Gyvenimas Renovuotame Name: Ar Verta Investuoti?

Šildymo sezono metu, renovacijos klausimas tampa vis aktualesnis senos statybos daugiabučių gyventojams, jie domisi esamais pavyzdžiais bei jų rezultatais. Renovuoti daugiabučiai namai ne tik sumažina šildymo sąskaitas, bet ir pagerina gyvenimo kokybę bei padidina būsto vertę. Panagrinėkime, kokią naudą teikia renovacija ir ar visada ji pateisina lūkesčius.

Šilčiau Gyventi ir Mažiau Mokėti

Atnaujintų daugiabučių gyventojus ir šiais metais pasiekia kur kas mažesnės sąskaitos už šildymą, nei neatnaujintų daugiabučių gyventojus. Renovuotų daugiabučių gyventojai gali patvirtinti, kad po namo atnaujinimo, sąskaitos už šildymą sumažėjo net 2-3 kartus. Šilumos suvartojimo rodikliai gyventojams dažnai būna svarbiausi.

Štai, pavyzdžiui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, atnaujintų Mažeikių daugiabučių gyventojai gali džiaugtis vienomis iš mažiausių sąskaitų už šildymą šalyje. Mažeikių mieste Vasario 16-osios g., Pavasario g. ir Mindaugo g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą šiais metais sumokėjo 2-3 kartus mažiau nei 2013 metais. Kitame Žemaitijos mieste, Telšiuose Sedos g. ir Žemaitės g. esančių renovuotų daugiabučių gyventojai už šių metų lapkričio mėnesio šildymą mokėjo 50 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Akmenėje Kęstučio g., Stadiono g., Sodo g. renovuotų daugiabučių sąskaitos už šildymą taip pat sumažėjo 2-3 kartus.

Vilniuje Didlaukio gatvėje esančio 108 butų namo gyventojai už gruodžio mėnesio šildymą mokėjo beveik 60 proc. mažiau nei tokio paties nerenovuoto daugiabučio gyventojai. Šis daugiabutis buvo renovuotas dviem etapais, pirmojo metu buvo pakeisti langai, durys, rūsio bei bendri laiptinės langai, atnaujinti balkonai, apšiltintos sienos. Antrajame etape valstybės parama panaudota stogui apšiltinti, įrengus modernius termoreguliatorius atnaujinta šildymo sistema, išvalyta ventiliavimo sistema, įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.

Kaip pasakojo Didlaukio g. esančio daugiabučio namo gyventoja ir administratorė Nijolė Kutkienė, po namo renovacijos sąskaitos už šildymą sumažėjo gerokai. „Jau praėjusių metų žiemą pajautėme stiprius pokyčius. Tuo metu vidutinio trijų kambarių buto gyventojas kiekvieną mėnesį sutaupė po 200 litų. Mes savo sąskaitas už šildymą lyginome su tokio paties nerenovuoto namo gyventojų sąskaitomis. Pavyzdžiui, šiais metais už gruodžio mėnesio šildymą aš asmeniškai mokėjau 274 Lt mažiau, nei tokio paties buto gyventojai tokiame pačiame nerenovuotame name. Nerenovuotame name gyventojai mokėjo 6 Lt/kv.m, o mes mokėjome 2.30 Lt/kv.m“, - rezultatais džiaugėsi N.Kutkienė.

Šilumos sunaudojimo sumažėjimas po renovacijos yra akivaizdus, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad renovacija sukelia ir tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, triukšmą ir dulkes statybų metu. Taip pat gali kilti finansinių sunkumų, nes dalį renovacijos išlaidų tenka padengti patiems gyventojams. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje renovacijos nauda žymiai nusveria laikinus nepatogumus.

Geresnės Gyvenimo Sąlygos ir Pakilusi Turto Vertė

Esami pavyzdžiai patvirtina, kad renovavus būstą, pagerėja gyvenimo sąlygos, būstas tampa šiltesnis, išauga renovuoto nekilnojamojo turto vertė. Renovavus daugiabutį namą sumažės ne tik šildymo, daugiabučio namo remonto darbų sąskaitos bet ir pasikeis namo išvaizda, pagerės gyvenimo kokybė ir pakils būsto vertė.

