Kaip Būti Protingesniam: Patarimai ir Gudrybės

Greitai pasisemti išminties tikrai nėra lengva, tačiau sumanumas - mūsų gebėjimą suvokti, analizuoti ir reaguoti į supantį pasaulį, galima tobulinti. Kažkada mokslininkai teigė, kad intelekto koeficientas (IQ) yra paveldimas. Tai reiškė, kad žmonės negali kontroliuoti savo proto, nes viską esą nulemdavo genai. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad IQ vargiai yra susijęs su genais, o taip pat gali laikui bėgant gerokai - iki 20 taškų - svyruoti.

Dienraštis išanalizavo neurologų, verslo lyderių, technologų ir psichiatrų straipsnius, kad išsiaiškintų, kaip galima pasididinti savo IQ nežymiai patobulinant savo pasaulio suvokimą ir padidinant savo „proto guvumą“.

Paprasti Būdai Tobulinti Sumanumą

1. Abejokite viskuo, ką girdite

Abejokite viskuo, o ne aklai tikėkite, kad viskas yra tiesa. Tai nereiškia, kad reikia prieštarauti viskam, ką sako jūsų draugai ir kolegos, nes tuomet tikrai taptumėte labai nepopuliarus. Tiesiog įvertinkite ir priešingus argumentus arba ieškokite alternatyvių paaiškinimų. Mąslūs žmonės atrodo protingesni, nes viskuo domisi. Bendrai tiesai užginčyti reikia smegenų.

„Kai užginčijama „tiesa“, kuria tiki dauguma žmonių, atsiranda nauja mąstymo linija, kurios priešingu atveju niekas nebūtų apmąstęs. Savo pasaulio suvokimą grįskite nepasitikėjimu“, - sako dažnai klausimų-atsakymų tinklalapyje „Quora“ dažnai rašantis Anirudh Joshis.

2. Kuklinkitės

Kuklumas labai dažnai siejamas su protu. Tiesiog manoma, kad protingi žmonės niekada nesakys, kad yra genijai, nes jie žino, kad nėra visažiniai. Pirmą kartą šį fenomeną aprašė C. L. Downingas, kuris teigė, kad žmonės, kurių protiniai gabumai yra žemiau vidutinių, yra linkę manyti, kad jų protiniai gebėjimai vidutinius viršija. O žmonės su didesniais nei vidutiniai protiniais gebėjimais paprastai nuvertina savo gebėjimus. Dabar tai vadinama „Downingo efektu“.

Kuklumo-protingumo ryšys gali būti pastebimas net ir tame, kaip žmonės rengiasi. 2008 metais JAV Viskonsino universiteto mokslininkai atliko eksperimentą: dalyviams rodė moters nuotrauką, kurioje ji arba apsirengusi iššaukiančiai, arba kukliai. Daugeliu atveju kukliau apsivilkusi moteris eksperimento dalyviams pasirodė protingesnė.

3. Žvelkite žmonėms į akis

Pasidėkite savo išmanųjį telefoną ir išmokite kalbėdami su žmonėmis žiūrėti jiems į akis. Los Andžele veikiančio „Loyola Marymount“ universiteto psichologijos profesorė Nora A. Murphy sakė, kad vieno atlikto eksperimento metu dalyviai stebėjo interviu įrašus ir manė, kad pašnekovui į akis žiūrėjusių žmonių IQ buvo didesnis.

4. Naudokite savo antrojo vardo inicialą

Tarp pirmojo vardo ir pavardės įterptas antrojo vardo inicialas padeda sudaryti įspūdį, kad žmogus yra intelektualesnis. Bent jau taip teigia pernai tyrimą atlikę du europiečiai psichologai. „Antrojo vardo inicialas dažnai naudojamas formaliame kontekste, ypač kai žmonės kalba apie intelektinius pasiekimus“, - teigia Wijnandas A. P. van Tilburgas ir Ericas R. Igou.

5. Tapkite „pelėda“

2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad vėliau miegoti einantys ir ryte vėliau besikeliantys žmonės paprastai yra protingesnį už tuos, kurie eina miegoti ir keliasi anksčiau. Satoshio Kanazawos ir Kajos Perinos atlikto mokslinio tyrimo metu buvo analizuojamas 20745-ių amerikiečių paauglių miego įpročiai.

