Šiais laikais socialiniai tinklai, tokie kaip Facebook, tapo populiaria platforma ieškant būsto nuomai. Čia galima rasti įvairių nuomos pasiūlymų, tačiau kartais pasitaiko ir itin neįprastų, o kartais netgi įtartinų skelbimų. Viena iš populiariausių grupių - „Butų nuoma Vilniuje“, vienijanti daugiau nei 20 tūkst. narių.
Būtent čia prieš kelias dienas pasirodęs skelbimas netruko sulaukti audringų internautų reakcijų. Grupėje skelbiama apie sostinėje, Ąžuolų gatvėje, išnuomojamą vieno kambario butą. Rašoma, jog būste yra visa reikalinga buitinė technika, baldai, nemokama automobilio parkavimo vieta kieme. Šio buto plotas siekia 20 kv.m., taip pat nurodoma, jog būstas tinkamas gyventojams be vaikų ir augintinių.
Regis, buto aprašymas niekuo nesiskiria nuo kitų, tiesa? Vis dėlto, buto nuotraukos kalba pačios už save. Jose matyti, kad išnuomojamas butas - tai viena erdvė, kurioje yra ir lova, ir dušo kabina, ir unitazas bei televizorius.
Po šiuo skelbimu nusidriekė visa virtinė internautų komentarų. Vieni juokais šį butą vadino svajonių butu, kiti stebėjosi, kas galėjo suplanuoti tokį buto įrengimą, treti baisėjosi tuo, ką mato. Tokio būsto kaina kas mėnesį atsieitų 210 eurų.
Primename, jog tame pačiame pastate, kuriame yra šis butas, prieš kurį laiką buvo išnuomojamas ir dar vienas, kuris taip pat neprasprūdo pro internautų akis. Tąkart butą buvo siūloma nuomotis butą kartu su baseinu.
Akylesni „Delfi“ skaitytojai turėtų prisiminti, kad apie panašaus išplanavimo butą, kai visi patogumai įrengiami viename kambaryje, rašėme ir praėjusiais metais. Tuomet internautai taip pat netruko pastebėti netikėtai įrengto buto, kuriame dušo kabina ir unitazas nebuvo atskirti nuo bendros būsto erdvės.
Neįprasti skelbimai ir internautų reakcijos
Štai vienas pavyzdys, kaip gali atrodyti sukčiavimo schema:
„Sakau, tai būtų gerai apžiūrėti butą ir sumokėti dalį sumos. Atsako - dar nuomininkai iki penktadienio ten gyvena, užsiėmę žmonės, nelabai išeis. Sakau, na, tada tiesiog rezervuosiu ir lauksiu penktadienio, mano sesuo Vilniuje gyvena, paduotų jums pinigus, nes aš pats dar kol kas Klaipėdoje.“
Kitas pavyzdys:
„Ką tik skambinau dar kartą. Pasiūliau rezervuoti ir sumokėti tą mokestėlį. Sakė butas laisvas ir 100 eurų užteks. Pasiūlius susitikti, sakė kad jis Klaipėdoje, tai niekaip. Nesutinku."
Pastebėta, kad tas pats butas keliauja ir per Vilniaus mikrorajonus, ir net per miestus - anksčiau buvo Justiniškėse ir netgi Kaune bei Klaipėdoje.
Nuomos kainos Lietuvoje
Nuomos kainos Lietuvoje vis dar palyginti nedidelės, lyginant su senesnėmis ES valstybėmis narėmis. Nuomos kaina priklauso nuo miesto, vietos mieste, buto dydžio ir būklės, sutarties trukmės, šildymo tipo ir daugelio kitų veiksnių.
Nuomos kainos Lietuvoje Trijuose didžiausiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) vidutinės nuomos kainos svyruoja nuo 270 EUR už vieno miegamojo butą priemiesčiuose iki 700 EUR ir daugiau miesto centre. Kainos paprastai kyla prieš rugsėjį, kai studentai grįžta į didžiuosius miestus.
Mažesniuose miestuose ir miesteliuose nuomos kainos paprastai būna žymiai mažesnės nei didmiesčiuose, todėl jei ieškote pigesnės alternatyvos, verta apsvarstyti gyvenimą mažesniame mieste.
Be nuomos mokesčio, taip pat reikia mokėti papildomus komunalinius mokesčius, tokius kaip už šildymą, vandenį, elektrą ir šiukšlių išvežimą. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos kainą arba mokami atskirai.
Vidutines nuomos kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.
Užstatas
Dauguma būsto savininkų prašo užstato, kuris paprastai atitinka 1-3 mėnesių nuomos sumą. Šis užstatas yra skirtas užtikrinti, kad nuomotojas nepatirs nuostolių dėl galimų žalos arba neapmokėtų nuomos. Užstatas yra grąžinamas, jei sutarties sąlygos nėra pažeidžiamos.
