemą, o teisės aktais buvo atkurtos nutrūkusios asmens teisės.
Išanalizavę juridinio fakto sampratą, pabandykime atskleisti jų prigimtį, t.y., kodėl visuomenėje atsiranda juridiniai faktai? Drįstume teigti, kad pagrindinės priežastys yra šios: teisinis santykis sistema bei visuomeninė santvarka. Susiklostę žmonių tarpusavio santykiai- pagrindinis teisinis santykis formavimosi pagrindas. Šios visos visuomenės, o kartu ir valstybės interesus.
Šios gyvenimo aplinkybės lemia kompetentingos valstybės institucijos buvimą, kurios pagrindinė funkcija yra įtvirtinti tas aplinkybes norminiuose teisės aktuose nustatyta forma ir tvarka. Taigi, kad aplinkybės taptų juridiniais faktais, jie turi būti nustatyta teisine forma užfiksuotos bei įstatymo leidėjo nustatyta tvarka įformintos. Lietuvoje juridinis faktų fiksavimas - išimtinai valstybės institucijų (Civilinės metrikacijos įstaigos, Valstybės registras ir kitos valstybės įstaigos) kompetencija.
Tačiau šios institucijos ne visada gali įregistruoti tam tikrus juridinius faktus, nes neretai joms kyla abejonės dėl šių faktų egzistavimo. Tokiu atveju asmuo gina a šias teises, taip užtikrinant stabilią ir patikimą valstybinę informacinę bazę bei noru išvengti asmens piktnaudžiavimo tariamomis subjektinėmis teisėmis.
Įrodymų teisė: charakterio įrodymų aktualumo ir priimtinumo taisyklė
1.2. Juridinę Reikšmę Turinčių Faktų Nustatymo Iniciacijos Pagrindai
Šis faktas nustatymo teisme inicijavimo pagrindas yra prašomo nustatyti fakto įvairūs trūkumai (defektai). Vienais atvejais jie siejasi su fakto turiniu (pavyzdžiui, darbo stažo nebuvimas sulaukus pensijinio amžiaus), kitais - su netinkamu fakto įforminimu (neišlikę juridinius faktus patvirtinantys dokumentai). Rusijos teisės teorijoje yra išskiriamas teisinis juridinis fakto trūkumas kriterijus pagal kurį aplinkybės neturi juridinės reikšmės, jei jos neatitinka požymių, įtvirtintų teisės normos hipotezėje (negali būti paveldėtoju pagal testamentą asmuo, kurio nenurodė testatorius savo testamente).
Svarbu šio fakto žinybingumo teismui. Jeigu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nėra įtvirtintas teisės normos hipotezėje ir jo įstatymo leidėjas nesieja su teisinėmis pasekmėmis, galima teigti, kad toks faktas neturi juridinės reikšmės, teisiniu požiūriu yra niekinis ir jo nustatymas nėra žinybingas teismui. Situaciją, kai aplinkybės neturi juridinės reikšmės, t.y. nesukelia jokios teisinės pasekmės, rusų teisės mokslininkų Z. D. Janšuk vadinamas absoliučiu fakto juridiniu defektiaškumu.
Absoliutaus fakto juridinio defektiaškumo pavyzdžius galima surasti ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. LAT išnagrinėjo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3k-3-1281/2001 dėl netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas F. D., siekdamas gauti vienkartinę 12 000 litų pašalpą, kurią numato Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metams okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas, 2000 m. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad 1934 m. buvo faktiškai įvaikintas S. B. Teismas konstatavo, kad šio įstatymo 2 str. 2 d. 3 p. numato, kad minėtą pašalpą turi teisę gauti tik vaikai ir įvaikiai teisine prasme, o ne faktiniai įvaikiai, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti faktinį įvaikinimą neturi juridinės reikšmės (turi neįtaisomą defektą) ir pareiškimą atmetė. Šiaulių apygardos teismas paliko nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą.
Z. D. Janšuk teigimu, tos aplinkybės gali įgyti juridinę reikšmę kitoje. Pavyzdžiui, Rusijoje nepripažinimas darbo stažo lengvatinei pensijai gauti neatima galimybės nustatyti šį faktą ir jį panaudoti pensijai bendra tvarka gauti. Šiuo jis galėjo turėti juridinę reikšmę atkuriant nuosavybės teises į faktinio tėvio turėtą žemę.
Svarbu šio fakto nustatymo tikslas. Jeigu asmens prašomos nustatyti aplinkybės neturi juridinės reikšmės gauti vienkartinei 12000 litų pašalpai, tai tokiu atveju galima konstatuoti absoliutų prašomo nustatyti fakto juridinį defektiaškumą. Tačiau nurodytoje byloje, būtų kreipęsis į teismą dėl faktinio įvaikinimo nustatymo nuosavybės teisių į žemės sklypą ar mišką atkūrimo tikslu, tai šiuo atveju faktinio įvaikinimo nustatymas galėtų turėti juridinę reikšmę ir apie absoliutų fakto juridinį defektiaškumą kalbėti negalima. Gavęs pareiškimą teismas turėtų aiškintis, tik ar nėra absoliutaus defektiaškumo požymių pareiškėjo prašomose nustatyti aplinkybėse, įstatymo, kuris suteikia toms aplinkybėms juridinę reikšmę, bei pareiškėjo siekiamo tikslo, kontekste. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, įstatymo nurodyta situacija, kurioje tas faktas sukelia teisines pasekmes, bei pareiškėjo siekiamas tikslas apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
Jeigu teismas atsisakytų nustatyti juridinę reikšmę turintį įvaikinimo faktą pareiškėjo prašomu tikslu (gauti vienkartinę 12000 pašalpą), o jį nustatytų konstatuodamas, kad jis gali turėti juridinę reikšmę atkuriant nuosavybės teises į faktinio tėvio turėtą žemę, tai tokie teismo veiksmai, manytume, galėtų būti vertinami kaip pareiškime nurodyto reikalavimo ribų peržengimas, nepaisant to, kad ypatingojoje teisenoje vyrauja inkvizicinis principas, numatantis aktyvų teisėjo vaidmenį. Teisėjo aktyvumas tokiu atveju turėtų pasireikšti per jo pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę pakeisti reikalavimo pagrindą.
Šiuo vadovaujantis LR CPK 329 str. prašomo nustatyti juridinio fakto neįvykimas. Šiuo atveju nėra net faktinės prielaidos, kad atsirastų teisinės pasekmės, t.y. atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, konkubinatas, kuris įvyko iki 1992 m. Šio fakto nustatymo. Pavyzdžiui, konkubinatas, kuris įvyko iki 1992 m. Šioje kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Šioje iki 1992 m. prašomo nustatyti fakto negaliojimas. Šiose teisinis santykis atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, yra pažeidimas, kuriems esant teisinis pasekmės atsiradimas negalimas.
| Fakto trūkumas | Apibūdinimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Absoliutus juridinio defektiaškumo | Aplinkybė neturi juridinės reikšmės, nes neatitinka teisės normos hipotezės požymių | Prašymas nustatyti faktinį įvaikinimą pašalpai gauti, kai įstatymas numato pašalpą tik teisiniams įvaikiams |
| Faktinis neįvykimas | Nėra faktinės prielaidos teisinėms pasekmėms atsirasti | Konkubinatas iki 1992 m., kai jis nebuvo teisiškai prilyginamas santuokai |
Vilniaus rajono apylinkės teismas, kurio sprendimai analizuojami straipsnyje.
tags: #juridinie #reiksme #turintis #faktas #sodybos #nustatymui