Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.
Turto Konfiskavimo Samprata ir Raida
Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo samprata tarptautinėse konvencijose bei Europos Sąjungos teisės aktuose ir išryškinamos šios poveikio priemonės teisinės prigimties problemos skirtingų valstybių nacionalinėje teisėje. Daroma išvada, kad turto konfiskavimo teisinis statusas priklauso nuo jo taikymo apimties bei konkrečios valstybės teisės tradicijų. Be to, didelę reikšmę šiuo aspektu turi praktinių kovos su nusikalstamumu poreikių, kurie lemia būtinybę nustatyti kuo lankstesnes turto konfiskavimo taikymo sąlygas, įvertinimas.
Nagrinėdama turto konfiskavimo teisinę prigimtį Lietuvos baudžiamojoje teisėje autorė kritikuoja jo priskyrimą baudžiamojo poveikio priemonių institutui ir siūlo jam suteikti savarankišką statusą baudžiamajame įstatyme. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų ašies sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.
Turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda dėl įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų.
Turto Konfiskavimo Raida Lietuvoje
Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.
LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas nebuvo numatytas nei viename kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama.
Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.
Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.
Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausiai, salygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą.
Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko ts diens realijų. Daugelis nusikaltėlis, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.
Lietuvai įgyvendinant bei laikantis tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d.
2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.
Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui
Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti.
Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
Išplėstinis Turto Konfiskavimas
Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos:
- Kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.
- Kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto.
- Baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
Atsakomybė už Neteisėtą Praturtėjimą
Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje
Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.
Turto Konfiskavimas Administracinių Nusižengimų Kontekste
Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.
ANK 29 str. 4 d. Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas. Taip pat automobilio konfiskavimas numatytas už: TP vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje (t.y.427 str.), ANK 420 str. 420 str. 3 d. 420 str. 4 d. 422 str. - TP vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar vengti neblaivumo patikrinimo, ar alkoholio/psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. 423 str. 3 d.
ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Jei man inkriminuojamame straipsnyje nurodyta, kad gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tai man ir konfiskuos automobilį?
Tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, vienareikšmiai nereiškia, kad jį ir konfiskuos. Galima policijos (teismo) argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.
Nusižengimą padariau ne su savo automobiliu. Jeigu administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o automobilio savininko draugas, giminaitis, įmonės darbuotojas ir pan. tai ar teisinga yra konfiskuoti ne pažeidėjo automobilį?
Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Pirmoji ir bene pagridinė sąlyga. Teismų praktikoje yra pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. Būtina iš anksto pasiruošti bylai (paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių).
Iš manęs pavogė automobilį ir su juo buvo padarytas nusižengimas, už kurį dabar gresia mano automobilio konfiskavimas.
Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.
Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, tai jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atititinkanti pinigų suma.
Turto civilinio konfiskavimo procesas
Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m.
Neteisėtas Praturtėjimas: Problemos ir Atribojimas
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas, padarymą, todėl šiuo atveju, nenustatinėjama kieno nors kaltė padarant pagrindinę ( pirminę ) nusikalstamą veiką.
Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą, neretai kyla sunkumų kaip atriboti BK 216 straipsnyje įtvirtintą veiką, nuo kitų veikų, pavyzdžiui BK 189 str. (Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas) arba BK 1981 str. Pagrindinis kriterijus, atribojantis šias nusikalstamas veikas yra BK 216 str. numatytas tikslas- nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąją kilmę, juos įteisinti.
Pagal BK 1891 straipsnį atsako asmuo, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Pagal BK 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie BK 1891 straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo (Nr. Šios nusikalstamos veikos dalykas - didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę.
Teisėtai įgytas turtas - tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada.
tags: #turto #konfiskavimo #teisines #prigimties