Nuomos sutartis
Prieš mokėdami nuomotojui, apžiūrėkite būstą ir pasirašykite nuomos sutartį. Nuomos sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyti nuomos terminai, sąlygos, baldai ir įranga, kuri bus suteikta naudojimui, taip pat išsikėlimo sąlygos.
Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas dėl papildomų įsipareigojimų, tokių kaip atsakomybė už būsto priežiūrą, remonto darbai ir kt. Internete galite rasti pavyzdinių nuomos sutarčių, kurios padės geriau suprasti, kaip turėtų atrodyti tokia sutartis.
Esant poreikiui, sutartį galima registruoti VĮ Registrų centras.
Kur ieškoti būsto nuomai?
Galite ieškoti butų ir namų populiariausiose nekilnojamojo turto internetinėse svetainėse: Aruodas, Domoplius, Rebaltic. Taip pat galite kreiptis į agentūrą (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos svetainėje galite rasti pagrindinių nekilnojamojo turto agentūrų kontaktus, kurios už mokestį padės jums rasti būstą).
Tai ypač populiaru tarp jaunimo ir yra puikus būdas susirasti naujų draugų, mokytis kalbų ir pažinti naują kultūrą.
Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas (įskaitant užsieniečius, turinčius leidimą gyventi) turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Nuomotojų ir nuomininkų problemos
Dabar nurodoma, kad kas penktas gyventojas Lietuvoje arba asmeniškai, arba per kitus yra susidūręs su probleminiais nuomininkais - t.y. nesumokama, apgadinamas turtas.
Klausiami kaip įsitikintų nuomininko mokumu ir gera reputacija, respondentai dažniausiai įvardija užstatą (81 proc. apklaustųjų) ir asmens tapatybės kortelę (40 proc.). Tuo tarpu užsienyje įprastas įrankis nuomininko įsivertinimui - kredito istorijos ataskaita (paminėta 22 proc. respondentų) - atsidūrė už galimybės atvirai pasikalbėti su nuomininku (38%).
„Šešėliniai rinkos dalyviai neturi tam tikrų privilegijų, kuriuos turi skaidrūs būsto nuomotojai. Pavyzdžiui, jei nuomojate būstą legaliai, galite nuomininko drąsiau teirautis kredito istorijos ataskaitos, reikalauti žalos atlyginimo turto apgadinimo atveju. Be to, nuomodami skaidriai nebedrebėsite dėl nuompinigių pervedimo į asmeninę sąskaitą banke. Nuomininkai irgi bus patenkinti tuo, kad pinigus gali pervesti bei rečiau sulaukia šeimininko vizitų“- sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Konferencijoje dalyvavęs A. Rozentalis teigė, kad kredito istorija yra puikus būdas nustatyti tinkamesnį nuomininką. Pavyzdžiui, kreipiasi analogiško amžiaus žmonės, dirbantys panašiose srityse, tačiau patikrinus kredito istorijas gali paaiškėti, kad vienas iš jų turi daug daugiau finansinių įsipareigojimų ir galbūt negalės visad laiku sumokėti nuomos.
„Net jei vienas sutinka mokėti nuomą 400 Eur, gal naudingiau išnuomoti saugesniam variantui, kad ir už keliasdešimt eurų mažiau“, - prideda jis.
Tiesa, kredito istorijos nuomotojas taip paprastai negaus, jam reikėtų prašyti, kad pats nuomininkas šią atsineštų. O jei atsinešti nesutinka, galbūt jis turi ką slėpti, sako A. Rozentalis.
O taip pat raginama elgtis kaip darbdaviams, t.y. Taip bus galima sužinoti apie ji laisvalaikį ir įvertinti galimą žalą būstui.
Nuosavas būstas - prioritetas
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas didžiausių šalies miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad kas penktas šių miestų gyventojas (19 proc.) gyvena nuomojamame būste. Dažniausiai tai 26-35 metų amžiaus aukščiausio išsimokslinimo didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Šios grupės gyventojai dažniau nei kiti apklaustieji nurodė turintys norų ar ketinimų naują būstą įsigyti artimiausiu metu.
Iš viso naują būstą artimiausiu metu norėtų įsigyti trečdalis (34 proc.) apklaustųjų. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nuosavo būsto turėjimas šalies gyventojams yra prioritetas, o būsto nuoma, tikėtina, tik laikinas sprendimas, kol kaupiamas pradinis įnašas ar nėra galimybių gauti būsto paskolos.
