Kaip dažnai tenka dalyvauti susitikimuose bei susirinkimuose, kuriuose vyrauja neigiama nuotaika? Užtenka ir vieno pesimistiškai nusiteikusio žmogaus, atmetančio siūlomas idėjas. Užtenka pasakyti kažką ir visi “atsileidžia”. Esu įsitikinęs, jog nėra jokių ribų tam, ką gali pasiekti stipri komanda. O kokia yra stipri komanda? Tokia, kurios nariai vengia negatyvumo ir nenaudoja demotyvuojančių frazių.
Nėra labiau iniciatyvą “žudančio” žodžių junginio už “aš negaliu”. Dažniausiai šie žodžiai tariami norint išvengti atsakomybės. Tai kitoks žodžių “aš to nedarysiu” pasakymas. Atminkite, nepriklausomai nuo manymo galite tai padaryti ar negalite… jūs esate teisus.
Kaip ir visais laikais istorijoje, tam tikrais momentais aplinka keičiasi iš esmės. Ateina pokyčių metas. Tad žiūrėti į savo verslo praktikas kaip į “nepajudinamas” dogmas yra pavojinga. Verslo plėtra neįmanoma be keitimosi iš vidaus, reaguojant į naujausias tendencijas ir pasinaudojant jomis.
Kartą tėtis man pasakė, jog vienintelis neįmanomas dalykas yra vyrui susilaukti kūdikio. Visa kita yra įmanoma. Aš pasakiau jam, kad negalima dangaus padaryti žalio. Jis paėmė tuščia popieriaus lapą ir nupiešė dangų, žalia spalva. Galbūt tai hiperbolizuota, tačiau mintis aiški - esame ribojami tik savo pačių vaizduotės. O, beje, net mano tėtis klydo. Arnoldas Schwarzeneggeris turėjo kūdikį.
Daugybė verslininkų bei vadovų, įskaitant mane, dažnai svajoja apie potencialias verslo galimybes, kurioms įgyvendinti, rodos, reikia finansinių išteklių. Deja, jūs neturite 150 mln. JAV dolerių rezervo kaip “Apple” įmonė. Daug didesnę įtaką turi lankstumas ir kūrybiškumas. Atminkite, jog net “Apple” prasidėjo nedideliame garaže bei neturėjo pinigų.
Pasaulyje gyvena apie 7 mlrd. žmonių. 6,999 mlrd. iš jų sugeba identifikuoti problemas. Visi kiti yra sėkmingi verslo lyderiai, kurie sugeba identifikuoti sprendimus. Jeigu norite išsiskirti kaip verslo lyderis, tuomet išmeskite šiuos žodžius iš savo žodyno. Pozityvaus mąstymo neužtenka - po jų turi sekti pozityvūs veiksmai.
Kiaulės taupyklės pagalba, paskatinkite ir kolegas pakeisti savo vartojamas frazes (jeigu to reikia). Tam, kuris ištars vieną iš penkių aukščiau išvardytų frazių, į kiaulę taupyklę reikės įmesti 1 litą, o jeigu ta frazė yra “tai neįmanoma” - 5 litus.
Bodo Schaeferio įkvepiančios citatos
B. Schaeferis jau trisdešimties metų galėjo gyventi už savo kapitalo procentus. Jo knygos ir seminarų įrašai populiarūs visame pasaulyje, daugeliui žmonių jie tapo gidais finansinių klausimų ir laiko valdymo srityse. Daugelyje šalių sėkmingai rengiami jo seminarai. Štai geriausios legendinio finansų konsultanto citatos, kurios padės mums pažvelgti į pinigų ir sėkmės prigimtį naujai:
- Sėkmė, atidžiau pasižiūrėjus, tėra didelio darbo ir kruopštaus pasiruošimo rezultatas.
- Jeigu nusprendėte kažką padaryti, tačiau nepradėjote to daryti per 72 valandas, 85 proc. visų atvejų to niekada nepadarysite.
- Tas, kuris daro, sulaukia sėkmės. Tas, kuris „bando“. Laukia, kad jam kažkas sutrukdys. Pusinės pastangos duoda ne pusinį, o nulinį rezultatą.
- Tas, kuris dirba visą dieną, neturi kada uždirbti pinigus.
- Pats didžiausias talentas slypi mokėjime rasti motyvaciją savo veiksmams.
- Finansinė gerovė neįmanoma be finansinių apribojimų ir savo išlaidų planavimo. Finansinė laisvė ateina per finansinius apribojimus.
- Geriau blogai pradėti, nei gerai nieko nedaryti.