Buvo nustatyta, kad „nelabai protingi“ dalyviai ėjo miegoti vidutiniškai 23.41 val., o prabusdavo vidutiniškai 7.20 val. O „labai protingi“ tyrimo dalyviai eidavo miegoti vidutiniškai 24.29 val. ir keldavosi 7.52 val.

6. Bendraukite su protingais žmonėmis

Sakoma, kad žmogus yra šešių žmonių, su kuriais dažniausiai bendrauja, suma. Jeigu bendrausite su protingais ir įdomiais žmonėmis, tikėtina, kad kalbėsite protingomis temomis, tobulėsite ir todėl „atrodysite“ protingesni. Žmonės turėtų daugiau laiko praleisti su „žmonėmis, kurių mąstymo gabumus nori atkartoti“, sako klausimų-atsakymų tinklalapyje „Quora“ dažnai rašantis Prestonas Carteris.

7. Tylėkite

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Abrahamas Lincolnas kartą labai gerai pasakė: „Geriau tylėti ir leisti kitiems manyti, kad esi kvailys, negu išsižioti ir tai patvirtinti“.

Mityba ir Gyvenimo Būdas Protingesniam Gyvenimui

Smegenims, kaip ir kūnui, reikalinga reguliari, naudinga mityba. Mokslininkų teigimu, kario prieskoniai, kurių sudėtyje yra ciberžolės, stiprina atmintį, yra puiki profilaktika nuo Alzheimerio ligos. Ciberžolė turi labai daug natūralių antioksidantų - kaip ir granatų sultys. Smegenims taip pat naudingi šie prieskoniai: rozmarinas, cinamonas, bazilikas, gvazdikėliai, čiobreliai ir šalavijai.

Antioksidantų yra ir vynuogėse, mėlynėse, mėlynose slyvose, braškėse, špinatuose, brokoliuose, artišokuose, žuvyje, antyje, alyvuogių aliejuje ir obuoliuose.

Svarbiausi produktai smegenims:

• Žuvis (tunas, skumbrė, lašiša)
• Vaisiai ir daržovės (vynuogės, mėlynės, špinatai, brokoliai)
• Prieskoniai (ciberžolė, rozmarinas, cinamonas)
• Juodasis šokoladas

Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė - miegant atmintis ir toliau dirba, todėl ryte lengviau prisiminti tai, ko neprisimename vakare. Kai ruošiatės egzaminams, miegamajame pamerkite į vazą rožių, uždekite kvapnią žvakę, ir jūsų šansai gerai išlaikyti egzaminą padidės - rožių, pelargonijų kvapai palankiai veikia atmintį, ramina nervus. Smegenų veiklą aktyvina mėtų, kiparisų ir citrinų kvapai.

Fizinis aktyvumas skatina naujų ląstelių formavimąsi smegenų zonoje hipokampe (ši smegenų zona atsakinga už emocijas ir atmintį), taip pat saugo esamas ląsteles. Vokiečių mokslininkai įrodė, kad po pusvalandžio bėgiojimo pagerėja dėmesingumas, geriau įsimenama informacija, žmonės dirbdami daro mažiau klaidų. Tie vyresnio amžiaus žmonės, kurių gyvensena aktyvi ir kurie daro aerobikos pratimų, 40 proc. geriau orientuojasi erdvėje.

Smegenų Treniravimo Būdai

Yra teorija, kad dėmesiui, koncentracijai reikalingas hormonas dopaminas gaminasi, kai atitoliname malonumą. Vaikai, kurie susilaiko ir nevalgo siūlomo saldainio, po kelerių metų buvo labiau išsivystę nei tie, kurie iš karto suvalgydavo saldainį, nes pirmieji išmoko koncentruoti dėmesį. Jūs irgi treniruokite valią panašiais būdais.

Išmokite atmintinai artimiausių draugų telefonus. Kam? Kad lavintumėte trumpalaikę atmintį, kurią mokslininkai vadina varikliu, galinčiu sujudinti visą intelektą. Jei sunku įsiminti telefonų numerius, sudarykite mintyse pirkinių, neatidėliotinų darbų sąrašą, skaičiuokite ne skaičiavimo mašinėle, o mintinai.

