Sodyba Juodakampio vienkiemyje (Molėtų r.) prie Siesarčio ežero pažįstama daugeliui turistų. Būrys jų kiekvieną vasarą lanko šį Labanoro regioninio parko perlą ir grožisi nuostabia gamta. Tiesa, šių žemių šeimininko Petro Laurinavičiaus, kurio vardu pavadinta kaimo turizmo sodyba, jau nebėra, tačiau vaikai ir anūkai tęsia jo darbus.
Siesarčio ežeras, šalia kurio įsikūrusi sodyba.
Atgimusi Senoji Sodyba
Šis pasakojimas - apie sodybos šeimininkę Genovaitę Laurinavičienę, kurios gyvenimas prabėgo šiose nuostabiose apylinkėse. Prisimindama jaunystę ir brandos amžių, Genovaitė porino, kad tokių ypatingų pramogų ar poilsio kaip dabar čia nebuvo.
Paprastai to meto kaimo moterims diena prasidėdavo anksti ryte: Genovaitė keldavosi 4 val. ryto, kurdavo krosnį, gamindavo pusryčius šeimai. Tiesa, Genovaitei net seilė nutįsta kalbant apie didelius blynus su kiaušinienės padažu. Pietums šeimininkė virdavo įvairias sriubas, mėsą, dešras, krosnyje kepdavo „brazdinę košę“ - kugelį, vakarienei gamindavo „prėskinį“ arba „zacirką“ - pieniškas sriubas, kepdavo žuvį, valgydavo virtas bulves su raugintu pienu.
Garbaus amžiaus sulaukusi Genovaitė (90 m.) šiandien tik akimis prižiūri daržus ir gėles - buities darbai tenka dukrai Jūratei ir sūnui Vaidotui. Šypsodamasi močiutė pripažino, kad civilizacija įžengė ir į jos sodybą, kurioje įrengti visi patogumai - naujomis spalvomis nušvito ir pats rekonstruotas namelis. Šiandien močiutė tik peržvelgia savo gėlynus, jais rūpinasi dukra Jūratė.
Pasak jos, daug kur keliauti ar svečių šalių pamatyti neteko: kai augo ir ištekėjo, net tokios mados nebuvo. Dirbdama įvairius žemės ūkio darbus, Genovaitė daug laiko praleisdavo laukuose, kieme, todėl beveik visada buvo su gamta, o kartu ir jos dalis. Darbštuolė Genovaitė jaunystėje retai rasdavo laiko poilsiui , dabar ji atsiima su kaupu.
Jaunystė ir Branda
Genovaitė kilo iš Dabušių kaimo, esančio Videniškių seniūnijoje (Molėtų r.), nuo pat mažens nebijojo darbo. Genovaitė augo apsupta gamtos - sodybos, dirbami laukai, daržai, netoliese tekėjo Siesarties upelis. Kaimo gyventojai vertėsi tradicine žemdirbyste ir gyvulininkyste: augino karves, laukuose sėjo rugius, kviečius, miežius.
Daržuose buvo auginami agurkai, pupelės, žirniai, pomidorai ir kitos daržovės. Tų laikų atmosferą geriausiai iliustruoja mūsų rašytojų klasikų kūryba, o pati Genovaitė jaunystę prisimena kaip patį smagiausią gyvenimo etapą - juk po sunkių darbų jaunimas susirinkdavo pabendrauti, padainuoti, pasilinksminti „gegužinkose“, sudalyvauti bažnytiniuose atlaiduose.
Tais laikais Petrą (27 m.) Genovaitei (24 m.) pripiršo jo krikštatėvis. Pasak šeimininkės, tais laikais nebuvo kalbų apie meilę, romantiką - senojoje Laurinavičių šeimoje labai reikėjo moteriškų rankų, nes Petro tėvai buvo jau garbaus amžiaus, broliai ir seserys su šeimomis gyveno atskirai. Taigi, Genovaitė nutekėjo į Juodakampių vienkiemį, 20 km nuo savo sodybos.
Tačiau jaunamartei naujoji vieta nelabai patiko, aplink nebuvo nei kaimynų, nei kitų trobesių, o ir pats salomis apaugęs Siesarčio ežeras atrodė baugus. „Man, užaugusiai prie mažo ir jaukaus upeliuko, visa tai atrodė tokia didelė ir paslaptinga erdvė, netgi maudantis buvo sunku atsikratyti jausmo, kad ežeras gali praryti“, - prisiminė Genovaitė. Tačiau ilgai apie tai svarstyti neteko - laukė darbai.
Darbštuolė retai rasdavo laiko pailsėti ir pasigrožėti aplinka: reikėjo sėti, sodinti, ravėti, grėbti šieną, pjauti rugius, rūpintis artimaisiais ir vaikais. Tiesa, skyrė dėmesio ir gėlėms - augino jurginus (ypač mėgo raudonus) ir kitas žiemines gėles, kurioms nereikia daug priežiūros.
