Pojūtis, kad skrandis nevirškina ir yra sunkus, o pats virškinimo procesas - nesklandus, yra bene kiekvienam asmeniui pažįstamas dalykas. Vieniems šis diskomforto jausmas dažnesnis, kitiems - retesnis, tačiau dauguma sutiks, kad tokia sveikatos būklė priverčia jaustis apsunkusiam, nedarbingam ir kartu nelaimingam. Žmogui svarbu, kad jo virškinimas būtų sklandus, nes tik tuomet jis gali jaustis lengvai ir energingai bei iš visos širdies džiaugtis gyvenimu.
Valgydami žmonės įprastai praryja šiek tiek oro, todėl gali jausti pilnumo pojūtį skrandyje arba viršutinėje pilvo dalyje. Nevirškinimas, kartais vadinamas dispepsija, yra diskomfortas arba skausmas viršutinėje pilvo dalyje bei skrandyje, kuris gali apimti pilvo pūtimą. Dauguma žmonių retkarčiais patiria trumpus virškinimo sutrikimo epizodus.
Šiame straipsnyje aptarsime dispepsiją, jos priežastis, simptomus ir gydymo būdus. Taip pat apžvelgsime, kaip atpažinti skrandžio ligas ir kaip elgtis susidūrus su skrandžio skausmais.
Kas yra dispepsija?
Dispepsija - tai dar vadinama virškinimo veiklos sutrikimu. Tai labai dažnas reiškinys, kone kiekvienas esame susidūrę su dispepsija. Nėra skirtumų tarp rasės, lyties, amžiaus.
Ar kada teko girdėti apie dispepsiją? Galbūt tai sindromas, kuris kamuoja ir Jus? Visai tikėtina, jei jaučiate aukščiau minėtuosius simptomus, nes šiomis dienomis tai gana dažnas sveikatos sutrikimas, įvairiose pasaulio vietose galintis paliesti ir kone pusę populiacijos. Sakoma, kad šis sindromas, kaip ir gastroezofaginio refliukso liga, dažnesnis labiau išsivysčiusiose šalyse. Tikima, kad dispepsijos atvejų ateityje tik daugės, tad tai gali tapti gana dideliu iššūkiu ir patiems pacientams, ir medicinos atstovams.
Endokrinologė Vilma Vežbavičienė: nevaisingumo problemos ir kaip jas spręsti
Dispepsijos simptomai
Dispepsijos simptomai gana nemalonūs ir kai kuriais atvejais gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir mažinti darbingumą, menkinti bendrą gyvenimo kokybę (ypač tai aktualu užsitęsusio sindromo atvejais). Dispepsijai būdingi simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir priklauso nuo individualių paciento savybių, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:
- Pacientas jaučia ankstyvą sotumo jausmą - gali pakakti vos kelių kąsnių.
- Kankina nemalonūs viršutinės pilvo dalies pojūčiai - skausmas, panašus į maudimą, diskomfortas ir blogo virškinimo jausmas.
- Gali kamuoti raugėjimas, pilvo pūtimas (meteorizmas) bei graužti rėmuo.
- Pavalgius jaučiamasi apsunkus - nemalonus pilnumo jausmas gali ilgai neišnykti, tad blogėja ir apetitas, vengiama valgyti, dingsta valgymo malonumas.
- Rečiau pasitaiko ir pykinimas arba vėmimas bei kiti simptomai.
Dispepsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Simtomai kyla dėl skrandžio ir plonosios žarnos funkcijų sutrikimu, tačiau tiksli priežastis nėra žinoma. Atlikus visus įmanomus tyrimus, nerandama jokių pažeidimo požymių, nėra opos, nėra uždegiminių pokyčių, nėra padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Tai skrandžio ir žarnų raumenų sutrikusi veikla.
Dispepsijos priežasčių gali būti tūkstantis ir viena, tačiau teigiama, kad dažniausios kaltininkės yra šios:
- Netinkama mityba arba gyvenimo būdas (čia vertėtų paminėti dažną persivalgymą, riebaus ir aštraus maisto vartojimą, nereguliarų ir skubotą valgymą, nesveiką mitybą, žalingus įpročius ir ilgai patiriamą nervinę įtampą).
- Virškinimo trakto ligos (apie kurias kartais net nežinoma, dažniausiai tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, uždegiminės ir vėžinės virškinimo trakto ligos).
- Tam tikrų vaistų bei kitų medžiagų vartojimas (itin dažnai virškinimo trakto gleivinę pažeidžia ir sklandų jo darbą sutrikdo antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kalio ar geležies preparatai, digoksinas, chemoterapiniai preparatai ir kiti).
