Birštono savivaldybė, įsikūrusi pietinėje Lietuvos dalyje, Kauno apskrityje, apsupta Nemuno, yra vienas seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje, kurio istorija siekia Viduramžius. Ši vietovė ne tik garsėja unikaliais gamtiniais ištekliais, bet ir išskirtiniu kraštovaizdžiu, kuris nuo seno vilioja poilsiautojus.
Birštono savivaldybės padėtis Lietuvos žemėlapyje.
Pirmieji Paminėjimai ir Valdovų Dvaras
Pirmą kartą Birštonas paminėtas 1382 m. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Karaliaučiaus archyvuose rastuose 1384 ir vėlesnių metų kryžiuočių žvalgų į Lietuvą aprašymuose „sodyba ties sūriu vandeniu“ vadinama Birsten, Birstan; aprašyta ir gerai įtvirtinta medinė pilis ant stataus Nemuno skardžio.
Po Žalgirio mūšio, pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras, kurį labai mėgęs Vytautas Didysis, Kazimieras Jogailaitis su sūnumis bei kunigaikštienė Elena. Rašytiniai šaltiniai liudija apie valdovų - nuo kunigaikščio Vytauto iki karaliaus Vladislovo Vazos - vizitus Birštone, vien valdovo Kazimiero Jogailaičio atvykimų istorikas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius suskaičiuoja daugiau nei 17-ka.
Pasak S.Matulevičiaus, Lietuvoje, kaip ir kitose senosiose Europos valstybėse, buvo įprastas „keliaujančiojo valdovo“ reiškinys - valstybės valdymas valdovui keliaujant iš vieno miesto į kitą kartu su savo tarnybine aplinka, artimais žmonėmis. Atvykęs į miestą susitikdavo su vietos pareigūnais, priimdavo sprendimus, duodavo nurodymus.
R. Kapačinskaitė papasakojo turtingą Birštono istoriją – tikrai norėsite apsilankyti
Kurorto Pradžia ir Raida
Birštono kurorto pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai. Birštone ligonė pasveiko. Po ilgų tyrinėjimų ir biurokratinių procedūrų 1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti Birštono kurortą. Jau kitais metais buvo pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6 dešimtmetyje Birštonas, kaip balneologinis kurortas, buvo jau gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje.
Senoji Birštono gydykla.
XIX amžiaus pabaigoje į mineralinio vandens vonias pradėta dėti įvairių priedų, be to, ligoniams buvo siūlomi masažai, dušai. Prie gydomųjų priemonių priskiriamas gerti kefyras, derinami įvairūs gydymo būdai. Dokumentuose užfiksuota, kad į Birštoną važiavo daug pacientų iš įvairių Rusijos vietų: bajorai iš Tverės gubernijos su šeimomis, ypač daug moterų, daug žydų pirklių, miestelėnų, karininkų, mokytojų. Tai gerokai pasiturintys žmonės. Atvykdavo ir žymių giminių atstovų - Oginskių, Radvilų. Čia jie rasdavo geras buities sąlygas, o žydai - košerinio maisto.
Kurorto Atstatymas ir Raudonojo Kryžiaus Indėlis
Pirmojo pasaulinio karo metais Birštonas smarkiai nukentėjo, likę pastatai buvo išparduoti. Jaunai valstybei trūko lėšų kurortui atstatyti ir tvarkyti. Vieninteliam Nepriklausomos Lietuvos kurortui (Druskininkai buvo lenkų okupuoti) grėsė visiškas sunykimas, tačiau juo susirūpino Lietuvos Raudonasis kryžius, kuris 1924 m. pasirašė sutartį su Sveikatos departamentu ir įsipareigojo modernizuoti kurortą, įrengti dumblo vonias, vandentiekį ir kanalizaciją, įvesti elektros apšvietimą.
Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Šis pastatas išliko iki šių dienų ir tapo svarbiausiu Birštono statiniu.