Galvosūkiai, kryžiažodžiai mažina Alzheimerio ligos, senatvinės silpnaprotystės riziką, todėl nesmerkite savęs, jei pusantros valandos sprendėte sudoku galvosūkius. Labai naudinga ir dėlioti dėliones - į šį užsiėmimą smegenys reaguoja, bet ne 100 proc., todėl galite galvoti ir apie įvairius reikalus.

Kai smegenys būna ramybės būsenos, jos tarsi persikrauna. Tai vyksta, kai svajojate ar šiaip sėdite ir nieko per daug negalvojate. Klasikinė meditacija - užsimerkite, atsipalaiduokite, nuo visko atsiribokite ir sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Jei teisingai medituosite, pajusite, kad jau po 10 minučių smegenys pailsėjo.

Šokiai - puiki terapija, atpalaiduojanti kūną ir protą. Bet koks ritmingas judėjimas skambant muzikai gerina smegenų kraujotaką, skatina hormono oksitocino, kuris aktyvizuoja neuronų veiklą, gamybą. O kai kurie šokiai, kuriems reikia geros koncentracijos, padeda susikaupti ir priimti sprendimus.

Papildomi Patarimai

• Mokykitės užsienio kalbos.
• Paklausykite protingų žmonių pranešimų.
• Nueikite į parodą.
• Pažaiskite videožaidimą.
• Pamiegokite per pietus.
• Masažas atpalaiduoja ir skatina endorfinų gamybą.
• Ką nors suskurkite savo rankomis.
• Nusipirkite geltoną palaidinę arba šaliką.
• Nueikite kaklo kraujagyslių echoskopijos.
• Statykite vadinamuosius atminties rūmus.
• Pamėginkite nesišypsoti.
• Klausykitės Mocarto.
• Skaitykite Šekspyro kūrybą.
• Pamėginkite ką nors padaryti kitaip.
• Pasidžiaukite stresu.
• Skambinkite pianinu.
• Pradėkite rašyti ranka.
• Nedrauskite sau gerti kavos.
• Susikurkite tinklaraštį ar parašykite apžvalgą internete.
• Prieš miegą atlikite Pitagoro pratimą.
• Pažaiskite su vaikais.

Žmonės eina į sporto salę treniruoti savo raumenų, daug vaikšto ar bėgioja, norėdami būti sveiki ir ištvermingi, bet ką galima padaryti, norint lavinti savo smegenis? Aišku, negalima dirbti su smegenimis kaip su raumenimis, bet yra keletas būdų, kaip galima žymiai pagerinti jų potencialą.

Remiantis įvairiomis teorijomis, pavyzdžiui, Harvardo universiteto psichologo Davido McClellando atliktais tyrimais, darbas, sėkmė ar nesėkmė jūsų gyvenime 95 proc. priklauso nuo to, kokie draugai ar bičiuliai yra šalia jūsų. Neatsitiktinai sėkmingi žmonės linkę bendrauti tarpusavyje.

Miegas yra labai svarbus veiksnys, palaikantis jūsų mintis (ir kūną) geriausios formos. Bet koks poilsio, atsipalaidavimo trūkumas gali smarkiai sumažinti jūsų smegenų veiklą. Žmogaus smegenims funkcionuoti reikia daug energijos. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad nuolatinis miego trūkumas gali sumažinti jūsų IQ.

Tai neturėtų stebinti, tačiau nenuvertinkite skaitymo galios. Skaitymas atveria naujų idėjų ir gali paveikti bei pagerinti jūsų mintis. Skaitymas ne tik pagerina jūsų žodyną, bet ir daro jus iškalbingesnį. Skaitymas taip pat pagerina jūsų bendrąsias žinias, suteikiant daugiau galimybių užmegzti įdomius pokalbius ir susieti įvairias sąvokas. Sėkmingi žmonės, tokie kaip generaliniai direktoriai, vidutiniškai perskaito vieną knygą per savaitę.

