Vorenas Bafetas (Warren Buffett) - JAV verslininkas, visų laikų geriausias investuotojas ir nuostabus humanizmo šalininkas. Žurnalo „Forbes" duomenimis (2006), Vorenas Bafetas yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje. Kas garsina Voreną Bafetą? Atvykęs į nedidelį miestelį, jis greitai jį pavertė miestu su savo istorija ir ekonomika. Beje, vienas turtingiausių planetos žmonių vis dar gyvena tame pačiame name, kurį nusipirko turėdamas kur kas mažiau pinigų nei dabar. Draugai sako, jog jis nors ir sudėtingo charakterio, tačiau labai kuklus ir teisingas žmogus.
Savo kompaniją „Berkshire Hathaway" jis savarankiškai išplėtojo ir susikrovė 30,5 milijardų JAV dolerių vertės turtą (4, 5 milijardų JAV dolerių mažiau nei 2001) per trisdešimt metų. 2006-aisiais Bilui ir Melindai Gates pervedė daugiau nei 20 milijonų JAV dolerių, skirtų Trečiojo Pasaulio šalių sunkių ligonių gydymui. Voreno Bafeto nepavadinsi niūriu, susirūpinusiu verslininku.

Ankstyvasis Verslo Kelias
Voreno Bafeto verslo pradžia prasidėjo Omahoje, Nebraskos valstijoje. Būdamas šešerių metų, berniukas iš savo senelio parduotuvės nupirko šešis paketus „Coca-Cola" po dvidešimt penkis centus, bet pardavė su 5 centų antkainiu. Taip prasidėjo šiandien žymiausio investuotojo kelias į verslo pasaulį.
1947-aisiais, būdamas septyniolikos, Vorenas baigė vidurinę mokyklą. Lankyti koledžą jis niekada netroško, nes jau tada, pristatinėdamas laikraščius, buvo susitaupęs daugiau nei penkis tūkstančius JAV dolerių. Visgi tėvas norėjo, kad vienintelis sūnus būtų edukuotas - baigtų aukštesnius mokslus, todėl primygtinai siūlė sūnui lankyti Wharton‘o Komercijos mokyklą Pensilvanijos universitete. Vaikinas lankė mokyklą du metus ir vis skųsdavosi, kad apie verslą žino daugiau nei jo profesoriai, todėl nematąs jokios naudos švaistyti laiką. 1948-aisiais vaikinas grįžo namo į Omahą ir pradėjo studijuoti Nebraskos - Linkoln universitete.
V. Bafetas niekada nebuvo tėvų išlaikytinis, netgi studijuodamas dirbo visą darbo laiką, todėl universitetą sugebėjo baigti tik po trijų metų. Nors Vorenas gimė eilinėje (turto atžvilgiu) šeimoje, tačiau nuo pat mažens žinojo, kad nori gyventi ne tik pasiturimai, bet netgi labai turtingai. Todėl, turėdamas nepaprastus gabumus investuoti, pradėjo siekti savo tikslo - milijonų.
Kaip Praturtėjo Vorenas Bafetas
Štai pagrindiniai žingsniai, kaip Vorenas Bafetas praturtėjo:
- 1941-aisiais: Būdamas vienuolikos, investuoja į „Cities Servise" - jis perka šešias akcijas (tris sau ir kitas tris savo seseriai Doris). Akcijos kaina - 38 JAV doleriai.
- 1943-aisiais: Savo šeimos draugui pasako, jog būdamas trisdešimties, jis bus milijardierius. Tai buvo jo gyvenimo tikslas.
- 1945-aisiais: Vorenas, dirbdamas laikraščių pristatinėtoju, kas mėnesį uždirba 175 dolerių ir kantriai taupo.
- 1947-aisiais: Jaunuolis su savo draugu nusiperka pinbolo žaidimų automatą už 25 dolerius ir pastato jį šalia namų esančioje kirpykloje. Po kiek laiko verslas parduodamas už 1200 dolerių.
- 1949-aisiais: Jo santaupos siekia 9800 JAV dolerių.
- 1951-aisiais: Jis perka Texaso stoties akcijų. Tikisi pelno. Ne tik investuoja, bet ir dirba biržos makleriu ir dėstytoju Nebraskos universitete tuo pačiu metu. Jis siekia visko, kas neštų pinigus ir naudą.
