Pamatai - pastato konstrukcija, esanti po žeme, kurios paskirtis - perduoti pastato apkrovą gruntui. Prieš pradedant statyti pamatus, pirmiausia reikia atlikti grunto tyrimus, kurių metu nustatoma, kokio gylio pamatai bus reikalingi.
Kitas svarbus pamatų įrengimo žingsnis - tinkamų pamatų išrinkimas. Juostiniai pamatai dažniausiai sutinkami vietose, kur laikantysis gruntas yra aukštai. Poliniai pamatai įrengiami tada, kai laikantysis gruntas yra per žemai arba gruntinis vanduo būna per arti paviršiaus. Plokštuminiai pamatai - geriausias pasirinkimas šiluminės izoliacijos atžvilgiu ir gali būti įrengiami „silpno“ grunto vietovėse.
Aptarkime detaliau juostinius surenkamuosius pamatus, jų ypatumus ir pritaikymą.
Juostiniai Pamatai: Surenkamieji ir Monolitiniai
Juostiniai pamatai (surenkamieji) įrengiami tuomet, jeigu gruntas, kuris juos laikys, yra aukštai. Kitais atvejais, vietose, kuriose gruntas dėl drėgmės gali plėstis, arba dirvožemis yra molingas, naudojami juostiniai (monolitiniai) pamatai. Tai yra vieninteliai pamatai, leidžiantys turėti rūsį.
Poliniai pamatai yra pigesni nei juostiniai pamatai, šie pamatai kartais būna vienintelis įmanomas variantas dėl netinkamo dirvožemių ar kitų geologinių sąlygų.
Plokštuminiai pamatai puikiai tiks žmonėms, siekiantiems naujovių, arba tiems, kurie ruošiasi gyventi prastesnio grunto vietovėje. Pats geriausias šių pamatų bruožas - puiki šiluminė izoliacija, kurią lemia polistirolo sluoksnis, esantis tarp žemės ir pamato. Verta paminėti, kad šie pamatai, kaip ir poliniai, neleis įsirengti rūsio.
Renkantis pamatus, svarbu įvertinti kelis aspektus:
- Grunto tipą: nuo jo priklauso pamatų gylis ir tipas.
- Gruntinio vandens lygį: aukštas lygis gali apriboti rūsio įrengimo galimybes.
- Šiluminę izoliaciją: ypač svarbu, jei norite sumažinti šildymo išlaidas.
- Rūsio poreikį: jei planuojate rūsį, rinkitės juostinius (monolitinius) pamatus.
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, galėsite pasirinkti optimalų pamatų tipą savo būstui.
Pamatų įrengimas. Poliniai - gręžtiniai pamatai su thermo rostverku.
Kotedžas ar Individualus Namas: Kas Geriau?
Dažnu atveju kotedžas vilioja savo lokacija ir kaina. Viename didesniame sklype nesunkiai pastatomi keli kotedžai, įkurdinamos kelios šeimos, todėl ir prašoma kaina yra mažesnė nei norintiems gyventi individualiame name. Kainų skirtumas labai priklauso nuo vietos (kotedžas prie senamiesčio gali būti ryškiai brangesnis už individualų namą nutolusį per 20 km nuo centro), įrengimo kokybės.
Nors kotedžas ir artimesnis individualiam namui nei daugiabučiui, tai labiau miesto tipo šeimos gyvenamasis būstas, todėl renkantis kotedžą vertėtų nesidairyti į tuos, kurie statomi kažkur toli nuo miesto, jei greta nėra viešojo transporto stotelės ar netgi patogaus kelio. Tokioje vietoje verčiau rinktis individualų namą, o kotedžo ieškoti kur nors, kur geriau išvystyta infrastruktūra.
Kotedžas yra lyg daugiabutis su daugiau erdvės Jums, Jūsų vaikams, Jūsų augintiniui ir, dažniausiai, garantuota parkavimo vieta Jūsų automobiliui. 70 kv. m. ploto butas savo galimybėmis yra kur kas mažesnis nei 70 kv. m. ploto kotedžas - tą patvirtins kiekviena šeima, nes kotedže kur kas daugiau laiko praleidžiama kiemelyje ar terasoje, kur nevaržomai gali žaisti mažieji šeimos nariai.
Bene didžiausias kotedžo trūkumas - kaimynai. Puiku, jei greta Jūsų įsikurs tvarkinga šeima, tačiau galbūt ta šeima mėgs nuolat organizuoti vakarėlius ar priešingai, bus ypač jautri kiekvienam iš Jūsų valdos sklindančiam garsui, kepamos mėsos kvapui ar neįprastam veiksmui. Tai trūkumas, kurį kotedžai „pasiskolino“ iš daugiabučių, bet rizika čia kur kas mažesnė. Jei daugiabutyje turite kaimynus ir iš šonų, ir po savimi, ir virš savęs, tai kotedže dažniausiai turimi vieni ar dveji kaimynai iš šonų. Beje, kartais tokie kaimynai ir didelis privalumas - yra ne viena istorija kaip naujakuriai susidraugauja, kartu švenčia įvairias šventes ir sprendžia kylančias problemas.
