2009 metų finansinių ataskaitų rinkinys parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.
Apskaita įmonėje tvarkoma atliekant dvejybinį įrašą. Apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą litą, o valiutinėms operacijoms - ir litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susiję su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.
Nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas
Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas materialios formos neturintis nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą pagal 13-ąjį verslo apskaitos standartą. Mažiausia nematerialiojo turto vertė - 6 000 litų. Įsigijimo metu nematerialusis turtas registruojamas apskaitoje įsigijimo savikaina. Balanse jis parodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo sumą.
Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą. Ilgalaikiu materialiuoju turtu laikomas turtas, kurį įmonė valdo ir kontroliuoja, iš kurio tikisi gauti ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, kuris bus naudojamas ilgiau nei vienus metus, kurio įsigijimo savikainą galima patikimai nustatyti ir kurio vertė didesnė už nustatytą minimalią turto vertę. Minimali ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė - 4 000 litų. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas. Įsigijimo metu ilgalaikis materialusis turtas registruojamas apskaitoje įsigijimo savikaina. Balanse jis parodomas likutine verte, kuri apskaičiuojama iš įsigijimo savikainos atimant nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo sumą.
Fondo veikloje 2009 metais buvo naudojama 4 vienetai amortizuoto nematerialiojo turto, kurio bendra įsigijimo savikaina - 160 252 litai (žr. 1 lentelę).
Fondo ilgalaikio materialiojo turto mažiausia vertė - 4 000 litų. Patalpos Vilniuje, Vilniaus g. 27, kurių balansinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. - 186 845 litai (114,62 kv. Turto, kurio likutinė vertė buvo parodyta praėjusių finansinių metų pabaigos balanse, įsigijimo savikaina buvo: pastatų ir statinių - 3 563 946 litai, transporto priemonių - 738 780 litų, kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių - 614 256 litai, kito materialiojo turto - 18 918 litų. Fondo veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kurio likvidacinė vertė - 1 litas. 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 56 vienetai visai nusidėvėjusio ilgalaikio materialiojo turto, kurio bendra įsigijimo savikaina - 545 151 litas ir likutinė vertė - 5 998 litai (žr. 2 lentelę). Fonde 2009 m. gruodžio 31 d. įkeisto ilgalaikio materialiojo turto nebuvo.
Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Pajamos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis 10-uoju verslo apskaitos standartu, kaupimo ir palyginimo principais. Pajamomis laikomas tik Fondo ekonominės naudos padidėjimas. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos ir pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) pajamomis nepripažįstami. Pajamos yra priskiriamos tipinei ar netipinei veiklai. Tipinės veiklos pajamoms priskiriama: privatizuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų ir materialiojo turto tarpininkavimo paslaugų, nuomos paslaugų, informacinių privatizavimo biuletenių pardavimų, savivaldybės privatizuojamų objektų tarpininkavimo paslaugų, likvidatoriaus paslaugų, turto vertinimo paslaugų ir kitos pajamos. Kitos veiklos pajamoms, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą, priskiriamas naudoto ilgalaikio materialiojo turto perleidimo rezultatas. Finansinės ir investicinės veiklos pajamoms priskiriama: palūkanos, delspinigiai, užsienio valiutos kurso pasikeitimo rezultatas. Pajamos už privatizuotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pripažįstamos tada, kai to turto pirkėjas apmoka dalį ar visą to turto pirkimo sumą ir yra pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis 11-uoju verslo apskaitos standartu, kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir balanse pateikiamos kaip turtas. Tipinėms veiklos sąnaudoms priskiriama ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos. Pardavimo savikainai priskiriamos informacinių privatizavimo biuletenių gamybos sąnaudos. Veiklos sąnaudoms priskiriamos bendrosios ir administracinės sąnaudos.
Mokesčių apskaičiavimas
Apskaitoje mokesčių apskaičiavimas, deklaravimas, mokestinės atskaitomybės sudarymas atliekami nepažeidžiant mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų.
Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir deklaruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu. PVM apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Pelno mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu. Įmokos į Garantinį fondą apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymu. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu. Valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise apskaičiuojamas ir deklaruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymu.
Nuosavas kapitalas ir finansiniai įsipareigojimai
Nuosavas kapitalas apskaitoje registruojamas pagal 8-ąjį verslo apskaitos standartą. Sudaromas privalomasis rezervas, kuris naudojamas tik įmonės nuostoliams dengti. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Fondo valdyba pagal įstatus nustato metinių atskaitymų dydį. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 įmonės savininko kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Kiti rezervai sudaromi ir naudojami tik įstatų nustatyta tvarka. Per finansinius metus uždirbtas grynasis pelnas (nuostolis), likęs atėmus visus mokesčius, turi būti paskirstytas Fondo valdybos posėdyje, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė, ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Fondo valdyba pritaria paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui. Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą pelną paskirstyti.
Fondas apskaitoje registruoja atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai pagrįstai tikimasi ateityje uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno, iš kurio bus galima atimti įskaitomuosius laikinuosius skirtumus kaip leidžiamus atskaitymus. Apmokestinamieji laikinieji skirtumai sukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, o įskaitomieji laikinieji skirtumai - atidėtojo mokesčio turtą.
