Nuo šių metų lapkričio pirmosios įsigaliojo teisės aktai, kuriais pakeistos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros. Statybų reglamentavimo pakeitimai apima ir patalpų paskirčių esminiai pakeitimai, kurie turi įtakos ne tik projektuojamiems bei vystomiems projektams, bet ir jau pastatytiems statiniams.
Paprastai tariant, toks pokytis reiškia, kad nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties. Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai.
Nauji apribojimai viešojo poilsio paskirties pastatams
Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos. Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.
Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba. Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai.
Poveikis būsimiems projektams
Nors pokytis sukėlė nerimą tarp nekilnojamojo turto savininkų bei vystytojų, svarbu pabrėžti, kad jis aktualus tik būsimiems projektams. Ypatingai - pajūryje vystomoms statyboms, kurių nemaža dalis vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose.
Žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentai - detalieji planai, turi atitikti aukštesnio lygmens kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus - bendrąjį planą. Kadangi numatoma, jog asmeninio poilsio paskirties pastatus galima statyti tik tose vietose, kur tai aiškiai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, paprastas rekreacinės paskirties žemės naudojimosi būdo nustatymas nėra pakankamas. Detaliųjų planų rengimas užtrunka 1-3 metus, o bendrųjų planų - ilgiau.
Dirbu su keliais atvejais, kai statytojas rekreacinės paskirties žemėje planavo statyti poilsio paskirties pastatus su poilsio paskirties patalpomis, yra parengęs ar rengia projektinius pasiūlymus, tačiau statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Statybą leidžiantis dokumentas negalės būti išduotas tiesiog poilsio paskirčiai, turės būti nurodomas, kaip viešojo poilsio paskirties pastatas. Kadangi tai bus naujas statinys, kyla klausimas, ar galės būti formuojamos poilsio paskirties patalpos, nors tas numatyta projektiniuose pasiūlymuose.
Vertinant per tą prizmę, kad teisė atgal negalioja, o statytojo projektui taikoma specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu galiojančios teisės normos, neturėtų būti ribojama galimybė skaidyti viešojo poilsio paskirties pastatą į atskiras viešojo poilsio paskirties patalpas.
Mokesčių klausimai
Gali kilti klausimas, kaip pasikeitus įstatymui keisis mokesčiai? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie galioja 2023 bei 2024 metų mokestiniams laikotarpiams, numato 0,7 proc. tarifą poilsio paskirties pastatams. Kol kas šiuo aspektu jokių pokyčių nėra ir tikimasi, jog ateityje ši tendencija išliks, o žmonės, kurie kažkada įsigijo poilsio paskirties patalpas, dabar jau priskirtas prie viešojo poilsio patalpų, turės tas pačias lengvatas.
Visgi atkreipiu dėmesį, jog mokesčių lengvatos yra išimtis ir galiausiai teisinis reguliavimas tuo klausimu gali keistis.
Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams.
Kaip sukurti jaukius namus
Lentelė: Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Vilniuje
| Paskirtis | Tarifas |
|---|---|
| Poilsio paskirties pastatai | 0.7% |
tags: #julija #sabaliauskiene #mano #bustas