Kaip ir daugeliui to meto Lietuvos gyventojų, Laurinavičių šeimai teko pajusti visus sovietinės santvarkos ypatumus. 30 ha žemės ant gražaus ežero kranto buvo nacionalizuota, atiduota kolūkiui - šeimai paliktas nedidelis sklypas prie namų. Šiandien Genovaitė pripažino, kad būtent taikus ir atsargus uošvio charakteris padėjo giminei išvengti tremties, kuri grėsė kaip vadinamiesiems buožėms, turintiems daug žemės. Susitaikę su likimu, darbštūs Laurinavičiai nekeikė likimo, dirbo ir dėkojo Dievui už gyvenimą.
Rojaus Kampelį Dar Sovietmečiu Atrado Įvairiausių Profesijų Žmonės
Nurimus perversmo audroms, šią nuostabią vietą atrado ir kiti. Atostogauti atvykdavo įvairių profesijų žmonės: gydytojai, inžinieriai, dėstytojai. Juos šeimininkai apgyvendindavo svirne, išnuomodavo „stanciją“ - gyvenamojo namo dalį, o kartais ir patys svečiai pageidaudavo nakvoti palapinėse arba klojime ant šieno.
Juodakampių kaime ilgą laiką atostogavo kompozitoriaus L.Vilkončiaus, Lietuvos energetikos inžinieriaus J.Lenkučio, Kauno „Drobės“ direktoriaus V.Varžos, fotografo K.Daugėlos šeimos ir kiti. Šeimų vyrai mėgo žvejoti, plaukioti su valtimis ar baidarėmis, o moterys uogavo, grybavo, skaitė knygas, rūpinosi vaikais.
„Tai buvo inteligentiški, geranoriški, įvairių pomėgių turintys žmonės. Jiems labai patiko graži gamta, Siesarčio ežeras, - pasakojo Genovaitė. - Tuo metu ne visi poilsiautojai turėjo automobilį, todėl kai kurie iš jų atvažiuodavo motociklais arba maršrutiniais autobusais iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų.“
Sovietmečiu prie Siesarčio ežero atvykdavo atostogauti poilsiautojai iš Maskvos, Leningrado (dabar - Sankt Peterburgo). Iš namų šeimininkės jie nusipirkdavo pieno, sviesto, sūrio, daržovių, buvo labai nuoširdūs žmonės.
Tiesa, Juodakampių vienkiemio gamtos grožį pastebėjo ir Molėtų r. sovietų valdžios atstovai, todėl 8-ajame dešimtmetyje nacionalizuotoje P.Laurinavičiaus tėvų žemėje buvo nutarta pastatyti poilsio pastatą, vadinamąją vilą, šio rajono funkcionieriams. Labai greitai išaugo dviejų aukštų pastatas, o nuošalioje vietoje prie ežero pakrantės - pirtelė.
Valdžios vyrai mėgo pasilinksminti, išgerti, pasimaudyti pirtelėje, pavaišinti svečius iš aukštesnių valdžios instancijų Vilniuje, kurie atvykdavo patikrinti savo pavaldinių. Visi šeimininkavimo rūpesčiai tekdavo Genovaitei ir dukrai Jūratei.
Genovaitė kaip ir visi senojo Lietuvos kaimo gyventojai vaikus auklėjo darbu. Ne veltui Laurinavičių šeimoje buvo vertinama liaudies išmintis: ,,Į ką jaunas įprasi, tą senas teberasi.“ Išmokė vaikus.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Petras ir Genovaitė vėl galėjo pasijusti žemės šeimininkais. Jiems atiteko ir jų žemėje pastatyta vila, ir pirtelė. Genovaitės teigimu, tai suteikė ramybės ir saugumo jausmą, todėl šalia žemės ūkio darbų jie pamažu įsitraukė ir į kaimo turizmo verslą - atnaujino pastatus ir poilsiautojams nuomojo buvusius valdžios apartamentus.
Šią veiklą šiandien tęsia šeimos atžalos, o P.Laurinavičiaus sodyba pažįstama daugeliui gamtą mylinčių ir turistauti mėgstančių žmonių. Vienu iš svarbiausių savo gyvenimo darbų Genovaitė įvardija tai, kad (kaip pati sako) išmokė vaikus.
„Abu baigė aukštuosius mokslus, - dalijosi šeimininkė, - sūnus Vaidotas sekė tėvo, senelio ir dėdės pėdomis, tapo miškininku, o dukra Jūratė - psichologijos mokslų daktare.“ Sūnus Vaidotas sukūrė šeimą, augina du vaikus - sūnų Karolį ir dukrą Dovilę. Močiutei smagu, kad vaikai turi mėgstamus darbus ir laisvalaikio užsiėmimus, draugų. Anūkai taip pat baigė aukštuosius mokslus, turi darbus, šeimas, gyvena savarankiškai.
