Žydų Kapinių Žaliakalnyje Istorija: Nuo Įkūrimo Iki Šių Dienų

Žydų kapinės Žaliakalnyje, įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais, yra svarbi Kauno miesto istorijos dalis. Jos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir saugomos valstybės.

Vaizdas iš Žaliakalnio žydų kapinių.

Žydų Bendruomenės Formavimasis Kaune

Lyginant su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais, Kaune žydai dėl draudimo apsigyventi pradėjo kurtis vėlai. Remiantis XV a. vidurio šaltiniais, kuriuose minimi muitinės nuomininkai, enciklopedijose rašoma, jog žydai aktyviai dalyvavo Kauno prekyboje su Gdansku nuo XV a. Tačiau žydai pasirodydavo tik kaip muitinės žmonės ir tik epizodiškai, nes iki XVII a.

Žydų Kaune ėmė gausėti XVII a. pabaigoje. Atsirado gatvių pavadinimai Zydowska Mytnia (XVII a.) ir Zydowska (XVIII a.) dabartinės Muitinės gatvės atkarpai tarp M. Daukšos ir V. Kuzmos gatvių įvardinti. Bendruomenės atsiradimas skendi miglose, tačiau žinoma, kad dar prieš 1716 m. žydai Kaune Pilies jurizdikoje buvo pasistatę maldos namus, o kapines įsirengę Vilijampolėje.

Tačiau net ir XVIII a. Pirmasis miestiečių skundas žydais pasiekė valdovą 1682 m. ir buvo patenkintas. 1711 m. žydams buvo pavykę laikinai susitarti su miesto valdžia: už globą ir leidimą gyventi, verstis prekyba mieste jame gyvenantys ir prekiaujantys žydai savo valia apsiėmė mokėti vieną penkioliktąją dalį visų miesto mokesčių.

Kauno miesto valdžios santykiai su žydais blogėjo palaipsniui. Kodėl buvo pažeisti 1711 m. sutarties punktai, kuri pusė pirmoji tai padarė, nėra aišku, tačiau jau 1727 m. Kauno miestas iškėlė žydams bylą asesorių teisme. Ji tapo viena svarbiausių ir ilgiausiai besitęsiančių bylų XVIII a. Kauno miesto santykių su kitais luomais istorijoje.

1753 m. asesorių teismas priėmė miestui palankų nuosprendį, pagal kurį žydai turėjo išsikraustyti iš miesto. Tačiau dėl dokumentų formuluočių nekonkretumo atsirado painiava: miestiečiai suprato, kad nuosprendis taikytinas miestui plačiąja prasme, o Pilies jurzdikos seniūnas elgėsi kitaip. Vis dėlto lėta ir netolima (į Vilijampolę) “evakuacija” vyko.

Po 1761 m. Po dabar jau miestui nepalankaus nuosprendžio priėmimo 1782 m. praėjus keliems metams, Kauno seniūnas Mykolas Pacas išnuomojo Vilijampolės pirkliams broliams Abeliui, Maušai ir Levkai Izaakovičiams Soloveičikams prie Kauno pilies esančią savo jurzdiką su keliolika gyventojų. 1788 m. dokumentuose atsirado Kauno Kahalo su Mauša Soloveičiku priešakyje pavadinimas.

Kaunas XIX Amžiuje: Žydų Įtaka Miesto Raidai

Kaip minėjome, XIX a. žydai stengėsi apsigyventi senojoje miesto dalyje ir naujajame centre - čia pirko sklypus, statėsi ir remontavo namus. Jie iš dalies formavo XIX a. antrosios pusės Naujamiesčio architektūrinį veidą: dalis jų namų ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos mastu yra tapę architektūros paveldo objektais. Tarp tokių minėtinas Giršos Šapiro 1858 m. rekonstruotas namas Rotušės a. 26, I. Levio namas Ožeškienės g. 9 (1867 m.), Abraomo Kaco dviaukštis Vilniaus g. 34 / Zamenhofo g. 7-9 (1876 m.), Rozenbliumų namas, statytas 1861 m. Vilniaus g. 64, Dovydo Ritenbergo namai Laisvės al. 57 (1865 m.), S. Daukanto g. 15/17 (1898 m.). Taip pat Ozerio Finkelšteino namas Kęstučio g. 91 (1897 m.), L. Donskio namas Laisvės al. 15.