Diagnostika
Svarbiausias tyrimas yra fibrogastroduodenoskopija (lankstus vamzdelis yra kišamas į stemplę, skrandį, plonasias žarnas, juo apžiūrima gleivinė, paimama biopsija, nustatoma ar nėra H. Pylori infekcijos). Paprastai tyrimai būna normalūs tik randama minėta bakterija.
Sindromo diagnozei itin padeda išsamus simptomų apibūdinimas. Taip pat aiškinamasi, ar nėra kitų virškinimo trakto ligų, atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai.
Gydymas
Pagyti galima išsiaiškinus sukeliančius veiksnius, sukontroliavus mitybą. Patartina nenaudoti kramtomosios gumos, nerūkyti, mažinti kavos ir alkoholio vartojimą, mažiau vartoti riebaus, aštraus maisto. Saikingai vartoti priešuždegiminius vaistus.
Tiksli diagnozė labai svarbi, mat tik tuomet gali būti paskiriamas veiksmingas gydymas. Pirminis gydymas dažnai net neapima medikamentinių priemonių, nes pasireiškiant dispepsijos sindromui itin svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą - sveikai ir reguliariai maitintis, vengti sunkumo jausmą sukeliančių produktų ir patiekalų, atsisakyti žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti kava ir bent jau pamėginti mažiau dėl visko jaudintis, t.y. vengti streso ir jo sukeliamų padarinių.
Jei nustatoma H. Jei nepavyksta dispepsijos koreguoti keičiant gyvenimo būdą, naudojami rūgštingumą mažinantys vaistai, tačiau jie gali būti ir neveiksmingi. Gali būti vartojami ir kiti vaistai, kaip metaklopramidas, dromperidonas. Saikingas ir reguliarus valgymas, vengiant riebaus, aštraus maisto. Saikingas vaistų, alkoholio vartojimas.
Jei tik nemedikamentinis gydymas situacijos nepagerina, tuomet skiriami ir vaistiniai preparatai, parenkami pagal vyraujančius simptomus, pavyzdžiui, malšinamas per intensyvus skrandžio rūgščių išskyrimas ar paskatinamas pakitęs skrandžio išsituštinimas, parenkami virškinimą gerinantys augaliniai preparatai ar stengiamasi pirmiausiai išgydyti opaligę.
Kai kuriais atvejais itin naudinga pakaitinė fermentų terapija, ypač jei vyrauja egzokrininis kasos funkcijos nepakankamumas. Mezym skrandyje neirios tabletės vartojamos tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Jų sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės. Mezym dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo. Optimali dozė gydytojo nustatoma individualiai.
Skrandžio ligos: į ką atkreipti dėmesį
Skrandžio skausmas - dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. „Gerovės klinikos“ gydytoja gastroenterologė Sandra Strainienė skrandžio skausmą aiškina kaip nemalonų pojūtį viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, „po duobute”.
Tačiau skrandžio skausmas ne visada greitai praeina - kai kuriais atvejais jis gali užsitęsti, atsikartoti, varginti ir kenkti gyvenimo kokybei. S. Strainienė pažymi, kad su skrandžio skausmu dažnai susiduriama sergant įvairiomis skrandžio ligomis.
Be skausmo, skrandžio ligoms būdingas pykinimas, vėmimas, deginimas už krūtinkaulio, pilnumo pojūtis skrandyje, raugėjimas, svetimkūnio pojūtis stemplėje, ankstyvo sotumo jausmas, nevirškinimo pojūtis.
Dažniausios skrandžio skausmo priežastys:
- Gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas)
- Gastroezofaginio refliukso liga
- Funkcinė dispepsija
- Opaligė
- Pažengusios stadijos skrandžio vėžys
Skrandžio ligomis susergama vis anksčiau: gyvenimo būdo pokyčiai daro savo. Skrandžio ligų išsivystymą fiziologiškai lemia skrandžio gleivinės apsauginių ir žalojančių veiksnių disbalansas.
Skrandžio gleivinės apsauginius mechanizmus silpnina netinkama mityba, mitybos režimo nesilaikymas, Helicobacter pylori infekcija, sukelianti lėtinį paviršinį skrandžio uždegimą ir opaligę, stresas, įtampa, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Ką daryti susidūrus su skrandžio skausmais?
Pagrindinis ir kertinis visų skrandžio ligų gydymas yra mitybos ir gyvenimo būdo korekcija, rūpinimasis emocine būkle.
