Šiame straipsnyje aptarsime bendraturčius siejančius teisinius santykius, bendraturčių ginčų sprendimo būdus, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimą bei tokiam atidalijimui taikomus kriterijus. Taip pat išnagrinėsime, kada sprendžiant ginčą tikslinga taikyti padalijimą natūra, o kada kompensaciją pinigais. Svarbu: Šiame straipsnyje esanti informacija yra teisinės įžvalgos ir subjektyvi nuomonė, todėl ji neturėtų būti laikoma teisiniu patarimu.
Bendro Turto Atidalijimas
Tuto atidaljimas - tai turto atskyrimas iš bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės. Kiekvienas bendraturtis (ar jo kreditorius, siekiantis iš atidalytos dalies išieškoti bendraturčio skolą) gali reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kitų bendraturčių sutikimas nebūtinas, jie privalo sutarti tik dėl turto atidalijimo būdo.
Turto Padalijimo Būdai
Nesusitarus, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas gali būti atidalijamas:
- Natura: iš esmės nepakeičiant jo paskirties (jis turi būti dalus).
- Kompensacija Pinigais: vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Sutuoktinių Turto Padalijimas
Turtas, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti padalytas:
- Jų sutarimu.
- Teismo sprendimu susituokusiems, santuoką nutraukusiems, pradėjusiems gyventi skyrium.
- Turto atidalijimas gali būti nustatytas vedybų sutartyje (prieš ar po santuokos sudarymo).
Daroma prielaida, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo šio principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (pvz., atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį). Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.
Ginčų Sprendimo Tvarka
Bendraturčių teisiniai klausimai sprendžiami arba bendru sutarimu, arba teismo tvarka (LR CK 4.75 straipsnis). Jokių kitokių variantų ar neteisminių (notarinių) procedūrų išspręsti atidalijimo klausimui vienašališkai nėra.
Paprastesnis Būdas: Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Naudojimosi tvarkos nustatymas yra paprastesnis būdas, skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti. Naudojimosi tvarka nustatoma tarpusavio sutarimu arba teisme.
Naudojimosi tvarka nustatoma sudarant atskirą rašytinį susitarimą dėl to, kaip ir kokiu būdu bus naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma, o į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia.
Notarinis patvirtinimas aktualus tik tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių ketina parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o naujam savininkui - tokiu atveju „naujajam“ bendraturčiui naudojimosi tvarka, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre, nebus privaloma.
Esminiai Skirtumai Tarp Atidalijimo Ir Naudojimosi Tvarkos Nustatymo
Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo - vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) - išnyksta. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip:
- Informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.).
- Pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.).
Nustatant naudojimosi tvarką - šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas.
Sudėtingesnis Būdas: Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas atsidalinęs savininkas turi atskirą daiktą bei teisę visiškai savarankiškai jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Atidalijimas taip pat vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme.
Rekomendacija: Iš anksto susiderinti su bendraturčiais, ar jie duos leidimą atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir tik tuomet pradėti rengti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą.
Procesas:
- Atliekami kadastriniai matavimai (atlieka projektuotojas/matininkas) ir parengiamas atidalijimo planas, kuriame suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto vienetas.
- Šiam planui pritarti ir jį patvirtinti turi bendraturčiai, t.y. tie bendraturčiai, kuriuos liečia toks atidalijimas (šiuo atveju - 100 proc. bendraturčių). Taip pat paprastai apie atidalijimo sprendinius ir bendraturčių pritarimą pranešama atsakingai institucijai.
Kompensacija Pinigais
Šis būdas yra išimtinis, nes jei kitas bendraturtis su tokiu būdu nesutinka ir yra galimybės tokio būdo netaikyti - teismas turi teikti prioritetą kitiems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdams. Šio išimtinio būdo taikymui yra nustatytos kelios sąlygos:
- Visų pirma, turi būti sprendžiamas daikto padalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai.
- Tik nesant galimybės padalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams, gali būti priteista kompensacija pinigais.
- Visais atvejais teismas prioritetą turėtų teikti daikto atidalijimui natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos:
- Pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
- Kompensacija paprastai priteisiama atidalijimo siekiančiam bendraturčiui.
- Faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
Kam Mokama Kompensacija?
Kompensacija paprastai yra išmokama atsidalinti siekiančiam bendraturčiui (paprastai ieškovui). Ieškovas pasiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą ir paprastai būtent jis turi atsisakyti jam priklausančios nuosavybės dalies mainais į išmokamą kompensaciją, t.y. kito ar kitų bendraturčių nuosavybė padidėja ieškovui priklausančia dalimi, o jis už prarastą nuosavybės plotą gauna kompensaciją.
Vertinami Kriterijai
Teismas spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo turi įvertinti, ar kito bendraturčio finansinės galimybės leidžia išmokėti kompensaciją (t.y. ar nesusidarys situacija, kai dėl kompensacijos išmokėjimo turės būti (iš varžytinių) parduodama kito bendraturčio nuosavybė - teismai laikosi pozicijos, kad tokie atvejai neturėtų būti toleruojami).
Už prarandamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį išmokama kompensacija turi būti teisinga, t.y. atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę pagal atidalijimo metu galiojančias rinkos kainas.
Taip pat gali būti taikomas mišrus atidalijimas - kai dalis turto atidalijama, o už likusią dalį sumokama pinigais. Vietoje kompensacijos bendraturčiui gali būti perleidžiama dalis kitokios nuosavybės - visais atvejais siekiama įgyvendinti bendradarbiavimo ir kooperacijos principus.
Dalinė nuosavybė nekilnojamajame turte. Kas tai yra ir kaip tai veikia?
Atidalijimo Būdai: Apibūdinimas, Privalumai ir Trūkumai
| Atidalijimo būdas | Apibūdinimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Atidalijimas natūra | Daiktas padalijamas fiziškai, kiekvienam bendraturčiui atitenka atskira dalis. | Visiškas atskyrimas, savarankiškas valdymas. | Ne visada įmanomas, gali sumažinti turto vertę. |
| Atidalijimas kompensuojant pinigais | Vienas ar keli bendraturčiai gauna piniginę kompensaciją už savo dalį. | Greitas būdas išspręsti ginčą, tinka, kai atidalijimas natūra neįmanomas. | Gali būti sunku nustatyti teisingą kompensacijos dydį. |
Įžvalgos Iš Teismų Praktikos
- Pirmiausia, prieš siekiant atidalinti iš BDN, turi būti išsiaiškinama, ar nėra ginčo dėl bendraturčiui priklausančios dalies dydžio.
- Bendraturtis turi teisę tik į santykinį atidalijimą (savo dalies atidalijimą), kitiems bendraturčiams priklausančias dalis paliekant nepakitusias.
- Teismų praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto.
- Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
- Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
- Reikalauti atidalijimo gali tiek bendraturtis, tiek ir bendraturčio kreditorius, siekdamas iš atidalintos dalies išieškoti skolą. Teisė reikalauti atidalijimo yra absoliuti ir šalims reikia tik suderinti valią dėl atidalijimo būdo.