Jei dienoraštis buvo naudingas tokiems žmonėms kaip Einšteinui, Isaacui Newtonui ir Thomui Jeffersonui, tai gali būti gera idėja mums visiems. Žinia, mintys kartais būna nepastovios, o jei jų neužsirašysite, gali būti prarastos amžiams. Reguliariai užsirašydami savo mintis, leisite sau mąstyti aiškiau ir kruopščiau.

Kitas puikus būdas išlaikyti savo smegenis aukščiausios formos - reikia jas nuolat mankštinti. Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuris parodė akivaizdų ryšį tarp reguliarių pratimų ir pagerėjusios atminties bei pažinimo funkcijų. Kiti tyrimai taip pat parodė, kad mankšta yra puikus būdas sumažinti depresiją ir nerimą.

Išmokdami ką nors naujo, stenkitės tai daryti kiekvieną dieną. Prisiminkite laiką, kai buvote maži vaikai. Kiekvieną dieną bandėte ką nors naujo ir padarėte klaidų. Taigi, bandymų ir klaidų patirtis stiprina smegenų funkcijas ir palengvina užduotį, kol tai tampa įpročiu.

Daugeliui susidaro įspūdis, kad protas ir sumanumas yra jaunystėje fiksuotas dydis, kuris vėliau nesikeičia. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog tai nėra tiesa. Tai nereiškia, kad privalote grįžti į mokyklą ar pripildyti savo lentynas mokslinių tomų. Kad taptumėte protingesniu, net nereikia daug laiko ar energijos.

Internete gausu puikių žinių šaltinių, pavyzdžiui, internetinių kursų ar žodyno plėtimo priemonių. Tai neturi būti ilgi aprašymai, tačiau reiktų kasdien rasti keletą minučių, per kurias užrašytumėte tai, ką sužinojote. Tai neabejotinai stiprins jūsų protinius sugebėjimus. „Prašykite kasdien keturis šimtus žodžių apie tai, ko išmokote“, - pataria jogos mokytoja Claudia Azula Altucher.

Didžiąją intelektualumo dalį sudaro pasitikėjimas ir laimė, kuriuos sustiprinti gali specialus sąrašas, į kurį reiktų įtraukti ne dar nenuveiktus darbus, o jau pasiektus laimėjimus. Nuveiktų darbų sąrašo idėją pasiūlė internautas Marcas Andreessenas ir jau minėta Claudia Azula Altucher.

Stalo žaidimai ir dėlionės garantuoja ne tik gerai praleistą laiką, bet ir puikią mankštą smegenims. Gal tai ir nepridės jums pasitikėjimo, kaip ir nesustiprins savivertės, tačiau bendravimas su protingesniais žmonėmis yra vienas greičiausių mokymosi metodų. „Bendraukite protingoje kampanijoje. „Siekite, kad jus suptų protingesni žmonės, - pataria projektų vykdytojas Manas J. Saloi. - Stengiuosi kaip įmanoma daugiau laiko praleisti su daugiau už mane išmanančiais. Nesijaučiu blogai būdamas ne tokiu protingu ir suprasdamas, kad yra dar daug dalykų, kuriuos man teks išmokti.

Turbūt mažai ką stebins tai, jog šis patarimas skambėjo dažniausiai - skaitymas iš tiesų labai svarbus. Nuomonės išsiskyrė tik dėl to, kokia literatūra geriausiai mankština smegenis. Pasiūlymų sulaukta pačių įvairiausių, pradedant įpročiu skaityti dienraščius, baigiant grožine bei moksline literatura. Panašu, kad visi apklausos dalyviai sutiko dėl vieno - šiuo atveju labai svarbus kiekis.

„Jeigu negalite kitam paprastai paaiškinti, tuomet pats nepakankamai gerai suprantate“, - yra pasakęs Albertas Einsteinas. „Quora“ respondentai su tuo visiškai sutinka. Įsitikinkite, kad tikrai išmokote tai, ką manote išmokę. Jeigu norite įsitikinti, kad informaciją tikrai supratote ir įsiminėte, pabandykite ją perteikti kitiems. Studentas Jonas Packlesas detaliau paaiškiną šią idėją: „Nesvarbu ką išmokote, galvokite apie tai tol, kol galėsite tai paaiškinti savo draugui. Naują informaciją išmokti nėra labai sunku.