Rekomenduojama atsisakyti aštraus, riebaus, rūgštaus maisto, kavos - ypač ant tuščio skrandžio, - žalių svogūnų ir česnako, paprikų, juodo šokolado, alkoholio, mesti rūkyti. Reikėtų stebėti, kokie dar maisto produktai provokuoja simptomus, kartais rekomenduojama atsisakyti prieskonių mišinių, į kurių sudėtį gali įeiti įvairių simptomus provokuojančių dirgiklių. Taip pat svarbu vartoti pakankamai vandens.
Sergantiems gastroezofaginio refliukso liga patartina nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia fizine veikla. Miegoti patariama pakėlus galvūgalį, ant kairio šono.
Esant trumpalaikiam skrandžio skausmui ir retiems epizodiniams refliukso simptomams, sau padėti galima ir vaistinėje esančiais rūgštingumą mažinančiais vaistais - antacidiniais pagal poreikį (trumpo ir greito veikimo preparatai) arba nereceptiniais protonų siurblio inhibitoriais (omeprazolas, esomeprazolas, pantoprazolas 20 mg).
Būklei negerėjant, kai skausmai ir kiti simptomai visiškai nemažėja 14 dienų vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jaučiamas nuolatinis rėmuo, blogėja apetitas, užsitęsia nevirškinimo pojūtis, reikėtų planuoti vizitą pas gydytoją. Esant vadinamiesiems „aliarmo“ simptomams - vėmimui krauju, tuštinimuisi juodos spalvos išmatomis, be jokios priežasties pradėjus kristi svoriui, esant stipriam skausmui ryjant, springimui, mažakraujystei - reikėtų kreiptis nedelsiant.
Rūgštus skrandis
Rūgštus skrandis kartais dar vadinamas skrandžio sutrikimu, skrandžio skausmu arba virškinimo sutrikimais. Tai skausmo, pilnumo ir nerimo jausmas skrandyje, kuris atsiranda pavalgius. Rūgštus skrandis gali būti virškinimo sutrikimo simptomas, tačiau dažnai tai būna laikinų veiksnių, pavyzdžiui, gausaus maisto ar streso, pasekmė.
Simptomai
Kiekvienam žmogui rūgštus skrandis gali būti šiek tiek kitoks. Pagrindinis simptomas yra diskomforto jausmas skrandyje. Galite jausti, kad jūsų skrandis yra neramus arba kunkuliuoja. Kiti dažniausiai pasitaikantys simptomai gali būti šie:
- Rėmuo
- Pilvo pūtimas
- Dujos
- Pilvo skausmas
- Pykinimas
- Atpylimas rūgšties refliuksas
- Vėmimas
- Deginimo pojūtis tarp krūtinės ląstos ir pilvo pūslės
- Labai sotus jausmas
Rūgštaus skrandžio simptomai visada pasireiškia po valgio.
Priežastys
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių jums gali būti rūgštus skrandis. Dažnai rūgštų skrandį sukelia laikini, vienkartiniai veiksniai. Pavyzdžiui, įprasta, kad rūgštus skrandis būna po to, kai suvalgote daug didesnį ar sunkesnį nei įprastai valgį. Taip atsitinka todėl, kad skrandžiui tenka itin daug dirbti, kad suvirškintų maistą. Kitos rūgštaus skrandžio priežastys gali būti šios:
- Labai greitas valgymas
- Aštresnio nei įprastai maisto valgymas
- Netvarkingas valgymas
- Išgėrus keletą gazuotų, kofeino ar alkoholinių gėrimų
- Suvalgomas didelis kiekis šokolado
- Rūkymas
- Patiriamas didelis stresas
- Tam tikri vaistai, įskaitant geležies papildus, skausmą malšinančius vaistus ir antibiotikus
- Nėštumas
- Vidurių užkietėjimas
- Virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) arba gastroparezė
- Pepsinės opos
- Tulžies pūslės akmenys
- Skydliaukės ligos
- Cukrinis diabetas
- Maisto netoleravimas, pavyzdžiui, celiakija
- Kepenų, tulžies pūslės arba skrandžio uždegimas
- Skrandžio vėžys
- Žarnyno nepraeinamumas
- Lėtas skrandžio tuštinimasis
- Per didelis skrandžio rūgšties kiekis
Priemonės nuo rūgštaus skrandžio
Dažnai rūgštus skrandis gali būti malšinamas be recepto parduodamais antacidiniais vaistais. Tai „Tums“, „Pepto-Bismol“ ir kiti vaistai. Jie veikia neutralizuodami skrandžio rūgštį. Jie geriausiai tinka retkarčiais užkietėjusiam skrandžiui. Kartais žmonės taip pat randa palengvėjimą gerdami mažais gurkšneliais vandens. Jis gali padėti virškinimui ir gali praskiesti skrandžio rūgštį. Tačiau geriant per daug vandens simptomai gali sustiprėti.