- Galvokite apie savo sveikatą. Sėkmė neįmanoma be geros sveikatos. Turtai be sveikatos džiaugsmo neatneš.
- Geriau į sėkmę eiti vėžlio žingsniu, nei šviesos greičiu sugalvoti pasiteisinimus, kodėl tu stovi vietoje.
- Imkitės savo mėgstamo hobio ir padarykite iš jo karjerą.
- Geriems uždarbiams reikia gerų žinių. Stenkitės nuolat mokytis, skaityti, plėsti akiratį. Kvailiams sekasi tik kazino, ir tai retai.
- Turtas yra ne tai, kiek išleidote kazino, restorane, kurorte ar parduotuvėje. Turtas yra tai, ką atidėjote ir sutaupėte.
- Kartą pasiseka tik kvailiams. Protingiems sekasi visada.
- Jūs esate atsakingi ne už visus įvykius, tačiau jūs visada atsakote už savąją įvykių interpretaciją ir savo reakciją į juos.
- Sėdėti ir laukti stebuklo taip pat kvaila, kaip sportininkui sėdėti namuose priešais televizorių, žiūrėti Olimpines žaidynes ir tikėtis gauti jose olimpinį medalį.
- Pinigai visada turi būtent tą reikšmę, kokią mes jiems suteikiame.
- Pinigai savaime nieko nedaro laimingu ar nelaimingu. Jie nėra geri ir nėra blogi. Laimingas žmogus su pinigais taps dar laimingesniu. Pesimistas, kuris iš visko daro problemą, su pinigais gaus dar daugiau problemų. Pinigai parodo savininko charakterį. Jie tarsi didinamasis stiklas.
- Niekas netampa turtingu vien dėl to, kad daug uždirba. Jūs turtingi tik tada, kai galite gyventi už jūsų kapitalo procentus be būtinybės dirbti - jums dirba pinigai.
- Principinė pozicija: niekada nepriimkite patarimo iš žmogaus, kuris nėra tuo, kuo norėtumėte tapti.
- Gyventi be atsakomybės - vadinasi, degraduoti iki bejėgės aukos būsenos. Tai reiškia gyventi pagal taisykles, kurias jums parašė kiti.
- Dauguma žmonių pervertina tai, ką gali padaryti per metus, ir nepakankamai įvertina tai, ką gali padaryti per dešimt metų.
- Mes matome rožes, tačiau nepastebime spyglių. Mes matome sėkmę, tačiau ne pasiruošimą jai. Ir mes nematome svetimų nesėkmių. Būsite nustebinti, kaip kruopščiai savo sėkmę ruošia „laimės kūdikiai“.
- Yra esminis skirtumas tarp žaidimo, kurį žaidžiate, kad nepraloštumėte, ir to, kuriame norite laimėti.
- Jums nemoka tiek, kiek kainuojate? Ne, jeigu jūs dirbate už tokius pinigus - vadinasi, tiek jūs ir kainuojate. Jeigu kažkas netenkina, keiskite darbą, gyvenimo būdą, keiskite save.
Verslo lūkesčiai iš valdžios
„Kaip ir iš visų valdžių, tikimės dviejų dalykų pagrindinių: verslas turbūt labiausiai vertina stabilumą ir saugumą, tai prioritetai, kuriuos esame ne kartą išreiškę. Dėl gynybos finansavimo - saugumo dalyje, o dėl stabilumo - kad pokyčiai, kokie bevyktų, būtų išdiskutuoti, vyktų konstruktyviai. Čia įsijungia ir trečia dalis - dialogas. Tikrai labai esame atviri dialogui, diskusijoms, deryboms dėl įvairių pozicijų.
Mūsų pozicija dėl mokesčių gan aiški - jei bus kokie pokyčiai planuojami, vėlgi, norisi dialogo ir diskusijos. (...) Reformuojant mokesčių sistemą pasisakome už kelis principus: pirma, kad mokesčių pakeitimai, ypač tokiems tikslams, kaip gynyba, turėtų būti kuo platesnės bazės, kad visi Lietuvos gyventojai prisidėtų. Sektoriniai mokesčiai, kas buvo paplitę pastaraisiais metais, manau, nėra gera praktika, kai išsirenkamos kažkokios grupės, ar tai būtų bankai, ar draudimas, ar dar kita grupė.
Yra vienas dalykas, kuris džiugina, nes pačios socialdemokratų partijos laimėję atstovai, jie teigia apie norą daugiau diskutuoti su suinteresuotomis grupėmis, tai yra labai geras ženklas. Galbūt šiek tiek neramina noras daryti staigias mokesčių reformas, nežinau kiek, bet socialdemokratai apie gana ryškų proporcingumą kalba, jie, žinoma, pasirengę skirti gynybai tiek, kiek reikia pinigų.