- 1954-aisiais: Grehemas, matydamas Voreno atkaklumą ir uolumą, pasiūlo jam darbą savo kompanijoje. Pradinis V. Bafeto atlyginimas - 12000 JAV dolerių per metus.
- 1956: Grehemas atsistatydina. Bafeto santaupos nuo 9800 pakyla iki 140000 dolerių. Septyni šeimos nariai ir draugai investuoja apie 105000, o Vorenas tik 100 dolerių.
- 1957: Savo investicijų kolekcijoje jau turi penkias partnerystes.
- 1958: Dvigubina savo investicijų pinigus. Jis susipažįsta su Čarliu Mungeriu, kuris galų gale tampa vice pirmininku „Berkšyro Hathaway" bei neatsiejama pasisekimo priežastimi.
- 1961: Vorenas investuoja tūkstantį dolerių į vėjo malūnų pramoninę kompaniją.
- 1962: Milijonieriaus kapitalas siekia net 7, 2 mln. Atranda tekstilės pramonės įmonę, kuri savo akcijas parduoda po 8 dolerius.
- 1963: Investuotojas parduoda savo „Dempster" akcijas triguba kaina.
- 1964: Krentant ekonomikai, Bafetas elgiasi kitaip - supirkinėja akcijas masiškai.
- 1965: Vorenas investuoja keturis milijonus į „Walt Disney Co". Tais pačiais metais jis tampa „Berkšyro Hathaway" prezidentu.
- 1969: V. Bafeto asmeninėje sąskaitoje jau 25 milijonai JAV dolerių.
- 1974: Akcijų vertė krenta, Vorenas netenka beveik pusės savo turto.
- 1977: "Berkšyras" perka „Bafalo Vakaro Žinias" už 32,5 milijonus.
- 1979: Voreno padėtis pagerėja. Jo sąskaitoje 140 mln., tačiau jis gyvena taip taupiai lyg uždirbtų tik 50 tūkstančių per metus.
- 1983: "Berkšyro" korporacijos akcijų portfelyje - 1, 3 mlrd. JAV dolerių. Bafeto asmeninėje sąskaitoje - 620 mln. dolerių. Tais pačiais metais perka Nebraskos baldų centrą už 60 mln.
- 1985: "Berkšyras" perka „Scott & Fetzer", kainuojantį 315 mln.
- 1987: Krenta "Berkšyro" akcijos. Investuotojas asmeniškai praranda 342 mln.
- 1988: Perka akcijas „Coca-Cola" - tai viena iš jo sėkmingiausių investicijų.
- 1989: "Berkšyro" akcijos vėl pakyla. V. Bafeto asmeninėje sąskaitoje - 3, 8mlrd. JAV dolerių.
- 1999: "Berkšyro" akcijos vėl nukrito, bet šįkart labai žemai, tačiau jis tęsė tai, ką pradėjo - investavo toliau. Metų pabaigoje, "Berkšyras" atsigavo dvigubai.
„Berkshire Hathaway“
1965-aisiais, kai Bafetas perėmė “Berkshire Hathaway”, šios bendrovės akcininkų kapitalas buvo sumažėjęs perpus, jos nuostoliai viršijo 10 mln. dolerių sumą. Tamsoje švietė vienas žiburys, būsimųjų įvykių ženklas - gerai valdomas Bafeto kompanijos paprastųjų akcijų portfelis. Tuo metu bendrovė tinkamų parduoti vertybinių popierių teturėjo už 2,9 mln. dolerių. Per pirmuosius metus Bafetas padidino vertybinių popierių sąskaitą iki 5,4 mln.
Vis dėlto visą dešimtmetį Bafetas turėjo grumtis su sunkumais. Pirma, toks jau tekstilės verslo pobūdis - didelis pelnas čia neįmanomas. Audiniai yra būtiniausi reikmenys, o šiems itin sunku išsiskirti iš konkurentų gaminių. Tačiau Bafetas tikėjosi, kad tekstilininkų grupė gaus pelno nedidelėmis kapitalo sąnaudomis. 1980 metų ataskaitoje pasirodė grėsmingų tekstilininkų ateitį liečiančių užuominų. Tais metais jų grupė prarado savo prestižinę poziciją. Šis įvykis nebuvo visiška nesėkmė. Pirma, Bafetas gavo gerą pamoką apie korporacijų apyvartumą.