Kauno architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė nurodo, kad Fišelio ir Dveiros Donskių įpėdinio Lipmano Donskio 1900 m. statytas dviejų aukštų namas su vertingiausiu istorizmo laikotarpio gyvenamojo pastato interjeru Kaune yra Laisvės al. 27. Giršos Michelsono 1909 m. statytas triaukštis namas, esantis S. Daukanto g. 25/Vienybės a. architektūros istorikų nurodomas kaip ryškiausias moderno (secesijos) pavyzdys Kaune. Po 1920 m. paveldėtojai Chava ir Rachilė Pružanai namą nuomojo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

Išlikęs ir pirklio Vulfo Lurje dviaukštis Vasario 16-osios g. 8, statytas iš Jefimo ir Minos Buršteinų pirktame sklype, o Chasės Monasevičienės prieš pat Pirmąį pasaulinį karą pastatytas dviiejų aukštų namas Laisvės al. N. Lukšionytė-Tolvaišienė teigia, kad daugelis žydų pirklių statė ir nuomojo namus carinės Rusijos administracijos įstaigoms: Feinbergo name veikė gubernatūra, iki 1892 m. Bernardo Monasevičiaus dviaukščiame name Nepriklausomybės a. ir Gedimino g. kampe - pašto kontora, o Moušos Hausmano namuose (dab. Laisvės al. 78-80 / Maironio g. 26-28) buvo įsikūrę teismai, kontrolės rūmai ir telegrafo stotis.

Centrinėse miesto gatvėse pastatyti žydų viešbučiai ir krautuvės pritraukdavo praeivių dėmesį ir atnešdavo pelną. Geriausi XIX a. viešbučiai Nikolajaus prospekte buvo Isero Levinsono 1873 m. pastatytas “Šambr-garni” (1923 m. namus nupirko Lietuvos Kooperacijos bankas, dab. Laisvės al. 86), Vainšteino “Russkaja gostinica”, 1899 m. Izidoriaus ir Rachilės Volkovyskių statytas viešbutis ir restoranas “Metropol”.

Valda iki 1940 m. priklausė ją 1907 m. Noachas Lapinas turimame dideliame sklype Malaja Žandarmskaja ir Trubnaja (J. Gruodžio) gatvių kampe apie 1899 m. pastatė trijų aukštų namą ir jį išnuomojo gubernijos valdybai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu rūmus išsinuomojo Gelžkelių valdyba, o nuo 1964 m. šiame 23-uoju numeriu pažymėtame name I. Kanto gatvėje veikia “Lietkelprojektas”, t. 1903 m. turtingas pirklys Mordchelis Gorzonas įsigijo valdą Šv. Gertrūdos g. 14 ir 14 b ir čia įsirengė savo kontorą, butą, o namą prie gatvės nuomojo krautuvėms, policijos valdybai, privačiai A. Kagano mokyklai.

Gydytojas Abelis Lapinas XIX a. pabaigoje įsigytame sklype prie Įgulos soboro (dab. Laisvės al. 30) pastatė namą prekybai ir privačiai gydyklai. O 1983 m. pastatytos parduotuvės “Merkurijus” (Laisvės al. 60, prie fontano) vietoje buvusiame Dovydo ir Deboros Švarcų name XX a. pradžioje veikė geriausia tuo metu Kaune kino salė “Triumf”.

Iš XIX a. išlikusių gyvenamųjų namų galima paminėti Vulfo Bregovskio namus Gimnazijos g. 2-4 ir Šv. Gertrūdos g. 17, pirklio Faivušo Varšavčiko namą ir svirną Kurpių g. 18/Palangos g. 9, Šajos Maizelio namą Vilniaus g. 56 (prie požeminės perėjos), statytą XIX a. Taip pat išliko Rafaelio Etingerio triaukštis namas Vilniaus g. 72/J. Gruodžio g. 18, statytas XIX a. pabaigoje, Jankelio Frumkino sūnaus Izraelio Giršos namai Maironio g. 22 ir Laisvės al. 75 (53).