Ko dar verslas tikėtųsi, tai tas vadinamas RRF įsisavinimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra berods 35 procentai įsisavintos lėšos yra, tačiau reikia suprasti, kad dar didžioji dalis nėra įsisavinta ir valdžios kaitos procesuose dažnai labai nutinka, kad tie procesai tiesiog sustoja arba atėjusi valdžia mėgsta peržiūrėti iš naujo visus sprendimus, kitą kartą net atšaukdamos tam tikras investicijas.
„Tikimės, kad nebus blogiau, nei buvo, viliamės, kad žemės ūkio ministras darbui bus tinkamas. Pagrindinis dalykas, kad tas žaliasis bendravisuomeninio gėrio kūrimas, žaliasis kursas, visas ekologiškumas nebus įgyvendinamas tik žemdirbių sąskaita, ką buvo paskutiniu metu bandoma daryti. Jei visuomenė turi keistis, tegul visa visuomenė už tai susimoka. Ir kad mokestinė sistema ūkininkams nebus keičiama, nes mokame daugiau nei juridiniai vienetai.
Tokį populizmą varė visos partijos prieš rinkimus, kad dirbančiuosius pagal darbo sutartį reikia sulyginti su dirbančiaisiais pagal individualią veiklą, kas yra visiškai skirtingi dalykai. Jau kai kuriems politikams pasakiau, ir savo bendruomenei, kad jei tik bus bandoma tą daryti, mes važiuojam (protestuoti - BNS), nebelauksim.
„Prieš šituos rinkimus ir socdemams, ir „Vardan Lietuvos“, ir Žemaitaičiui (partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis - BNS), ir „valstiečiams“ išsakėme savo norus ir pageidavimus. Jei visa tai bus, bent 51 proc. Pirmas mūsų prašymas buvo, kas turi būti padaryta - tai suvienodinta minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Antra, iš tikrųjų turėtų būti smulkiam verslui ginti įkurtas ombudsmenas. Ar mus išgirdo, sužinosime, kai jie kurs bendrą Vyriausybės programą.
„Tikimės nuoseklios, nuspėjamos ir stabilios teisėkūros, ypač dėl teisės aktų, kurie tiesiogiai liečia mus, tarkime, migracijos. Transportas laikosi ant žmogiškųjų išteklių. Lietuvos politika dėl žmogiškųjų išteklių ir jų įtraukimo neturi labai aiškaus tikslo. Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, (...), esame maža šalis, bet konkuruoti norime, dirbti norime rinkose su didžiaisiais žaidėjais. Mums nėra kitų variantų, kaip tik prisitraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Reiškia, kad mūsų migracijos politika turi būti subalansuota, atliepti tiek verslo, tiek socialinės darbotvarkės, tiek nacionalinio saugumo klausimus. Trečia, nuspėjama mokestinė sistema. Konkuruojame Europos Sąjungos mastu ir mokestiniai dalykai, žaliojo kurso įgyvendinimas labai svarbus, turint omenyje, kad visa Europa priiminėja dabar visai neoriginalius sprendimus ir kelių transportą tik labiau apmokestina, o ne kitomis paskatomis stumia link žaliosios transformacijos.
„Vienas iš fokusų, yra konkurencingumo užtikrinimas. Pastaruoju metu Lietuvoje stipriai kilo darbo kaštai, atitinkamai tai reiškia, kad, jeigu mes norime išlaikyti tolesnį ekonomikos augimą per eksportą, valdžia turi užtikrinti, kad augtų ir įmonių produktyvumas. Kad mes neprarastume konkurencingumo ir kad atlyginimų augimas mūsų nepaverstų nekonkurencingais. Kad matytume mokesčių sistemos stabilumą.
Išskirčiau kertinius aspektus, kurie turi būti (2025 metų - BNS) biudžete: prioritetas numeris vienas yra gynybos finansavimas, prioritetas numeris du - inovacijos ir produktyvumas (...), trečias - biudžetas turi būti ir socialiai atsakingas.
„Mažiau (mokesčių - BNS) reformų tikimės, kad nebūtų taip, kad kiekvieną kadenciją vis kažkas naujo. Iš verslo pozicijų tai neramina labai.