1967 m. kovą “Berkshire Hathaway” už 8,6 mln. Tai buvo nepaprastos sėkmės pradžia. Kad įvertintume tą fenomeną, reikia suprasti draudimo bendrovės privalumus. Kartais investuoti pinigus į draudimo kompanijas yra labai naudinga, o kartais ne. Draudimo kompanijos atideda dalį šių pinigų (vadinamą rezervu) kasmetinėms kompensacijoms išmokėti, o likusius investuoja. Tokiam užkietėjusiam akcijų pirkėjui kaip Bafetas tai buvo itin pravartu. Per dvejus metus jis bendrąjį dviejų kompanijų akcijų ir obligacijų portfelį padidino nuo 31,9 iki 42,0 mln. Tuo pat metu neblogai sekėsi ir pats draudimo verslas. Per vienerius metus bendrovės “National Indemnity” grynasis pelnas išaugo nuo 1,6 iki 2,2 mln.
Ankstyva Bafeto draudimo verslo sėkmė leido jam energingai plėsti savo veiklą šioje srityje. Per kitą dešimtmetį jis nusipirko dar tris draudimo bendroves ir įsteigė dar penkias. Ir jis nenurimo. 2003 metais “Berkshire Hathaway” iš draudimo operacijų gavo neįsivaizduojamai daug įplaukų: 44,2 mlrd. dolerių.
Korporacija “Berkshire Hathaway” yra sudėtinė, bet nesudėtinga. Šiuo metu jai priklauso beveik 100 atskirų verslo vienetų. Tai yra draudimo bendrovės ir daug įvairių kitų kompanijų, įsigytų už pajamas, gautas iš draudimo. Pasak Bafeto, abu atvejai nedaug skiriasi. Vienaip ar kitaip jis tampa verslo įmonės savininku, todėl abu sprendimai daromi remiantis savininko požiūriu.
Abiem atvejais Bafetas laikosi tokios pačios strategijos: ieško kompanijų, kurių veikla jam suprantama ir kurios turi gerų perspektyvų, kurių didelė nuosavybės grąža ir maža skola, kurioms vadovauja sąžiningi bei kompetentingi žmonės ir - tai itin svarbu - kurių kainos yra patrauklios. Bafetas remiasi savininko požiūriu, jog pirkti akcijas yra tas pats kaip ir bendroves, todėl galima tvirtinti ir atvirkščiai - pirkti bendroves yra tas pats, kas ir įsigyti kompanijos akcijų.
Šiandieninė “Berkshire Hathaway” geriausiai suprantama kaip holdingas. Voreno Bafeto kriterijai, kaip sakėme, paprasti: aiškus, pelningas, rentabilus, neturintis didelės skolos ir gerai administruojamas verslas. Jį domina bendrovės, vertos rinkoje 5-20 mlrd. dolerių. Kuo didesnės, tuo jos labiau domina Bafetą.
Kasmetinėse “Berkshire Hathaway” ataskaitose ir pastabose akcininkams jis dažnai savo pirkimo strategiją apibūdina taip: “Ji labai sisteminga. Čarlis ir aš tiesiog sėdime ir laukiame telefono skambučio. Tokia strategija veiksminga. Pasinaudojęs viešais skelbimais ir “Berkshire” kompanijų direktorių informacija, jis įsigijo stulbinamą daugybę klestinčių verslo įmonių. Pavyzdžiui, “See’s Candy Shops” yra dukterinė “Berkshire” kompanija nuo 1972-ųjų. Bendroji pirkinio kaina - 30 mln. dolerių - tris kartus viršijo tos bendrovės buhalterinę vertę. Vis dėlto sprendimas pasirodė geras. Vien 2003 metais “See’s” gavo 59 mln.
Kita kompanija, gerai žinoma “Berkshire” investuotojams, yra “Nebraska Furniture Mart”. Iš pradžių ji pardavinėjo baldus iš savo rūsio, o vėliau už 500 dolerių išsinuomojo mažą parduotuvę. Ir štai - 1983 metais Bafetas iš tos ponios už 55 mln. dolerių nusipirko 80 proc. Šiandien “Nebraska Furniture Mart”, kurią sudaro trys didžiulės parduotuvės, drauge užimančios 1,2 mln. kvadratinių pėdų plotą viename didžiuliame sklype, parduoda daugiau baldų nei bet kuri kita JAV baldų parduotuvė.
