Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išskiriama, koks sutuoktinių po santuokos įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks - asmenine.
Sutuoktinių Turto Atskyrimo Kriterijai
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas. Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Turto Įgijimas Iki Santuokos
Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmenine kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad didėja skaičius porų, gyvenančių kartu nesudarius santuokos, gali būti, kad iki santuokos sudarymo būsimi sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, bendrai įgijo turto, pavyzdžiui, butą. Tokiu atveju laikoma, jog jie įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne kurio nors iš sugyventinių asmeninėn nuosavybėn.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Turto Įgijimas Santuokos Metu
Šis kriterijus nustato, kad turtas, kuris yra įgytas susituokus, tačiau kuriuo įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis buvo įgytas kaip asmenine vieno sutuoktinio nuosavybė, yra laikomas tik to sutuoktinio nuosavybė. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas sutuoktiniui perduodamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taigi, šiuo atveju turto priskyrimą sutuoktinio asmeninei nuosavybei lemia turto įgijimo pagrindas (dovanojimas, paveldėjimas). Kita vertus, net ir paveldėtas ir dovanas turtas taps ne asmenine, o bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jeigu tokia sąlyga yra testamente ar dovanojimo sutartyje.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas nustato, jog testatorius sąlyga priskirti paveldimą turtą prie bendrosios jungtinės nuosavybės gali įrašyti nebūtinai tame pačiame testamente, kuriame nurodo savo įpėdinį (-ius), o ir testamento papildyme, pakeitime ar naujame testamente. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus leidžia paneigti prieš tai aptartą laiko kriterijų, t.y. nepaisant to, kad turtas paveldėjimo ar dovanojimo sutarties pagrindu yra įgyjamas jau santuokos metu, šis turtas vis tiek priklauso sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise.
Pagal šį kriterijų turtas yra pripažįstamas sutuoktinio asmenines nuosavybės teise atsižvelgiant į turto pobūdį ir į jo paskirtį:
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra pripažįstami asmenine kurio nors sutuoktinio nuosavybe. Pagal pobūdį tai yra daiktai, kurie nėra būtini tenkinant būtinuosius šeimos narių poreikius, o tenkina tik individualius vieno sutuoktinio poreikius, todėl nesvarbu kada ir už kieno lėšas jie buvo įgyti. Tokie daiktai gali būti įgyti ir santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas. Įstatyme yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas asmeninio naudojimo daiktų.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės teisės, pavyzdžiui, teisė į autoriaus vardą, autorystės teisė ir pan.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamos lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybės teise yra laikomos jo gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Turto Įgijimas Už Asmenines Lėšas
Pagal šį kriterijų turtas yra priskiriamas sutuoktinio asmeninei nuosavybei, jeigu santuokos metu sutuoktinis įsigijo turto už savo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis kriterijus yra taikomas tik tuo atveju, jeigu turto įgijimo metu sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią, kad jis turtą už jam priklausančias lėšas įsigija savo asmeninėm nuosavybėn.
Pavyzdžiui, sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam asmenines nuosavybės teise priklausantį butą ir po santuokos sudarymo tą butą iškeičia į kitą butą. Esant tokiai situacijai, sutuoktinis taps naujo buto savininku tik tuo atveju, jeigu sudarydamas tokį sandorį jis aiškiai išreikš savo valią naują butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Priešingu atveju, jeigu sutuoktinis tokios valios neišreikš, naujai įsigytas butas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Atskirai būtina paminėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktinis tokio fakto neįrodo, t.y.
Bendro Turto Apskaita Balanse
Balansas sudarytas iš dviejų dalių: turtas = nuosavybė. Turto dalyje detaliai nurodomas visas įmonėje esantis turtas, o nuosavybės pusėje įvardijama, kam tas turtas priklauso. Balansas remiasi fundamentiniu apskaitos principu.
Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ tvirtinimo. Nustatytos balanso formos ir jose pateikti straipsniai yra privalomi, kai teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka finansinės ataskaitos skelbiamos viešai Juridinių asmenų registre.
Įmonės savo nuožiūra negali keisti nustatytų balanso formų, įrašyti kitokius straipsnių pavadinimus, įterpti naujus ar išbraukti esamus straipsnius, juos pergrupuoti net ir tuo atveju, kai juose nurodytos sumos lygios nuliui. Pateikiant trumpo balanso privalomų straipsnių sumas ir skaidant jas į smulkesnes sudėtines dalis taikomos šio standarto 16 punkto nuostatos.
Ar paveldėtas / dovanotas turtas priklauso sutuoktiniui? | Teisinėkonsultacija.lt
Darbo Užmokestis Kaip Bendroji Nuosavybė
Bendru turtu yra pripažįstamas ne tik turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, bet ir pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros ar asmeninės veiklos (tokios kaip darbo užmokestis), taip pat ir lėšos, gautos iš sutuoktinio asmeninio turto, pensijos, pašalpos bei kitos išmokos. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą darbo užmokestis yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl šios pajamos taip pat gali tapti antstolio vykdomo priverstinio išieškojimo, skirto padengti kito sutuoktinio skoloms, objektu.
Civilinio proceso kodekso normos nedraudžia antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tai reiškia, jei vienas iš sutuoktinių neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą turtą ar jo dalį, kurį apima ir kito sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis.
Pavyzdžiui, jeigu vieno iš sutuoktinių skola siekia 3 tūkst. eurų ir nėra asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio šią skolą būtų galima padengti, ji, laikantis įstatymų numatytų reikalavimų, gali būti išieškota iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Vedybų Sutarties Svarba
Išvengti sutuoktinio asmeninių skolų išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų kitas sutuoktinis gali tik tuo atveju, jei sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį. Pagal teismų praktiką, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jis reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Jeigu skolininkas ir jo sutuoktinis yra sudarę povedybinę sutartį, kuria sutariama, jog visas turtas, įgytas santuokos metu po tokios sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tokia sutartis eliminuoja bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą. Taigi, esant sudarytai ir nenuginčytai povedybinei sutarčiai, kuria sutuoktiniai sutarė, jog visas turtas ar bent jau kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis bus laikomas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe, iš šių vieno iš sutuoktinių gaunamų pajamų negalės būti išieškoma kito sutuoktinio asmeninėms skoloms padengti.
Ginčai Dėl Nuosavybės Teisės
Tarp sutuoktinių neretai kyla ginčų, kuris turtas visgi priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis prezumpcija, jog po santuokos įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta priešingai.
Civiliniame kodekse numatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Visgi, tais atvejais, kai dėl pagrįstų aplinkybių nebėra išlikę rašytinių įrodymų, įstatymas leidžia pasitelkti liudytojų parodymus.
Be to, remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.