„Verslo eigą visą laiką lyginu su vandeniu, tekančiu upėje. Tas vanduo randa tinkamiausią jam kelią tarp akmenų ir jeigu tie akmenys nejuda, tai verslas eina savo vaga ir pakankamai sklandžiai. Blogiausia yra tada, kada tie akmenys yra perstatomi, užtvenkiami ir tai daroma staigiai. Mano palinkėjimai kitoms valdžioms, jeigu darys permainas, tai labai paskaičiuotai ir įvertinant, kokios gali būti galimybės. Svarbiausia, kad jie (mokesčių pakeitimai - BNS) įvedami būtų ne naktį prieš Naujus metus ir nuo rytojaus įsigaliojant, o gerai apgalvojus, apsvarsčius.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
Šių metų spalio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo tiek pat kiek ir šių metų rugsėjo mėnesį - 1,8%. O nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. gruodžio mėnesį, butų kainos sumažėjo 36,7 proc.
Pirmą kartą nuo būsto kainų kritimo pradžios fiksuojamas sumažėjęs metinis butų kainų nuosmukis. Spalio mėnesio OHBI reikšmė rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių butų kainos sumažėjo 30,2% (2009 m. rugsėjo mėnesį metinis kainų sumažėjimas buvo 30,3%). Atsižvelgiant į tai, kad didžiausi mėnesiniai pokyčiai buvo užfiksuoti 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje.
Nekilnojamasis turtas - bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija, tačiau ar renkamės apgalvotai? Į kokius klausimus derėtų atsakyti perkant būstą ir kokius ekspertus pasitelkti, kad įsigytume savo svajonių namus?
„Pastarieji metai išmokė, kad gali laukti bet ko - kovidas, karas. Nežinome kas šiemet gali būti, tikėkimės, kad viskas bus tik geriau, bet ko mes išmokome, kad esame pasirengę prisitaikyti prie neprognozuojamumo.
„Turbūt akivaizdu, kad NT rinkoje bumas baigėsi, tas bumas visų pirma buvo sąlygotas labai stiprios paklausos.
„Kaip matome, ta (būsto - BNS Plius) pasiūla yra kaip tas traukinio sąstatas prikrautas prekių, kurio nesustabdysi taip paprastai. Jei tu jau pradėjai statybas, jas stabdyti tikrai yra nuostolis labai didelis. Ji (pasiūla - BNS Plius) yra tokia inertiška ir tau vis tiek reikia įgyvendinti. O paklausa, ką matėme kai prasidėjo karas, labai greitai gali sustoti.
„Manau, kad rinka nesugrius. Nekilnojamojo turto rinka nėra savaime egzistuojantis dalykas kosmose, kai atskirai besisukanti planeta, ji yra ekonomikos dalis.
„Atsitraukimas šiek tiek atgal, keliais procentais sumažėjusios kainos, nukritęs sandorių skaičius nėra tai, ką būtų galima pavadinti griūtimi. Tai labiau pavadinčiau tvaria korekcija, kuri leistų padidinti ir sandorių skaičių, ir parduoti tuos naujus du tūkstančius dar neparduotų butų Vilniuje.
„Antinė rinka krito 15-20 proc., pirminė - 70 proc. ir aš manau, kad tai yra labai aiškūs ženklai, kad link tvaraus būsto, ekonomiškai ir energetiškai efektyvaus būsto einame ir eisime labai iš lėto. Šiandien turbūt turėtume šnekėti apie pagrindinį iššūkį - įperkamumą. (...) Žiūrint į priekį, infliacija plius nauji reikalavimai pirminiame būste savikainą labai didina.
„Iš principo turime dilemą - šiandien sandoriai stovi, tačiau jie stovėjo ir 2020 metais. Kas įvyko sekančiais metais? Atšokusi spyruoklė. Paklausa niekur nedingsta, nekilnojamojo turto rinkos variklis yra žmonės ir verslas. Ar galime teigti, kad žmonės atsisako geriau gyventi, kad natūralus procesai nevyksta šeimose kai jos didėja, skiriasi, kai žmonės išeina iš šio gyvenimo ir palieka palikimus. Nekilnojamojo turto rinka teoriškai negali sužlugti.
„Karas iš principo keičia visus įmanomus scenarijus ir planus.
„Dabar kalbant apie daugumą relokacijos ar pokyčių projektų, nuomininkams dabar pagrindinis motyvatorius yra kokybės pagerinimas. Biuras gali būti mažesnis, bet geresnėje lokacijoje ir kokybiškesnis. Parduotuvę neveikiančią galima uždaryti, bet praplėsti tą, kuri veikia arba atsidaryti geresnėje lokacijoje.
„Jei kalbėti apie sandėlių verslą, tai jis nepasikeitė. Jis augo taip pat kaip augo, yra tam tikrų pasiskirstymų, likvidumas toks pats ribotas, kaip buvo praeitais metais ar prieš penkerius metus.
„Prieš keletą metų logistika buvo kaip ta blogoji podukra. (...) Pandemijos laikotarpis buvo bumas logistikai, visi užsikrovė sandėlius, nebeliko laisvų, karo Ukrainoje įtaka buvo ne pačiai logistikai, bet turbūt plėtotojams dėl statybos žaliavų tiekimo, todėl vystytojai pernai turėjo pakankamai didelių iššūkių.
„Netikime, kad per artimiausią pusmetį kažkas staiga pasikeis ir grįšime į 2020 metus. Taip tikrai nenutiks, todėl ne tik plėtojame (pradėtus projektus - BNS Plius), bet ir aktyviai dairomės sklypų įsigijimui Vilniuje, sklypų, kuriuose būtų galima plėtoti ne mažiau kaip 10 tūkst. kv. m.
„Mes labai daug dirbame su pramone ir tikrai pramonė yra skatinama tik regionuose. Labai smagu matyti, kad ne tik LEZ'ai, bet ir pramonės parkai atsigauna, Alytaus variantas ir panašiai.
„Įstatymas neabejotinai turės keistis, kadangi nebaigtas statyti būstas taps nelikvidžiu. (...) Dar vienas svarbus momentas, iš tikrųjų reikia įvesti visuotinę praktiką ir taisyklę, kad statybos leidimo ginčijimas teisme ginant viešąjį interesą yra galimas tik išimtiniais atvejais.
„Su šia reforma, kurios poveikį visa apimtimi pajusime nuo kitų metų, plėtotojų bendruomenė sieja labai aukštus lūkesčius.
„Man atrodo, kad partnerystės jausmas, kuris tarp verslo ir viešo sektoriaus tikrai įmanomas ir aš juo tikiu, jis atrakina tuos sprendimus. Mes iš tikrųjų tų diskusijų ir dabar jau nemažai turime, dėl požiūrio į valstybinės žemės valdymą, jo efektyvumą ir tą nešamą naudą, kad tikslas nėra kuo ilgiau išlaikyti valstybės rankose.
„Aš manau, kad mes esame geros istorijoje pradžioje ir ta nuostata, kad pamirškime senąją NŽT, kurkime naują santykių formatą yra tai, ką mes dabar turime. Taip pat mes turime aiškią indikaciją iš Aplinkos ministerijos pusės - klokite visus pasiūlymus ant stalo, savaime suprantama, kad eisime į Seimą, kuriame girdimas ne tik jūsų balsas, bet ir visokių kitų minčių, tačiau turime pažadą apsvarstyti ir išklausyti viską.
„Pagrindiniai reformos kliuviniai, mūsų vertinimu, yra galimas resursų trūkumas arba nepakankamas resursų apmokymas. Jeigu turime datą nuo kada turi viskas keistis, resursas turi atsirasti bent jau trys mėnesiais iki tos datos, apmokytas ir paruoštas.
„Neabejoju, kad darant tokio masto reformą pasitaikys klaidų ir neapsižiūrėjimų, kuriuos reikės taisyti. Man atrodo didesnė rizika yra ne tai, ar pasitaikys klaidų, bet didesnė rizika yra kurio nors etapo viduryje ar prieš pabaigą pasakyti, kad klausykite, kadangi dar ne iki galo viską sudėliojome, tai truputėlį atidėkime.
„Mes į kiekvieną pastatą žiūrime kaip į talentą, kurį įmanoma atskleisti. Ieškome kaip tą padaryti, kaip atskleisti to pastato galimybes, kad sukurti išskirtines erdves žmogui, kuris gali ir nori būti laimingas.
„Mums labai įdomu išnaudoti tą istoriją, pridėti prie senų elementų, prie to per dešimtmečius jau sukurto istorinio konteksto kažką šiuolaikiško, naują funkciją ir tada tas miksas ir kontekstas pasirodo visai kitoje spalvoje.
„Grąža gali būti tikrai išmatuota tam tikrais skaičiais, neslėpsiu, mes juos vertiname kaip rizikingesnius projektus ir mes iš to norime uždirbti daugiau nei iš kažkokio srautinio ar banalaus objekto. Tačiau kartu tai gali būti visiškai kita investuotojų grupė, kurie yra idėjiniai, kurie grąžą matematine prasme skaičiuoja visai kitaip.
„Prieš penkerius metus jei investuotojams pasiūlydavo sklypą arba projektą už Naugarduko gatvės visi sakydavo, kad ten yra gamyklos ar panašiai.
Šaltinis: Ober-Haus
tags: #citatos #verslas #nekilnojas #turtas