2003-ųjų laiške akcininkams Bafetas šio 450 tūkst. kvadratinių pėdų giganto sėkmę susiejo su legendine ponia Blumkin, moterimi, kuri mirė sulaukusi 104 metų. Bafetas rašė: “Ji perdavė mums dalelę išminties. Ta išmintis skamba taip: jei jūsų kainos žemos, pirkėjas ras jus net upės dugne. Didįjį Kanzas Sitį aptarnaujanti mūsų parduotuvė, įsikūrusi viename rečiausiai apgyvendintų miesto rajonų, įrodė ponios B. teisumą.
1986 m. sausį Bafetas už 315 mln. dolerių nupirko “Scott & Fetzer Company” - dvidešimt vienos bendrovės kartelį. Iki tol tai buvo viena didžiausių Bafeto įsigytų įmonių, kuri vėliau pranoko geriausius jo paties lūkesčius.
Bafeto dažnai klausia, kokias kompanijas jis pirks ateityje. Pirmiausia jis atsako, jog vengs būtinųjų prekių gamybos įmonių ir pasitikėjimo nekeliančių administratorių. Jis turi tris kriterijus: kompanijos veikla privalo būti suprantama, turinti gerą ekonomiką ir vadovaujama patikimų vadovų.
Aišku, retas kuris gali pirkti ištisas bendroves, kaip tai daro Bafetas. Pasakojimai apie jų pirkimą atskleidžia Bafeto mąstyseną. 2003 metų pabaigoje visas “Berkshire Hathaway” paprastųjų akcijų portfelis rinkoje buvo vertas per 35 mlrd. dolerių. Tą “Berkshire Hathaway” portfelį sudaro 200 mln. “Coca-Cola” akcijų, 96 mln. - “Gillete” kompanijos, per 56 mln. Nealkoholiniai gėrimai, skutimosi peiliukai, bankai - tai mums visiems suprantami dalykai.
Vienas išskirtinis Bafeto investavimo filosofijos bruožas yra tas, jog jis aiškiai supranta, kad turėdamas akcijas jis turi bendroves, o ne popierius. Ir, kaip sakėme, Bafetas neperka akcijų, jei nesupranta kompanijos veiklos specifikos. Akcijų turintis asmuo gali tapti verslo savininku arba parduodamų vertybinių popierių turėtoju. Paprastųjų akcijų savininkai, kurie suvokia turį tik popierius, visiškai nesidomi bendrovės finansinėmis atskaitomis. Jie žaidžia akcijomis lyg kortomis, kurios ištraukiamos iš malkos ar išmetamos. Bafetui paprastųjų akcijų turėtojo ir verslo savininko veikla yra glaudžiai susijusi. Abu turi žiūrėti į verslą vienodai - kaip į nuosavybę.
Daugelis žmonių pastebėjo jo aktyvumo stoką ir klausė savęs, ar tai ženklas, kad rinka pasiekė savo viršūnę. Mes žinome, jog Bafetas teikia pirmenybę “tikrumo pirkimui su nuolaida”. “Tikrumą” sąlygoja kompanijos rezultatų nuspėjamumas. Peržvelgdami Bafeto turimų akcijų ir “Berkshire” priklausančių kompanijų sąrašą, apstulbstame pastebėję, kiek daug čia yra nuspėjamumo. Taigi žinodami, kad Bafetas mėgsta pirkti “nuspėjamą kompaniją” žemesnėmis kainomis nei tikroji jos vertė, galime padaryti išvadą, jog jo, kaip pirkėjo, neaktyvumas reiškia pasirinkimų šioje srityje stygių.
Mes taip pat žinome Bafeto metodą veikti tik savo “kompetencijų rate”. O jei kas nors turi tik kelerių metų verslo valdymo patirtį, mes galime pagrįstai abejoti jo kompetencija. Taigi, Bafetas, tikėtina, susidūrė su dilema. Antra vertus, už jo kompetencijos rato kuriasi naujos bendrovės, kurios dar nėra pasiekusios tokios aukšto ekonominio tikrumo lygmens, kokio reikalauja Bafetas.