Palyginti dideli statybų mąstai ir investicijos į nekilnojamą turtą liudijo bendruomenės elito finansinę padėtį. Iškilo daug ūkinės ir prekybinės paskirties pastatų. Išskirtinio dėmesio vertos 1853-1853 m. pirklio Merkelio Kadisono statytos “mėsos eilės” - ilgas pastatas, supantis stačiakampį pereinamą kiemą su 32 krautuvėlėmis, sandėliais bei gyvenamaja erdve. Visą įdomaus architektūrinio sprendimo kompleksą įrėmina V. Kuzmos, Muitinės ir J. Naugardo gatvės.

Žaliakalnio Kapinių Įkūrimas ir Istorija

Žaliakalnio žydų kapinių atsiradimą 1861 m. paskatino dažni upių potvyniai, kuomet XIX a. kelis kartus dėl jų nepavyko nuplukdyti mirusių žydų į Vilijampolės žydų kapines, buvusias už miesto ribos. Sovietmečiu kapinės buvo paliktos likimo valiai: buvo vagiami akmeniniai paminklai, griaunami mauzoliejai, vartomi antkapiai, pilamos šiukšlės.

1998 m. kapinės buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas - 11394). Kapinės aptvertos daugiausia betonine tvora, dalis - atnaujinta metaline, sujungta betoniniais stulpeliais. Pagrindiniame įėjime, įrengtame iš pietvakarių pusės, įtaisyti metaliniai vartai. Prieš pagrindinį įėjimą stovi naujas rausvo granito paminklas su viršuje iškalta Dovydo žvaigžde ir dvikalbiu įrašu.

Yra daug įvairių formų ir spalvos antkapinių paminklų: juodo, rausvo granito, granitinių plokščių, betoninių, raudono mūro. Yra daug kapaviečių vien tik su betoniniais antkapiais, be paminklų. Kai kuriuos kapus puošia išlikusios ornamentuotos metalinės tvorelės ir jų fragmentai.

Be pačių kapinių, atskirais kultūros paveldo objektais paskelbti dainininko Danieliaus Dolskio ir dailininko modernisto Jokūbo Mesenbliumo antkapiniai paminklai. Kapinėse yra išlikę dalis palaidotų žydų savanorių paminklų. Nemažai žydų kovojo Lietuvos nepriklausomybės kovose - apie žydų karių indėlį į nepriklausomybės gynimą kalbėjo dar Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Sutvarkytas apleistas kapinių plotas, kuriame palaidota 14 Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir nepriklausomybės kovose žuvusių žydų savanorių.

Kapinių Priežiūra ir Atgaivinimas

Kauno Žaliakalnio senąsias žydų kapines tvarkysiančiai Kauno miesto savivaldybei padės viešoji įstaiga „Maceva“. Kauno miesto taryba praėjusį mėnesį palaimino sprendimą keliais etapais sutvarkyti Radvilėnų plente esančias kapines. Pirmajam ir pradiniam kapinių tvarkybos etapui - kapų identifikavimui ir inventorizavimui - iš miesto biudžeto skirta 8 tūkst.

Suskaičiuota, kad šiuo metu teritorijoje yra daugiau kaip 5.800 kapaviečių. Kaunas iniciatyvos atgaivinti Senąsias žydų kapines Žaliakalnyje ėmėsi 2017 metais. Iki šiol buvo atlikta kapaviečių inventorizacija, nuvalyti antkapiai, išvalyti krūmai, apgenėti medžiai ir išvežtos šiukšlės, atnaujinti takai. Didesni aplinkos tvarkymo darbai prasideda šią savaitę. Kapinių aplinkos tvarkymas vyks etapais.

Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių. Visi antkapių lentelių užrašai ir tekstai artimiausiu metu bus pradėti versti į lietuvių kalbą.

8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. 1861 metais įsteigtos Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952-iais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų - rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis.

Mokslininkai naudoja specialią skenavimo techniką - viena į kompiuterį iš žemės gelmių perduoda elektros signalus, kita informaciją apie po žeme esančius objektus perduoda radijo dažniu. Amerikiečių turima technika leidžia gauti duomenis iš 20 m gylio po žeme. Elektrinis tomografas pateiks informaciją iš geltonomis linijomis pažymėtų taškų.

Delegacijos tikslas buvo remiantis liudininkų užfiksuotais duomenimis nustatyti tikslias tranšėjų vietas, kuriose taip pat buvo metami žydų kūnai, beriami pelenai. Kaune dirbanti delegacija dar lankysis ir žydų kapinėse Radvilėnų plente.

Pagal žydų nuostatas, negalima trikdyti mirusiųjų ramybės. Kapai turi būti aptverti, užrakinti, juose negalima vaikščioti, vedžioti šunų ir nieko visiškai ten veikti. Dar visai neseniai žydų kapinės Žaliakalnyje buvo itin pamėgta asocialių asmenų, girtuoklių ir narkomanų vieta.

„Mums puikiai žinoma, kaip atrodo tos apleistos kapinės Žaliakalnyje, ir jau senokai yra paruoštas projektas, kaip jas sutvarkyti. Bet visi teritorijų sutvarkymo darbai turi prasidėti nuo detalaus plano. Tikrai bus viskas padaryta, jei tik bus tam skirta lėšų. Svarbiausia - panaikinti tą bjaurų apleistų kapinių vaizdą, kurį sudaro išvartyti ir dešimtmečiais nejudinami, neatstatomi antkapiai“, - naujienų agentūrai ELTA sakė miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė.

Kitų Kauno Kapinių Apžvalga

Be Žaliakalnio kapinių, Kaune yra ir kitų reikšmingų kapinių:

• Vainatrakio kapinės - naujos veikiančios kapinės Vainatrakyje, Rokų seniūnijoje, už 18 km į pietus nuo Kauno centro.
• Karmėlavos kapinės - veikiančios nuo 1985 m., Karmėlavos miestelio vakarinėje dalyje.
• Petrašiūnų kapinės - įsteigtos 1939-1940 m., čia perkelti žymių žmonių palaikai iš panaikintųjų Kauno senųjų kapinių.
• Aleksoto žydų kapinės - veikiančios kapinės Aleksote, pradėta laidoti XIX a.
• Romainių kapinės - vienos didžiausių Kauno kapinių, atidarytos 1966 m.
• Seniavos kapinės - veikiančios kapinės Seniavoje, čia įrengtas Lietuvos karo lakūnų memorialas.
• Veršvų kapinės - nuo 1900 m. veikiančios kapinės Vilijampolėje.
• Aukštųjų Šančių karių kapinės - įkurtos 1891 m. Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams.
• Eigulių kapinės - kapinės Eiguliuose, Neries kairiajame krante, įsteigtos apie 1880 m.
• Panemunės kapinės - kapinės Panemunėje, įsteigtos 1917 m.
• Aleksoto senosios kapinės - riboto laidojimo kapinės Aleksoto seniūnijoje, įkurtos 1880 m.
• Fredos kapinės - senosios kapinės Fredoje, įsteigtos 1880 m.
• Panemunės žydų kapinės - senosios nebeveikiančios kapinės Panemunėje, datuojamos XVII a.
• Vilijampolės žydų kapinės - neveikiančios, vienos seniausių žydų kapinių Vilijampolėje, įkurtos XVIII a. pradžioje.
• Žemųjų Šančių kapinės - riboto laidojimo kapinės Kauno Žemųjų Šančių rajone.

Lentelė: Kauno Kapinės

Šios kapinės yra svarbios Kauno miesto istorijai ir kultūrai, atspindi skirtingų bendruomenių gyvenimą ir tradicijas.

tags: #juda #butai #zaliakalnyje