Individualus namas dažniau pasirenkamas tada, kai norima ramybės, ieškoma „pabėgimo plano“ iš miesto. Didžiausias individualių namų privalumas - erdvė. Tik mieste ar buvusiose sodų bendrijose namų sklypai yra mažyčai, tuo tarpu tolėliau nuo miesto už priimtiną kainą nesunkiai rasite tikrai erdvų sklypą, kuriame tilps ir namas, ir pavėsinė, ir šiltnamis, ir dar bus apstu vietos pramogoms.
Kaip didelį individualaus namo trūkumą dauguma linkę įvardinti atstumą iki miesto centro. Tačiau jau gyvenantys užmiestyje gali įrodyt ir kitaip - 15 km atkarpą nesunkiai įveikdami per 15-20 minučių darbą (ypač jei jis miesto pakraštyje) pasiekia greičiau nei kai kurie kelis kilometrus važiuodami mieste. Taigi, vertėtų gerai įvertinti ne kilometrų skaičių, o kelionės trukmę.
Lyginant su kotedžais, individualiame name yra dar ramiau, nes čia visai nėra kaimynų, su kuriais dalijatės bendra siena ar kokia nors bendra erdve (kiemu, pavėsine, parkavimo aikštele ar pan.). Tačiau negalima sakyti, kad visai nėra kaimynų - skiriasi kaimyno sąvokos suvokimas. Jei greta Jūsų apleista troba ir ten gyvena asocialūs asmenys, tai nebus geriau nei du kaimynai kotedže, bet jei greta Jūsų gyvena tvarkingi žmonės - juos sutiksite galbūt tik retkarčiais, o gal susibendrausite, nes užmiesčio, kaimo bendruomenė neretai yra kur kas artimesnė nei miesto.
Jei šalies nepriklausomybės pradžioje buvo populiarūs dideli, kone visą giminę sutalpinti galintys namai, tai šiandien daugėja mažų namukų, kurie yra kompaktiški, ekonomiški ir labai jaukūs. Nedidelius namukus renkasi vyresnio amžiaus poros, jau užauginę savo vaikus, taip pat pasitelkus vaizduotę iki 80 kv. m. ploto namus statosi nedidelės šeimos, kurios linkę laiką leisti kartu, o miegamuosiuose sutalpina tik lovą ir būtinus kelis baldus (spintą, komodą ar pan.), atsisako beverčių koridorių ir kt.
Nors gyvenant ne daugiabutyje atsiranda papildomų darbų, tokių kaip vejos priežiūra ar sniego kasimas, ekonomiškumą pastebi dauguma. Visų pirma, individuali šildymo sistema, kuri pasirenkama pagal Jūsų poreikius ir gali būti reguliuojama. Išvykdami ilgesniam laikui galite sumažinti šilumą, laukdami svečių - kiek pašildyti ir t. t. Turėdami galimybę reguliuoti namų temperatūrą ir sunaudojamą šilumos kiekį galite sutaupyti pinigų arba pasirinkti geresnį komfortą.
Turėdami savo daržą, šiltnamį galėsite šį bei tą užsiauginti, tad sumažinsite išlaidas ekologiškoms gėrybėms bei turėsite įdomią, raminančią pramogą, supažindinsite ir savo vaikus su realia gamta, o ne tik iš vadovėlių.
Tiek kotedžas, tiek individualus namas yra geras pasirinkimas, turintis vienokių ar kitokių privalumų.
Apibendrinant, galima sudaryti lentelę, kurioje palyginami kotedžo ir individualaus namo privalumai bei trūkumai:
| Savybė | Kotedžas | Individualus namas |
|---|---|---|
| Kaina | Dažnai mažesnė | Dažnai didesnė |
| Vieta | Arčiau miesto infrastruktūros | Dažnai toliau nuo miesto |
| Erdvė | Daugiau nei bute, bet mažiau nei name | Daugiausiai erdvės |
| Kaimynai | Yra bendrų sienų su kaimynais | Dažniausiai nėra bendrų sienų |
| Privatumas | Mažiau privatumo | Daugiau privatumo |
| Ekonomiškumas | Priklauso nuo šildymo sistemos | Individuali šildymo sistema, daržas |
Galutinis pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir prioritetų.

Pamatų tipai
tags: #juostiniai #surenkamieji #pamatai #renovacija