Šiuolaikinės Pramogos Juodakampio Sodyboje
Molėtiškiai Ieva ir Karolis vos spėja skaičiuoti dienas, bėgančias Siesarčio ežero pakrantėje. Stovyklautojai čia keičia vieni kitus, todėl klausimų ir naujų gyventojų kaimynystėje ant ežero kranto tikrai netrūksta. Dar prieš septynerius metus Juodakampio miške išdygo dažasvydžio aikštelė, o vos prieš dvejus metus - pradėti rengti keturračių turai. Visai greta - ir per kelis dešimtmečius nemažo būrio poilsiautojų pamėgta Karolio tėvų kaimo turizmo sodyba.
Aktyvaus ir ramaus poilsio paslaugų kompleksas puoselėjamas vienos šeimos - didelė stiprybė. Nors Ieva su Karoliu prisistato, kaip stovyklavietės pagalbininkai, neslepia - daug investuoja į stovyklavietės infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą, pasitinka čia besiilsinčius ir prireikus suteikia visą reikalingą pagalbą.
Nors porai savo atostogas ir ilgesnį poilsį vasarą tenka užmiršti, tačiau galimybė dirbti sau yra daug patrauklesnė. Dėl to net ir naktį suskambantis telefonas įpareigoja. „Kažkada buvau sulaukęs skambučio pusę pirmos nakties dėl dažasvydžio. Kitą dieną 8 val. Siesarčio ežero pakrantėje puoselėjama poilsio zona atrandama vis daugiau keliautojų iš įvairiausių Lietuvos rajonų - kaimyninio Vilniaus, Ukmergės, ir tolimesnių - Radviliškio, Marijampolės, Klaipėdos.
Juodakampio kaime įkurtas paslaugų kompleksas - stovyklavietė, dažasvydis ir keturračių turai. „Atrodo, maži mes, bet plačiai žinomi,“ - pasakoja Ieva, prisimindama jų pramogas aplankančias tarptautinių įmonių komandas ar žymius žmones, tokius kaip NBA lietuvis Jonas Valančiūnas.
Nors nuo pat keturračių turų pradžios jauniesiems verslininkams teko išgirsti ir kritiškų atsiliepimų dėl važinėjimo saugoma Labanoro regioninio parko teritorija, Ieva su Karoliu turi tvirtą atsakymą: „Mes važiuojame tik ten, kur galima važiuoti, kur netgi žemėlapyje yra servitutiniai keliai. Ne per kiemus, ne per privačias valdas. Tik mes atsiimam už tuos, kurie važiuoja bet kur ir bet kaip.“
Pats Karolis lydi keturračių turų dalyvius, pasitinka dažasvydžio komandas. Abi šias pramogas molėtiškiai rajone pasiūlė vieni pirmųjų. Dažasvydžio idėjai kilus stebint vaizdo įrašus Youtube kanale, investavus savo lėšas, keturračių turams sukurti pasitelkta Užimtumo tarnybos parama savarankiško užimtumo rėmimui.
Keturračių turai - viena iš pramogų Juodakampio sodyboje.
Molėtai - kraštas ne tik atostogauti, tačiau ir kurti paslaugas, naujus produktus. „Vietos, infrastruktūra, pats miestas,“ - Molėtų pliusus vardija Ieva su Karoliu. - „Daug ežerų aplinkui - visi ieško būtent tos vietos prie ežero, o mes visiškai čia pat - ant ežero kranto.“ Net ir mažame rajone Ieva su Karoliu stengiasi vadovautis bendradarbiavimo, o ne konkuravimo principu.
Bendraudami su atvykstančiais klientais, jaunieji verslininkai pastebi tendenciją - vis daugiau ramaus ir ilgesnio poilsio mėgėjų, o prioritetai - patogumas bei švara. Pora neįsivaizduoja gyvenimo didmiestyje, todėl ypatingai vertina aplinką, kurioje gyvena ir tuo nori dalintis su kitais.
Regis, net nereikia klausti, ar Ieva ir Karolis pritaria Molėtų šūkiui „Čia viskas tikra“. „Mums netgi poilsiautojai sakė: pas jus čia viskas tikra!” - šypsosi Ieva, - „Kai uošvis verda žuvienę poilsiautojams, tai būna ką tik iš ežero ištraukta žuvis. Čia ir poilsis, ir pramogos - viskas vienoje vietoje, žmonės jaučiasi atsipalaidavę.
Juodakampio stovyklavietė. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
tags: #juodakampio #kaimo #turizmo #sodyba