Taip pat galite išbandyti natūralias priemones, kurios padės sumažinti skrandžio rūgštingumą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės rūgštų skrandį malšina pipirmėtėmis arba imbieru. Taip pat galite pabandyti į savo mitybą įtraukti probiotikų, kurie padės sureguliuoti virškinimo sistemą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad rūgštus skrandis jus kamuoja dažnai arba kad rūgštus skrandis nepadeda be recepto parduodami vaistai, geriausia susitarti dėl vizito pas sveikatos priežiūros specialistą. Be to, simptomai, kurie iš pradžių gali atrodyti kaip rūgštus skrandis, kartais gali būti įspėjamieji rimtos sveikatos būklės požymiai. Jei jaučiate rūgštaus skrandžio simptomus ir kartu patiriate bet kurį iš šių simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
- Dusulys
- Rijimo sunkumai
- Spaudimas krūtinėje
- Netyčinis svorio kritimas
- Kraujas išmatose
Funkcinė dispepsija
Funkcinė dispepsija - tai viršutinės/ vidurinės pilvo dalies, dar vadinamos epigastriumu, skausmas ir diskomfortas. Šiam sindromui būdingas ankstyvas sotumo ir pilnumo jausmas, šleikštulys ir pykinimas, pilvo skausmas ir pūtimas.
Funkcinei dispepsijai būdingas nuolatinis arba pasikartojantis skausmas bei diskomfortas epigastriumo srityje. Kitas svarbus funkcinės dispepsijos kriterijus - toks diskomfortas ir skausmas kyla nestebint jokių morfologinių organinių patologijų. Tai reiškia, kad įprastais tyrimo metodais neįmanoma pastebėti jokių pakitimų virškinimo sistemoje. Būtent dėl to funkcinė dispepsija diagnozuojama pagal tai, kokius simptomus pacientas jaučia.
Funkcinės dispepsijos formos
Išskiriamos dvi pagrindinės funkcinės dispepsijos formos arba tipai. Pirmoji ligos forma labiau susijusi su patiriamu skausmu. Ji primena opaligę, tačiau jokios opos neaptinkamos. Antroji dispepsijos forma susijusi su skrandžio motorikos sutrikimais, dėl kurių atsiranda tokių simptomų, kaip pilnumo ir sotumo jausmas, pykinimas, „nevirškinimo“ ir sunkumo pojūtis. Pacientas vienu metu gali skųstis ir skausmu, ir diskomforto jausmu.
Priežastys
Dar iki dabar funkcinės dispepsijos išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios. Vis dėlto manoma, kad nemažai nulemia genetika ir įgimtas jautrumas tam tikroms virškinimo sistemą dirginančioms medžiagoms.
Pasirodo, kad funkcine dispepsija dažniau skundžiasi tie asmenys, kurie serga arba kada nors sirgo tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu ir panašiai. Funkcinės dispepsijos simptomus paaštrinti gali stiprus stresas ir įtemptas gyvenimo būdas.
Diagnostika
Kadangi funkcinės dispepsijos metu nestebima jokių morfologinių pokyčių, didžiausią vaidmenį diagnostikoje vaidina paciento patiriami simptomai. Labai svarbu funkcinę dispepsiją diferencijuoti nuo ligų, kurių metu gali pasireikšti gana panašūs simptomai. Vis dėlto įvairūs tyrimai leidžia atmesti tokių ligų, kaip skrandžio vėžys, tulžies akmenligė, opaligė, lėtinis kasos uždegimas, skandžio uždegimas, diagnozes.
Gydymas
Jeigu funkcinės dispepsijos simptomai vargina praktiškai kasdien, tuomet jau būtina pasitarti su specialistu. Be to, teigiama, kad funkcine dispepsija sergantiems asmenims būdinga ir didesnė rizika susirgti opalige, tad jie turėtų akyliau stebėti savo sveikatos būklę.
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos formą ir į tai, kokie simptomai ryškiausi. Tarkime, jei pacientą labiausiai vargina skausmas, tuomet skiriama skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, pavyzdžiui, protono siurblio inhibitorių. Jei ryškesnis diskomfortas, nevirškinimo pojūtis, pykinimas ir pilnumo jausmas, tuomet gali būti skiriama žarnyno veiklą ir skrandžio motoriką reguliuojančių vaistų (prokinetikų), virškinimo fermentų.
Kol kas nėra jokio specifinio funkcinės dispepsijos gydymo - pirmiausiai stengiamasi sušvelninti labiausiai varginančius simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.