„Nepakankamos santaupos pradiniam įnašui arba nepakankamos pajamos būsto paskolos įmokos dengti yra du pagrindiniai stabdžiai, sulaikantys gyventojus nuo nuosavo būsto įsigijimo. Taip pat kone kas penktas apklaustasis nurodo, jog jo oficialios pajamos yra nepakankamos būsto paskolai gauti. Reiškia, gana didelė gyventojų dalis pripažįsta gaunantys neoficialių pajamų“, - sako finansų ekspertė J. Cvilikienė.
Apklausa taip pat nurodo, kad nuoma yra dažniausias pasirinkimas tarp studentų - kas ketvirtas studentas nuomojasi būstą.
„Swedbank“ užsakymu atlikti gyventojų nuomonės tyrimai taip pat rodo, kad nekilnojamas turtas Lietuvoje vertinamas ir kaip patrauklus pasirinkimas investuoti laisvas lėšas. Į nekilnojamą turtą investuotų ir, tikėtina, jį nuomotų 57 proc. šalies gyventojų. Investavimas į nekilnojamą turtą taip pat yra ir besiruošiančių pensijai pasirinkimas. Siekdami užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę 14 proc. šalies gyventojų yra įsigiję nekilnojamo turto.
Šešėlinė nuomos rinka
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu atlikta apklausa parodė priežastis, kodėl nuomotojai linkę likti šešėlyje.
Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, norint turėti brandžią būsto rinką Lietuvoje reikalinga legali nuomos rinka, ilgalaikei nuomai skirtas būstas, valdomas privačių savininkų, įmonių ar savivaldybės bei nuomininkų teises ginanti organizacija.
„Skaidrios ir tvarios būsto rinkos Lietuvoje nėra. Šešėlis didesnis nei trys ketvirtadaliai rinkos, tokia dalis nuomos santykių neapskaitoma ir nemaža dalis tų santykių net neįteisinama sutartimis. Kodėl? Nes nėra ilgalaikės būsto nuomos produkto. Tokį produktą tik individualūs asmenys teikia, kurie ne visada suinteresuoti deklaruoti, o juridiniams asmenims kol kas nepalanku dalyvauti dėl šešėlio, mokesčių (veiklos mokesčiai, nekilnojamojo turto mokesčiai). Galėtų nuomininkų teises ginančios asociacijos atsirasti, nes patys gauname skundų ir nuviltų nuomininkų, ir į sunkią padėtį patenkančius nuomotojus. Tai teisinės bazės trūkumas“, - sako M. Statulevičius.
Pasak jo, reikėtų peržiūrėti mokestinę sistemą ir toms kompanijoms, kurios teikia ilgalaikę nuomos rinką galėtų būti teikiami mokestiniai palengvinimai. Pavyzdžiui, jei atsirastų lengvatinis PVM, atsirastų ir paskata. Be visa kito, prie brandesnės rinkos galėtų prisidėti ir savivaldybės.
Yra kitose šalyse patirtis, kuomet savivaldybė suteikia kompensaciją arba pigesnį būstą tiems, kurie gauna mažesnes pajamas, bet yra specialistai - mokytojai, gaisrininkai, sveikatos darbuotojai, pareigūnai.
„Žirmūnuose buvo mintis statyti tokį būstą, bet savivaldybė tokių planų atsisakė, tą sklypą planuojama privatininkams perleisti“, - prideda jis.
Apklausus daugiau nei tūkstantį Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad būdami būsto savininkais pajamų mokesčius mokėtų arba greičiausiai mokėtų 49 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei pernai), nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų 28 proc. (pernai šis rodiklis siekė 46 proc.), neapsisprendusiųjų dalis išaugo nuo 10 iki 23 proc.
Nelegaliai nuomojamo būsto nesinuomotų maždaug dešimtadalis, svarbus, bet ne lemiamas veiksnys tai būtų kiek daugiau nei ketvirtadaliui nuomininkų.
Efektyviausia priemone legalizuoti nuomos rinką, visuomenė laiko nuomos mokesčių mažinimą (beveik 3 iš 4 apklaustųjų). Apklaustieji teigė, kad jei būtų mokamas ne 15 proc., o 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tada būtų labiau linkę mokėti mokesčius. Kitos priemonės kaip didesnė rinkos kontrolė, mažesnis pakantumas šešėliui ar paprastesnis pajamų deklaravimas atsilieka tris kartus. Pavyzdžiui didesnės baudos motyvuotų savo veiklą deklaruoti 19 proc. apklaustųjų, kai tuo tarpu 71 proc.
Sveikiau gyventi norintys lietuviai tampa sukčių taikiniu – užkibti gali kiekvienas
Lietuvos nuomos rinkos duomenys
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Gyvenančių nuomojamame būste (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) | 19% |
| Norinčių įsigyti naują būstą | 34% |
| Investuotų į nekilnojamą turtą ir jį nuomotų | 57% |
| Įsigiję nekilnojamo turto pensijai | 14% |