Tinklaraščio „Farnam Street Blog“ savininkas Shane’as Parrishas papasakojo istoriją, kaip Steve’as Jobsas jaunystėje užsirašė į kaligrafijos kursus. Metęs mokyklą būsimasis kompanijos „Apple“ įkūrėjas turėjo marias laiko, tad nusprendė lankyti kaligrafijos kursus. Tuo metu tai atrodė visiškai nereikalingu laiko švaistymu, tačiau čia įgautos žinios vėliau buvo panaudotos kuriant pirmuosius kompiuterius. Išvada tokia: niekada iš anksto nežinai, kas ateityje bus naudinga.

„Negali sujungti taškų žvelgdamas į priekį, juos gali sujungti tik žvelgdamas atgal. Tad belieka pasitikėti, kad tie taškai ateityje kažkaip susisies“, - Steve’ą Jobsą cituoja Shane’as Parrishas.

Tam visiškai nereikia iki gimtosios kalbos lygmens įvaldyti užsienio kalbą ar išvykti į svečią šalį, kurioje kalbama ta kalba. „Mokykitės naujos kalbos. Čia jums padės daugybė nemokamų tinklalapių. Pasinaudokite „Livemocha“ ar „Busuu“, - pataria Manas J.

Nenuostabu, kad jogos mokytoja Claudia Azula Altucher rekomenduoja suteikti sau erdvės ir laiko įsisavinti tam, ką išmokote. Vis dėlto ne ji vienintelė pabrėžia poreikį pailsėti nuo protinės veiklos.

Žmonės 13 procentų pasirodė geriau ne viename atminties teste, kai pauostė rozmarino, išsiaiškinta Jungtinėje Karalystėje. Rozmarino kvapas stimuliuoja smegenis. Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad kramtomoji guma pagerina ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį. Taip praleistas laikas ne tik pašalina jaučiamą stresą - taip pat padidina pažintinius gebėjimus, teigiama viename Londono universitete. Suvartodamas daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, gali pagerinti nuotaiką ir darbinę atmintį. Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad omega-3 tiekia smegenims statybos elementą - baltymus.

Iškalbingumas: Kaip Kalbėti Įtikinamai

Gera naujiena ta, kad iškalbingumas yra įgūdis, kurio galima išmokti, jį treniruoti ir įvaldyti.

1. Iškalbingumas tai daugiau nei tai, kaip naudojate kalbą. Taip pat svarbu, kaip išnaudojate kūno kalbą. Susikūprinusi nugara perteikia pasitikėjimo savimi ir savo žodžiais trūkumą.
2. Jūsų galvos padėtis lygiai tokia pat svarbi, kaip ir stuburo padėtis. Pakelta galva yra būtina iškalbingumui ir dėl fiziologinių priežasčių.
3. Iškalbingumas yra reikšmingas tik tada, kai žmonės jūsų klausosi, o jie neklausys, jei galvojate apie kažką kita arba jūsų akys klaidžioja po visą kambarį.
4. Jei nesate tikras dėl balso garsumo, paklauskite ko nors iš galo, ar jie jus aiškiai girdi. Tačiau niekada nekelkite balso iki šaukimo.
5. Esminius punktus pabrėžkite rankų gestais.
6. Savo žodžiams pridėkite jėgos atitinkamais kūno judesiais.
7. Naudokite netikėtus, tačiau kasdienius žodžius ar frazes, įsimintinai iliustruojančias jūsų teiginius. Taip pat venkite žodžių, kurių jūsų auditorija gali nesuprasti.
8. Kalbėjimas vienu greičiu viską, ką jūs sakote, paverčia monotonišku ūžesiu.
9. Tyla ne tik aukso verta, ji taip pat yra iškalbingumo karūna.

Aštrus protas - tikslas, kurio daugelis siekia. Visais laikais protingi žmonės buvo gerbiami ir populiarūs. Daugelis mano, kad tokias žmogaus savybes lemia jo genetinis kodas. Jeigu genuose neužprogramuota žmogui būti protingam, to ir nepakeisi.

Tyrinėdami mokslininkai išsiaiškino, kad net nereikšmingi gyvenimo būdo pokyčiai gali smarkiai pagerinti smegenų veiklą.

tags: #jis #nori #buti #uz #kitus #protingesniu