„Galiu patvirtinti, kad renovacija labai apsimoka, be to gyvename šiltai ir komfortabiliai. Pavyzdžiui, mano bute žiemos metu visada yra 22 laipsnių šiluma, o ir šilumos kiekį reguliuoju pati. Be to, po renovacijos labai pakilo buto vertė: prieš renovaciją kreipiausi į turto vertintoją, tada mano 60 kv.m. butą įvertino 51 000 Eur., o dabar tas pats turto vertintojas butą įvertino 89 000 Eur. Tai reiškia, kad gyventojas, sakantis, jog neturi pinigų, nors vienas gyvena trijų kambarių bute, gali tokį butą parduoti, nusipirkti vieno kambario butą maždaug už 44 000 Eur.

Nors prieš pradedant namo renovaciją dažnai ne visi namo gyventojai pritaria atnaujinimui, vėliau, patys pajutę rezultatus, įsitikina renovacijos teikiamais privalumais. Kaip pasakojo N. Kutkienė, jų namo renovacijai prieštaravo būtent socialiai remtini asmenys, kurie gauna kompensacijas už šildymą, o visas jų išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu, kompensuoja valstybė. „Dabar gyventojai yra patenkinti, visi už šildymą moka mažiau. Šiuo metu name yra du butai, kurie už renovaciją nemokėjo nieko, nes yra socialiai remtini ir dar gauna kompensaciją už šildymą. Svarbu, kad tokie žmonės sutiktų renovuoti, nes jei jie pasisako „prieš“, netenka kompensacijų“, - pasakojo N.Kutkienė.

Netgi tie gyventojai, kurie buvo skeptiškai nusiteikę prieš renovaciją ar net jai nepritarė, po renovacijos yra patenkinti jos rezultatais - tą pripažino net 44 proc. Kaip pasakojo „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, toks tyrimas, kada buvo apklausiami tik renovuotų namų gyventojai visuose didžiuosiuose miestuose, buvo atliekamas pirmą kartą. Iš viso buvo apklausta 500 gyventojų, kurie atnaujintuose namuose gyvena daugiau kaip metus. Rugsėjo pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis, net 82 proc. apklaustųjų, liko patenkinti renovacija - tiek pačia paslauga, tiek pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Kaip didžiausius renovacijos privalumus gyventojai įvardijo sumažėjusias sąskaitas už šildymą - 77 proc. apklaustųjų. Tai, kad po renovacijos gyventi tapo jaukiau ir gražiau, pasikeitė gyvenimo kokybė, pastebėjo 62 proc. gyventojų. Ir sąskaitos sumažėjo, ir gyventi tapo šilčiau. Net 59 proc. gyventojų džiaugiasi, kad butuose laikosi komfortiška oro temperatūra.

Investicijos Į Renovaciją: Ar Atsiperka?

Nekilnojamojo turto įmonių specialistai skirtingai vertina būsto vertės padidėjimą po renovacijos. Vieni teigia, kad būsto kaina gali padidėti 10-15 procentiniais punktais, kiti šį rodiklį pakelia net iki 30 proc.

„Buto renovuotame name savininkai savo turtą įkainos atsižvelgdami į tai, kiek jie investavo į pačią renovaciją. Galbūt modernizacijos darbai name buvo minimalūs, pavyzdžiui, atnaujintas buvo fasadas, pakeisti langai, apšiltintos sienos. O gal renovacijos metu sutvarkytos ir laiptinės, dalis aplinkinės namo infrastruktūros, vykdyti rimtesni vamzdynų, komunikacijų pertvarkymai ir pan. Tokiu atveju, parduodamo buto tokiame name vertė bus didesnė“, - teigė Edvardas Petrauskas, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.

Nėra lengva prognozuoti, kokią vertę įgis renovuotas butas. Tačiau šis klausimas specialistams tampa paprastesnis, jeigu jie turi galimybę susipažinti su renovacijos darbų paketo ypatybėmis, bankų požiūriu į renovuotą būstą, tai, kokiomis jis sąlygomis teikia paskolas. Svarbu ir administraciniai aspektai, t. y. kaip ir kokiu būdu iš gyventojų yra surenkami kaštai už renovaciją. Juk dažna, nors ir ne visai pagrįsta, baimė perkant būstą renovuotame name - užsilikęs buvusių savininkų finansinis šleifas.

Pardavimo mokestį už renovaciją moka tuometinis būsto šeimininkas, o po pardavimo jį perima jau naujasis. O Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė teigė, kad, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, pardavus būstą naujam savininkui, pereina ir prievolė toliau mokėti įmoką už renovaciją.

Įstatyme teigiama, kad buto ar kitų patalpų perleidimo atveju, išskyrus paveldėjimo atvejus, įsiskolinimus pagal atnaujinimo projektą, susidariusius iki buto ar kitos patalpos perleidimo dienos, padengia buto ar kitos patalpos pardavėjas (perleidėjas), o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). „Paveldėjimo atveju įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, apmoka ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perima paveldėtojas“, - paaiškino ji.

Visuomenės rinkos tyrimai atskleidžia, kad renovuotų namų gyventojai yra patenkinti savo namo renovacijos kokybe - net 78 proc. respondentų ją vertina labai gerai arba gerai. Ir tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad renovacija atlikta ne visai kokybiškai.

Sakoma, kad geriausia reklama - sklindanti iš lūpų į lūpas. Kaip pasakojo viename iš Statybininkų gatvės daugiabučių gyvenantis Romas Kuliešius, iki renovacijos jo pirmame aukšte esančiame bute nuolat būdavo šalta, nors sąskaitos ateidavo nemažos. Jis sutiko, kad namas būtų renovuotas, tačiau didelių lūkesčių nepuoselėjo. Buvo girdėjęs įvairiausių kalbų - ir kad teks dar labiau pakratyti piniginę, ir kad renovacija neatsipirks. „Jau pirmą žiemą supratau, kad renovuoti namą reikėjo gerokai anksčiau. Visų pirma, nebereikėjo šalti net šalčiausiomis dienomis, visų antra, nors namuose gerokai šilčiau, sąskaitos už šildymą nebegąsdina“, - sakė R.

O Tulpių mikrorajone gyvenanti Loreta Vaičiulienė sakė su nekantrumu laukianti, kol bus renovuotas jos daugiabutis. Jos dukra su šeima gyvena lygiai tokiame pačiame, tik renovuotame name, tad galinti palyginti, kuo skiriasi gyvenimas renovuotame ir nerenovuotame name. Dukra už trijų kambarių buto šildymą moka beveik tiek pat kiek ji, tik už vieno kambario. „Kai namas atnaujintas ir gražus, tai ir gyventojai stengiasi gyventi tvarkingiau. Didelis privalumas ir tas, kad patys žmonės gali reguliuoti temperatūrą savo butuose. Man nuolat būna šalta, tai čia būtų tikras išsigelbėjimas. Labai tikiuosi, kad savo daugiabučio renovacijos ilgai laukti nereikės, nes gyventojai vis garsiau kalba, kad laikas ir mums imtis rimtesnių namo tvarkymo darbų“, - teigė L.

Renovacija: Ar Visada Atneša Laukiamą Naudą?

Kad ir kaip senesnių daugiabučių namų gyventojai belauktų, o nauji pirkėjai reikalautų, renovacijos kartais primena „euroremontus“ - atnaujinimo darbai įvykdomi, tačiau iš esmės pastatas nepasikeičia. Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis aiškina, kad neretai renovuojant nugali noras darbus atlikti pigiai ir greitai - o ši strategija, be abejo, pasiteisina ne visuomet.

„Dažniausiai renovacijos darbai pradedami norint sumažinti šilumos kaštus ar matant, jog pastatas keletą metų iš eilės vartoja neproporcingai daug energijos. Vis tik pakeisti vien šildymo sistemą sename name nepakanka, nes taip tik pakinta problemos pobūdis ir gyventojai lieka su nauju galvos skausmu. Svarbiausias patarimas namo bendrijai planuojant renovaciją - ieškoti ne vieno klausimo sprendimo, o platesnio požiūrio, kaip pagerinti gyvenimo kokybę“, - pranešime spaudai cituojamas ekspertas.

Maža to, net pakeitus šilumos sistemą, pastatas energijos ir toliau gali naudoti per daug, nes butuose tampa tiesiog per karšta ir gyventojai žiemą leidžia atvirais langais. Taip šildymo kaštai dėl efektyvesnės sistemos sumažėja, bet išlieka kur kas aukštesni, negu galėtų būti.

„Šildymo sistemos pokyčius idealiu atveju turėtų lydėti ir rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri leistų butus vėdinti neeikvojant pernelyg daug šilumos energijos. Todėl prieš renovaciją patys gyventojai gali manyti, jog tereikia žiūrėti į vieną sritį, bet vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, pigiau ir patogiau ieškoti kompleksinio projekto visoms namo dalims“, - sako dr. E.Gudonis.

Kitos nekokybiškų renovacijų klaidos taip pat susijusios su skirtingų medžiagų savybių nesuderinimu. Pavyzdžiui, nepagalvojama apie apšildančios medžiagos ir fasadinio tinko tarpusavio sąveiką ir funkcionalumą. Jei pirmajam pasirenkama pastatui geriau „kvėpuoti“ leidžianti akmens vata, ją uždengiant paprastu, „kvėpuoti“ neleidžiančiu tinku, drėgmė ima kauptis pastate ir nebeišgaruoja į lauką, ką po tam tikro laiko tarpo teks iš naujo taisyti.

Anot bendrovės ekspertizių skyriaus vadovo, nors problema dažnai prasideda nuo paties pigiausio projekto ir kartu pigiausio rangovo pasirinkimo, kainos faktorius nebūtinai svarbiausias - daugiau lemia klausimas, ar projektą prižiūri visą situaciją sekantis specialistas.

„Vykdant renovaciją puikiausiai galima ir sutaupyti, jei tik projektas ruošiamas atsižvelgiant į visas pastato problemas, o ne tik į vieną iš jų. Pigesnę šildymo medžiagą, mažiau efektyvų šilumos tašką ar kitus kelius mažinti kaštus įmanoma kompensuoti kitais būdais ir atvirkščiai, brangiausios sistemos pasaulyje gali nesukurti patogių gyvenimo sąlygų, jei nebus iš anksto derintos viena su kita“, - pataria statybų inžinierius.

Dar vienas inžinieriaus patarimas - rasti tiekėjus, kurie būtų linkę nuolat aktyviai bendrauti su užsakovais ir pristatyti esamą situaciją. „Kiekvieno daugiabučio problemas tvarkyti reikia vis kitaip ir kartais net geras projektas eigoje turi šiek tiek keistis. Svarbiausia, už šių pokyčių turi veikti bendrą situaciją suprantantis profesionalas, kuris žmonėms paaiškintų ir supažindintų, kodėl pastatui būtinas ne tik pokytis A, bet taip pat B, o gal ir C“, - komentuoja dr. E. Gudonis.

Patarimas - Kokybę Užtikrinti Dar Planų Stadijoje

Ką planuojant namo renovaciją gali padaryti galvos skausmo bijantis gyventojas? Visų pirma, pats namo bendrijos susitikimuose susipažinti su projektu ir tuo, kas tiksliai bus keičiama. Kadangi dauguma šioje srityje nedirbančių žmonių kokybiškai to padaryti visgi negali, tad racionalu būtų pagalbos prašyti profesionalo.

„Renovacijos užsakovas, dažniausiai tai daugiabučio pastato bendrija, turi pilną teisę išsirinktam projektui užsakyti vertinimą, kuris galėtų pamatuoti būsimų pokyčių pagrįstumą. Tokie vertinimai nėra būtini, bet aš patarčiau iš anksto biudžete nusimatyti jiems išlaidų dalį, nes tai paprasčiausias būdas iki darbų pradžios sužinoti, ar planuojama protingai“, - rekomenduoja įmonės ekspertizių skyriaus vadovas.

Nekilnojamojo turto ekspertai jau seniai paskaičiavo: investavus į daugiabučio renovaciją, buto vertė nepakils. Pavyzdžiui Kėdainiuose 50 kv. m butas už renovaciją vidutiniškai pakloja apie 14 tūkst. eurų. Lygiai tas pats principas galioja besiruošiantiems pirkti būstą.

Kaip skelbia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA)Kėdainiuose vidutinė būsto renovacijos kaina yra 277,58 euro už kvadratinį metrą.

Be kita ko, prieš daugiabučių renovaciją gyventojams žadama, kad šilumos sąskaitos sumažės perpus. Tačiau D. Macinavičius prieš susiviliojant tokiais pažadais, ragina paskaičiuoti patiems. „Pavyzdžiui, už 50 kv. m butą senos statybos daugiabutyje gyventojai už šilumą moka apie 60 eurų per mėnesį. Taigi per metus už šilumą sumokama 180 eurų plius 540 eurų už renovaciją. Iš viso gaunasi - 720 eurų per metus.

Viena pagrindinių senų neatnaujintų daugiabučių namų problema ta, kad jie yra atgyvenę, o dalis šilumos juose švaistoma veltui.

Statybininkų brokas ir garantijos Daugiabučio renovacija - penkeriems metams. Prieš šešerius metus renovuotas Aukštaičių gatvės 76-uoju numeriu pažymėtas namas praėjusią savaitę vėl sulaukė statybininkų, mat nuo stogo bėgantis vanduo tiesiog pragraužė namo konstrukcijas. Kai kurie gyventojai piktinosi, kad remonto darbai patikėti ne įmonei, kuri renovavo jų namą, o namą administruojančiam Panevėžio butų ūkiui. Tad gyventojai priversti mokėti dukart.

„Ko verta renovacija, jeigu neseniai renovuotą namą reikia vėl renovuoti? Kai kurie gyventojai dar nespėjo išmokėti paskolos už namo renovaciją, o jau nauji darbai. Ar normalu, kad namui kaip kokiam šaldytuvui duodama tik kelerių metų garantija?“ - pasipiktinimo neslėpė kai kurie gyventojai.

Anot 956 Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko, 1978 m. pastatyto 108 butų namo renovacija kainavo šio namo gyventojams 2,4 mln. Lt ir jau per pirmąjį šildymo sezoną šio namo gyventojai neva pajuto apčiuopiama renovacijos naudą - palyginus su šalia esančiu namu jie sutaupė 70 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Didlaukio gatvėje esančio namo renovavimas kainavo 2,4 mln. Lt, o sutaupoma per vienerius metus yra 70 tūkst. Lt, faktiškai šio namo renovacija atsipirks po 34 metų, t.y. maždaug tuo metu, kad šį namą vėl reikės renovuoti.

Vidutiniškai palūkanos už kreditus, paimtus bustų renovavimui siekia 5 proc., todėl pirmaisiais metais už 2,4 mln. Lt kredito aptarnavimą tokio namo gyventojai turėtų sumokėti apie 120 tūkst. Lt palūkanų ir dar gražinti dalį paimto kredito. Nors namo gyventojai ir sutaupė 70 tūkst., bet apie tai, kokia yra pinigų kaina - t.y. palūkanos, kažkodėl nutylima.

Šiandieninėje rinkoje naujos statybos butai sulaukia daug dėmesio, tačiau potencialūs pirkėjai dažnai ieško patikimos informacijos apie jų kokybę, privalumus ir trūkumus. Renkantis naują būstą, svarbu atsižvelgti į daugybę kriterijų: nuo lokacijos ir susisiekimo iki saugumo ir kainos.

Butas Renovuotame Ar Naujos Statybos Name?

Kita egzistuojanti dilema: ar geriau pirkti butą naujos statybos, ar renovuotame name? Abiejų tipų būstai geriausiai atitinka šiuolaikinio pirkėjo poreikius, tačiau didesnė pasiūla šiuo metu, be abejo, vis dar egzistuoja naujos statybos daugiabučiuose. Naujos statybos namuose neretai būna išspręstos bendrosios išplanavimo, automobilių parkavimo problemos, jų sąlyginai mažesni eksploatavimo kaštai.

Itin paklausia išlieka galimybė rinktis autonominį ar individualiai reguliuojamą šildymą. Kita vertus, renovuojamų būstų savininkai paprastai yra motyvuoti pasiekti kuo didesnį energinį efektyvumą ir neretai šiuo atžvilgiu netgi pralenkia naujos statybos namus. Ateityje plačiau įgyvendinant kvartalinės modernizacijos projektus, planuojama išspręsti ir mašinų aikštelių problemas.

„Renovacija yra naudinga daugeliu atžvilgiu, pavyzdžiui, ji gerina kai kurių rajonų, ypač miegamųjų, įvaizdį. Bet kokiu atveju - į renovaciją reikia žiūrėti, visų pirma, kaip į galimybę sutvarkyti būstą taip, kad jis būtų patogus ir ekonomiškas, o ne kaip į įrankį didinti jo vertę“, - kalbėjo E. Petrauskas.

Aišku neverta verkslent apie NT kainas, bet nu ir kainelės Dragūnuose naujos statybos daugiabučiuose butai po 100k eur + vaikšto (nors aišku visur dabar labai iškeltos ir laikos kainos). Bet tikrai jau atrodo geriau už Klaipėdos 5-10km pavažiavus įsigyti nuosavą namą žymiai erdvesnį su nuosavu kiemeliu . Nors čia aišku kiekvienam individualiai.

Vienas iš svarbiausių aspektų renkantis naujos statybos butą - jo kokybė. Forumo dalyviai atkreipia dėmesį į tai, kad Perkūnkiemyje statytų namų kokybė skiriasi priklausomai nuo statybų firmos.