Pagal 18-ąjį verslo apskaitos standartą finansiniais įsipareigojimais laikomos prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kurie turėjo būti įvykdyti ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Apmokestinamieji laikinieji skirtumai sukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, t. y. pelno mokesčio sumą, kurią reikės sumokėti būsimais laikotarpiais už apmokestinamuosius laikinuosius skirtumus. Įsipareigojimai pripažįstami atidėjiniais tik tada, kai būsimosios išlaidos yra neišvengiamos, nesvarbu, kokia įmonės veikla bus ateityje. Įmonėje atidėjiniais pripažinta suma finansinių metų pabaigai sudaro 96 105 litus - išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams.
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos registruojamos apskaitoje pagal 9-ąjį verslo apskaitos standartą. Apskaitoje registruojamos atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina. Atsargų įsigijimo savikainai priskiriamos reikšmingos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos. Perkant atsargas sumokėta arba mokėtina PVM suma į atsargų įsigijimo savikainą neįskaičiuojama. Ją įskaityti į savikainą galima tik tada, kai PVM yra negrąžintinas.
Fondas taiko FIFO atsargų įkainojimo būdą. Taikant nuolat įtraukiamų į apskaitą atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu susijusi operacija. 2009 metų pradžioje atsargų buvo 1 119 litų, per ataskaitinius finansinius metus jos sumažėjo 409 litais ir ataskaitinių metų pabaigoje buvo 710 litų. Per ataskaitinius finansinius metus pradėto naudoti inventoriaus įsigijimo vertė - 4 095 litai Fondo pajamoms uždirbti - pripažinta sąnaudomis.
2009 metų pradžioje išankstinių apmokėjimų straipsnyje buvo 137 321 litas, per ataskaitinius finansinius metus sumažėjo 38 705 litais ir ataskaitinių finansinių metų pabaigoje buvo 98 616 litų.
Pirkėjų įsiskolinimas 2009 metų pradžioje buvo 49 725 litai, per ataskaitinius finansinius metus pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 52 981 litu, įsiskolinimą sudaro 102 706 litai, kitos gautinos sumos sudaro 101 917 litų. Vadovaujantis Fondo valdybos 2000 m. lapkričio 2 d. sprendimu, abejotinos skolos įvertinamos tiesioginiu būdu. Atgavus anksčiau pripažintas abejotinomis skolas, šiomis sumomis mažinamos ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų sąnaudos.
Kitą trumpalaikį turtą sudaro terminuoti - nuo 1 iki 3 mėnesių - indėliai. Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinių finansinių metų pabaigoje sumažėjo 922 363 litais. Ataskaitinių finansinių metų pabaigoje įmonės savininko kapitalą sudaro 7 144 535 litai. Nuosavą kapitalą sudaro 11 111 696 litai. Nepaskirstytasis pelnas praėjusių finansinių metų pabaigoje buvo 5 869 002 litai. Per finansinius metus Fondas patyrė 3 785 749 litų nuostolį.
Apskaičiuojant apskaitinį pelną, abejotinos skolos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos tampa abejotinos, tačiau apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, jos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Susidaro įskaitomieji laikinieji skirtumai, dėl kurių būsimaisiais laikotarpiais apmokestinamasis pelnas sumažės. Apmokestinamieji laikinieji skirtumai sukuria atidėtojo mokesčio įsipareigojimą, o įskaitomieji laikinieji skirtumai - atidėtojo mokesčio turtą. Fonde atidėtojo mokesčio turtas neregistruojamas, nes ataskaitiniais finansiniais metais Fondas patyrė nuostolių.
Atsižvelgiant į informacijos reikšmingumą ir palyginimo principą, taip pat siekiant teisingai įvertinti finansinės būklės pokyčius, sudaromi kaupiniai atostoginiams. Ataskaitinių finansinių metų pabaigoje atliekama uždirbtų ir nepanaudotų atostogų dienų inventorizacija. Kiekvieno darbuotojo nepanaudotų atostogų dienų skaičius dauginamas iš jo vidutinio dienos darbo užmokesčio ir taip nustatoma darbo užmokesčio už nepanaudotas atostogas suma. Į atostoginių kaupinių sąnaudas nuo apskaičiuotos už atostogas darbo užmokesčio sumos skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą.
Praėjusių finansinių metų pardavimo pajamos - 5 470 877 litai, ataskaitinių finansinių metų pardavimo pajamos - 2 329 737 litai. Palyginti su 2008 metais, pardavimo pajamos sumažėjo 3 141 140 litų. Privatizavimo biuletenių praėjusių finansinių metų pardavimo savikaina - 15 135 litai, ataskaitinių finansinių metų pardavimo savikaina - 8 547 litai. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas PVM atskaitos dalis, tenkanti PVM neapmokestinamai veiklai, pripažįstama sąnaudomis. Bendrosios ir administracinės sąnaudos per 2009 metus sudarė 7 027 686 litus. Palyginti su praėjusių metų ataskaitiniu laikotarpiu, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos sumažėjo 2 166 129 litais. Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sąnaudos sumažėjo dėl darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio mažinimo. Fondo kitos veiklos rezultatas, palyginti su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo 41 857 litais.
tags: #nepripazintas #atideto #pelno #mokescio #turtas