Būtų išties neišmintinga manyti, jog dėl tinkamų pirkti akcijų meniu sumažėjimo Bafetui nebeliko investavimo galimybių. Pavyzdžiui, 2002-aisiais buvo užėmęs svarbią poziciją aukšto pelningumo obligacijų srityje. “Berkshire Hathaway” akcininkai neturėtų jaustis taip, tarsi jiems yra likusios tik skurdesnės investavimo galimybės.
Ketvirtasis principas byloja: “Mes turėtume siekti savo tikslo - maksimaliai didinti “Berkshire” metinį augimo tempą - tiesiogiai valdydami įvairias verslo įmones, kurios nuolatos duoda didesnę už vidutinę rinkoje kapitalo grąžą. Antrasis pasirinkimas - būti verslo įmonių bendraturčiais. “Berkshire” gyvavimo pradžioje buvo naudingiausia turėti paprastųjų akcijų. Dabar, kai paprastųjų akcijų kainos yra labai pakilusios, o “Berkshire” nepaskirstyto pelno perkamoji galia itin išaugusi, pagrindine strategija tampa ištisų verslo įmonių pirkimas. Šiuo atveju, be kita ko, pasireiškia ir žmogiškasis veiksnys. Vienintelė Bafeto veikla, susijusi su “Berkshire” valdomomis verslo įmonėmis, yra vadovaujančių darbuotojų atlyginimo nustatymas ir pelno paskirstymas.
Voreno Bafeto Patarimai
Štai keletas patarimų iš Voreno Bafeto:
- Galvokite apie akcijas kaip apie verslą.
- Investitoriai - verslo partneriai.
- Versle svarbiausias - racionalumas.
- Investavimui raskite tinkamą momentą ir terpę.
- Įžvelkite vertę.
- Investitoriaus draugas - taupumas.
- Humoro jausmas - būtinas.
Kiti Voreno Bafeto patarimai:
- Pirma taisyklė - niekada neprarask pinigų.
- Antra taisyklė - niekada nepamiršk pirmosios taisyklės.
- Geriau nupirkti pelningą kompaniją už gėdingą kainą, nei gėdingą kompaniją už nuostabią kainą.
- Rizika kyla iš nežinojimo ką tu darai.
- Jei nežinote „papuošalų", pažinkite „juvelyrą."
- Vieša kažkieno nuomonė neturi būti tavo minties pakaitalas.
- Patikimą investavimas remiasi “saugumo atsarga” principu.
- Akcijas dažnai įvertinamos netiksliai, dėl to paprastai būna kalti žmogiškieji faktoriai - baimė ir godumas.
- Investavimas būna sėkmingiausias tada, kai jis labiausiai panašus į verslą.
Geri įmonių vadovai būtinai kuria naujus gaminius ir paslaugas, tai skatina ilgalaikį pardavimo apimties augimą.
Aišku, retas kuris gali pirkti ištisas bendroves, kaip tai daro Bafetas. Pasakojimai apie jų pirkimą atskleidžia Bafeto mąstyseną.
Vienas išskirtinis Bafeto investavimo filosofijos bruožas yra tas, jog jis aiškiai supranta, kad turėdamas akcijas jis turi bendroves, o ne popierius. Ir, kaip sakėme, Bafetas neperka akcijų, jei nesupranta kompanijos veiklos specifikos. Akcijų turintis asmuo gali tapti verslo savininku arba parduodamų vertybinių popierių turėtoju. Paprastųjų akcijų savininkai, kurie suvokia turį tik popierius, visiškai nesidomi bendrovės finansinėmis atskaitomis. Jie žaidžia akcijomis lyg kortomis, kurios ištraukiamos iš malkos ar išmetamos. Bafetui paprastųjų akcijų turėtojo ir verslo savininko veikla yra glaudžiai susijusi. Abu turi žiūrėti į verslą vienodai - kaip į nuosavybę.
Svarbu: Pranešu, kad nesu finansinis patarėjas, neturiu jokio formalaus finansinio išsilavinimo ir neskatinu jūsų investuoti, vadovaujantis mano subjektyviais patarimais, būdais, kriterijais, rekomendacijomis ir pan.

Penki Warreno Buffetto patarimai ilgalaikiam investavimui | CNBC
tags: #jav #verslininkas #vienas #turtingiausiu #planetos #zmoniu