Šildymo sąskaitos gali sudaryti didelę dalį mėnesinių išlaidų. Taip pat svarbu įvertinti šildymo kainas, ypač atsižvelgiant į ilgą šildymo sezoną Lietuvoje.

Planuojant remontą senos statybos bute, svarbu apsvarstyti, į ką investuoti, kad pakelti jo kainą. Ar apsimoka sujungti vonią ir WC, ar verta sudėti grindis, galbūt vertėtų balkoną sujungti su kambariu ir įrengti vitrininius langus?

Vėdinimo Sistemos: Rekuperacija ir Mini Rekuperatoriai

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama vėdinimo sistemoms, ypač naujos statybos butuose. Rekuperacija padeda užtikrinti šviežią orą ir sumažinti drėgmę, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sistemą ir įvertinti jos įrengimo bei eksploatacijos kaštus. Mini rekuperatoriai gali būti alternatyva, tačiau forumo dalyviai diskutuoja apie jų efektyvumą ir galimą triukšmą.

Nusipirkau namą vieno aukšto 95m2, kurio sienos apšiltintos 20cm, o perdanga 35cm ekovata. Nėra rekuperacinės sistemos. Ar nebus per daug drėgmės ir ar neatsiras pelėsis su laiku? Ką patartumėte? Gal yra kažkokių rekuperatorių, kurie naudingai veiktų be ortakių?

Alternatyvūs Šildymo Būdai

Šildymo būdas yra svarbus faktorius renkantis būstą. Forumo dalyviai dalijasi patirtimi apie įvairius šildymo būdus, įskaitant oras-vanduo šilumos siurblius, grindinį šildymą ir saulės kolektorius.

Kaip pasirinkti tinkamą žingsnio atstumą tarp vamzdelių grindiniam šildymui? Į ką atkreipti dėmesį, kokie kriterijai? Vienur deda 15cm, kitur 30cm, kitur maišytai…

Kotedžai: Privalumai ir Trūkumai

Kotedžai yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie nori gyventi arčiau gamtos ir turėti daugiau erdvės. Tačiau svarbu įvertinti jų privalumus ir trūkumus, įskaitant kaimynų artumą ir priežiūros išlaidas.

Visų pirma - lokacija ir privažiavimas. Yra priemiesčių, kurie atrodo randasi pačiame Vilniuje, bet realiai pasiekti miestą iš jų yra vargas.

Jeigu nesi gyvenęs prie žvyrkelio, tai tau labai pasisekė. Man tai būtų pragaras. Nuolatiniai važiuoklės remontai čia mažiausia bėda, po metų tokio važinėjimo mašina tampa nebe mašina, o kažkokiu vežimu, salonas barška, dulkės visur kiek bevalytum, kėbulas visada purvinas, net nėra prasmės plauti. Tektų nusipirkti kokį SUV ar visureigį, apie gražių ar sportinių mašinų turėjimą galima pamiršt. Jei namas stovi prie pat žvyrkelio, tai dulkės nuo jo eitų ir į namus.

Renovavus daugiabutį namą sumažės ne tik šildymo, daugiabučio namo remonto darbų sąskaitos bet ir pasikeis namo išvaizda, pagerės gyvenimo kokybė ir pakils būsto vertė.

Kaip teigia Mindaugas Petrikevičius, didžiausia nauda, kurią jaučia gyventojai renovuotame name yra šildymo išlaidos: „renovavus daugiabutį namą, šilumos sunaudojimas gali sumažėti apie 50%. Dėl to žymiai sumažėja šildymo sąskaitos. Kita nauda, kuri patraukli gyventojams tai padidėjusi turto vertė. Renovuotas daugiabutis namas tampa patrauklesnis nekilnojamojo turto rinkoje. Renovacija taip pat gali pratęsti pastato eksploatavimo laiką. Tačiau svarbu pažymėti, kad renovacija sukelia ir tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, triukšmą ir dulkes statybų metu. Taip pat gali kilti finansinių sunkumų, nes dalį renovacijos išlaidų tenka padengti patiems gyventojams. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje renovacijos nauda žymiai nusveria laikinus nepatogumus.

„Neverta šioje vietoje taupyti. Norint kokybiško ir komfortiško gyvenimo daugiabutyje reikia pasikeisti langus, balkonų stiklus, atlikti renovaciją“, - sako M.

tags: #jei #gyvenata #renovuotame #name