Raudonojo kryžiaus valdybos pastangomis Birštone buvo sutvarkytas parkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno įrengti rezervuarai gėlam ir mineraliniam vandeniui. Į visus kurorto viešbučius įvestas vandentiekis, kanalizacija bei elektra. Organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais su Kaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos, gražėjo, plėtėsi ir pats miestelis. Suformuojama centrinė miestelio aikštė, kurioje 1939 m. atidengtas paminklas J.Basanavičiui.
Pokario Metai ir Dabartis
Antrojo pasaulinio karo metu Birštonas nesiplėtė, tačiau išvengė ir didelių nuostolių - nukentėjo tik Kurhauzas. Kurortas pradėjo funkcionuoti iš karto po karo. Šeštajame dešimtmetyje prasideda naujų sanatorijų statyba - lankytojams duris atveria sanatorijos „Tulpė“, „Spalis“ ir „Versmė“.
Birštone vis dar veikia seniausia mineralinio vandens pilstymo įmonė Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi 1924 m., kai buvo ypač populiaru gurkšnoti mineralinį vandenį „Vytautas“ ar „Birutė“. Tačiau kurorte nereikia pirkti mineralinio vandens. Tikro nekarbonizuoto mineralinio vandens „Vytautas“ galima paragauti sanatorijų „Tulpės“ ir „Versmė“ biuvetėse.
1966 m. Birštonas tapo respublikos pavaldumo miestu.
1995 m. įkurta Birštono miesto savivaldybė. Prie jos 1999 m. gruodžio 21 d. prijungta vakarinė dalis Prienų rajono (Birštono Vienkiemio ir Nemajūnų kadastrinės vietovės, t. y. Birštono seniūnija), savivaldybė pervadinta Birštono savivaldybe. 2009 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-68 įsteigtos 7 seniūnaitijos.
Nemuno Kilpų Regioninis Parkas
Ne tik unikalūs gamtiniai ištekliai, bet ir išskirtinis šios vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Todėl 1992 m. buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas - vienas didžiausių šalies regioninių parkų, užimantis per 25 tūkstančių hektarų teritoriją, kurio tikslas išsaugoti unikalų Nemuno upės suformuotą kraštovaizdį. Birštono savivaldybėje taip pat stūkso konglomerato uola Ožkų pečius, auga vienas seniausių Lietuvoje Žvėrinčiaus ąžuolas.
Vaizdas Nemuno kilpų regioniniame parke.
Kultūrinis Paveldas ir Muziejus
Birštonas savaime įdomus istoriniam pasakojimui. Jis turi ir istorinių objektų, paminklų, čia gyvenusias ir kūrusias žymias asmenybes, yra bažnyčia su įdomia istorija, išskirtinis visos Lietuvos mastu Sakralinis muziejus, kurio misija būtų kalbėti ir atskleisti krikščioniškąją kultūrą, sakralinį meną ir neatsiejamą katalikų bažnyčios ir atskirų kunigų vaidmenį Lietuvos politiniame, kultūriniame, tautinio atgimimo gyvenime skirtingais laikotarpiais.
Muziejus, kaip atminties institucija, turi tapti nuosekliai, remiantis faktais, Birštono istoriją atskleidžiančia įstaiga, siūlyti kokybišką turinį, būti patrauklesniam ir svetingam lankytojams, skatinti atvykti į Birštoną dėl muziejaus ekspozicijų ir renginių.
Žymūs faktai apie Birštono istoriją:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1382 | Pirmas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose |
| 1846 | Kurorto pradžia, kai B. Balinskis atsiuntė ligonę gydytis |
| 1854 | Rusijos vidaus reikalų ministras leido steigti kurortą |
| 1924 | Lietuvos Raudonasis kryžius įsipareigojo modernizuoti kurortą |
| 1927 | Pastatytos purvo gydyklos |
| 1992 | Įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas |