Pastarojo meto įvykiai ir atsiliepimai apie „Banginio“ sodybą atkreipė visuomenės dėmesį. Šiame straipsnyje apžvelgsime sodyboje kilusį gaisrą, jo galimas priežastis ir apžvelgsime atsiliepimus apie ten organizuojamas vaikų stovyklas.
Gaisras naktį. Šaltinis: Wikimedia Commons
Gaisras „Banginio“ sodyboje
Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, 03.59 valandą, gautas pranešimas, kad Vandžiogalos seniūnijoje, Stankūnų kaime, dega pramoginė sodyba. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, medinių karkasinių konstrukcijų, 140 kv. m dydžio, dviejų aukštų namas su skardiniu stogu degė atvira liepsna. Jis priklauso sodybai „Banginis“.
Gaisro metu smarkiai apdegė pastatas ir viduje buvę namų apyvokos daiktai. Išsaugoti šalia buvę du mediniai pastatai. Gaisras buvo likviduotas tik paryčiais - 06.29 val., o 10.30 val. vis dar vyko perkasimo darbai. Gaisrininkų duomenimis, sodybos pastatas sudegė visiškai. Jis lemtingąją naktį buvo išnuomotas pramogautojams.
Gaisro priežastys
Preliminariais duomenimis, keliamos dvi versijos. Gaisro priežastimi galėjo tapti pašalinis ugnies šaltinis arba neatsakingas pramogautojų elgesys. Manoma, kad galėjo būti neleistinai užkurtas nenaudojamas židinys/krosnis. Tyrėjai aiškinasi įvykio aplinkybes. Su sodybos savininkais 15min susisiekti nepavyko. Fotografui atvykus į vietą, vartai į sodybą buvo užverti, skalijo šuo. „Banginio“ teritorija pakankamai didelė, stovi ne vienas namukas.
Vaikų stovyklos „Banginio“ sodyboje
„Banginio“ sodyboje organizuojamos vaikų stovyklos, siūlančios įvairias veiklas ir pramogas vaikams. Kiekviena stovyklos diena - naujas nuotykis: Olimpinės varžybos, Protmūšiai, Kūrybinės dienos, Karaokės, Balionmūšiai, Mini edukacijos su priešgaisrine tarnyba, Aplinkos apsaugos tarnyba, įmonės Žemaitijos pieno pristatymas. Visos dienos pilnos kūrybos ir edukacijos.
Vaikus maitinsime 4 kartus per dieną: pusryčiai, pietūs, vakarienė ir naktipiečiai. Maisto meniu subalansuotas, sotus. Valgiaraštį sudaro įvairūs patiekalai. Vaisiai pateikiami naktipiečiams (bananai, arbūzai), tačiau jie pateikiami ne kasdien. Stovyklautojai kviečiami nuo 8 iki 17 metų. Planas yra orientacinis ir gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų. Kiekviena diena skirta tam tikrai temai, todėl veiklos pritaikomos pagal ją.
Pirmoji pamaina 07.07 - 07.13 vyks Banginio sodyboje. Kaimo turizmo sodybos zonoje yra futbolo zona, tinklinio zona, krepšinio zona ir maudymuisi skirtas tvenkinys. Visa teritorija yra aptverta tvora, saugi.
Apgyvendinimas
Geriausia banginio sodybos dalis yra gyvenamasis korpusas, kuriame kambariai yra tikrai labai tvarkingi. Turime dviviečius, keturviečius ir penkiaviečius kambarius. Kiekviename kambaryje yra atskiras dušas, tuoletas ir šaldytuvas.
Antroji pamaina 07.20 - 07.26 vyks kitoje, Šaltupio sodyboje. Kaimo turizmo sodybos zonoje įrengtos mini krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės, biliardo ir teniso stalai, sūpynės, smėlio dėžės, batutas, pastatomas baseinas, kubilai maudynėms, mini zoologijos sodas, fotografijos technikos muziejus. Pabrėžiame, kad stovyklą šioje sodyboje vykdome pirmą kartą, tad daugiau nuotraukų ir informacijos apie šaltupio sodybą galite rasti jų oficialiame tinklalapyje: saltupis.lt arba adresu: Prienų g 13, Išlaužas, 59306 Prienų r.
Esant poreikiui, galime paimti vaiką nuo PC AKROPOLIS arba PC MEGA ir grąžinti stovyklai pasibaigus. Stovyklautojai bus suskirstyti į būrius iki 15 vaikų pagal amžių. Detali informacija apie stovyklos vietą ir atvykimą kartu su stovyklos sutartimi bus išsiųsta elektroniniu paštu visiems kelialapius įsigijusiems dalyviams. Apmokėti už kelialapį galima dalimis arba visa sumą iškart.
Vytaro Radzevičiaus sodyba Dzūkijoje
Vytaras Radzevičius. Šaltinis: alfa.lt
- Vytarai, apkeliavote tiek skirtingų žemynų ir šalių, įgyvendinote galybę projektų, bet dabar daug savo laiko skiriate sodybai Dzūkijos miškuose. Gal ir kelias į šią vietą jums mieliausias?
- Iš tiesų mėgstu tą atkarpą nuo Vilniaus iki sodybos. Visada važiuoju pro Varėną, ne pro Alytų. Man šis kelias nenuobodus ir beveik visą laiką juo važiuodamas esi tarp miškų. Daug kartų esu juo keliavęs ir gerai jaučiuosi.Smagu, kad netoli Merkinės žvyrkelį pakeitė asfaltas, vietos žmonės tai vadina amžiaus projektu ir dabar labai džiaugiasi naujuoju keliu. Tas kelias labai smagus, vingiuotas, kalnuotas, žodžiu, įdomus, jame kadaise vykdavo ralio etapai.Turi atidžiai jame vairuoti ir nesidairyti į šalis, nors labai norisi, nes ten retai būna taip, kad važiuodamas nepamatytum stirnos ar kitokio gyvūno, gražūs kraštovaizdžiai.
- Vykstant į sodybą, ir dar per miškingas vietoves, reikia ir didesnio pravažumo automobilio. Ar tokį ir vairuojate?
- Taip, pastaruosius trejus metus vairuoju „Land Rover Defender 110“ - senąjį klasikinį kampuotą modelį. Su juo žiemą neturėjau vargo, nors vieną kartą buvau stipriai užklimpęs, ištraukė traktorius.Bet daugybę kartų mano automobilis kaip traktorius traukė kitus. Tai stiprus, aukštas neįtikėtino pravažumo automobilis. Mano kraštuose, kur stovi sodyba, yra sudėtingesnių atkarpų, tenka įveikti ir upelį, smėlynus, žiemą - pusnynus, tad miško keliukams šis automobilis labai tinkamas.
- Išbandėte daugybę skirtingų transporto priemonių. Ar esate kokios nors markės ar automobilio tipo gerbėjas? Kaip apskritai rinkdavotės turėtus automobilius?
- Daugelis automobilių į mano rankas patekdavo atsitiktinai - būdavo, kad likdavau be mašinos, reikėdavo kitos, ir kartais parduodavo koks nors draugas. Štai turėtas „Mercedes-Benz“ atsidūrė iš bendradarbio, tai buvo fantastiškas automobilis su 3 litrų varikliu, o pirmasis mano įsigytas buvo „Ford Escort“ - niekuo neišsiskiriantis automobilis.Man patinka visureigiai, bet ne asfaltiniai, o tikri visureigiai, žinoma, senesni, kampuoti, kurie galbūt net neturi gerų aerodinaminių savybių. Nesu greičio mėgėjas, man labiau rūpi automobilio pravažumas, nes važiuoju su daugybe mantos, todėl man reikia talpaus, didelio automobilio, kad būtų daug erdvės ir virš galvos, ir iš šonų.
- Sodyboje auginate vištų. Nejaugi ir jas atsivežėte turimu visureigiu?
- Taip, ir jas, ir dar daug visko. Esu miesčionis, bet kaimo matęs. Pirmą kartą prie vištų reikėjo priprasti, buvo baugu jas kišti į dėžes ar maišus.Galvojau, kaip jas vežti, bet, pasirodo, viskas labai paprasta - įsidedi į bulvių maišą, jos jame nurimsta, ir ramiai pervežus išleidi. Paprastas procesas.O legendiniu turėtu „Mercedes-Benz“, kuris liko Afrikoje, uošvijoje esu suvežęs bulves iš arimų. Vėlavo traktorius, o vyko intensyvus bulviakasis, todėl sėdau prie vairo.Tame „Mercedes-Benz“ buvo hidraulinė pakaba - gali krauti, kiek tik nori. Atsimenu, tikrai patogiai važiavau tais arimais, o atlenkus sėdynes ir bulvių tilpo nemažai.Tai buvo nuostabus automobilis, kaip namas ant ratų. Jame ir miegodavau išvykęs žvejoti.
- Žinau, kad turite ir traktorininko pažymėjimą, kiek jo prireikė? Kadaise dalyvavote traktorininkų lenktynėse.
- Egzaminus, kad įgyčiau traktorininko pažymėjimą, laikiau dėl projekto - Didžiųjų traktorių lenktynių ir tiesiog kaifuoju prisiminęs važiavimą traktoriumi, tai buvo kažkas tokio... Gal keistai skamba, bet nauji traktoriai - kaip kosminiai laivai. Smagu aukštai sėdėti, turi labai gerą matomumą, erdvu, įspūdingas pravažumas.Naujesniuose traktoriuose yra kondicionierius, radijo imtuvas - kartais automobilyje nebūna taip gerai kaip traktoriuje. Tik viena bėda: jei nuspręsite įsigyti traktorių - jis prastai važiuoja asfalto danga. Bet pasukus į laukus, bekelę - nerealus jausmas, važiuoja kaip žvėris.Prisimenu, kad važiuodamas traktoriumi su savimi turėjau žingsnių matuoklį ir jau po poros valandų supypsėjo, kad nuėjau 10 tūkstančių žingsnių, savo dienos normą. Laikrodžiui atrodė, kad visą dieną žingsniuoju, nors iš tikrųjų supausi traktoriaus sėdynėje.
- Šiuolaikiniai traktoriai išties modernūs, retai išvysi laukuose „Belarus“.
- Taip, sparčiai mažėja, ir širdis dėl to džiaugiasi. Šiuolaikiniai traktoriai kur kas geresnės kokybės. Lietuvoje jau daugiau traktorių, kurių nereikia palikti neužgesintu varikliu, jaudinantis, kad vėliau jo neužkursi. Daugelis nustebtų sužinoję, kiek dabar yra įvairiausių markių ir modelių traktorių.Pamenu, kartą užsukome pas ūkininką Suvalkijoje. Žiūriu, už daržinės stovi keturi traktoriai, vienas kombainas, dar kažkokia technika. Aš jam sakau: oho, brač, kiek daug pas jus technikos. O jis man sako: čia dar mažai, čia dar nieko. Suprask, kad tiek yra visiškai normalu.
- Gal ir pačiam naudinga ūkyje turėti kokį traktoriuką?
- Kol kas traktoriaus tikrai neplanuoju pirkti, dar per mažą ūkį turiu. Jis daugiau stovėtų, nei būtų naudojamas. Bet kai su kolega Martynu Starkumi buvome Aliaskoje, pas vienus žmones matėme galingą keturratį, tokį miniatiūrinį traktorių, kuriuo tempėme rąstus ir netgi banginio stuburo slankstelį, kuris buvo faktiškai nepajudinamas. Nežinau, kiek jis svėrė, buvo išmestas ant kranto.Tas keturratis turi didžiulę galią, apie tokį pagalvoju, nes sodyboje žiemą prireikia išstumdyti sniegą, nutempti kokį nors akmenį ar ką nors parvilkti. Jis būtų tinkamas daugybei darbų.
- Jūsų automobilyje turbūt galima rasti nemažai praktiškų ūkyje įrankių. Ką visuomet su savimi vežiojatės?
- Atspėjote, mano automobilyje visuomet yra kirvukas - maža kada prireiks. Taip pat visuomet yra žibintuvėlis, peilis. Šie keli dalykai visada keliauja su manimi.
- Dažnai gaminate, turite ir savo radijo laidą. Kokiame automobilyje patogiausia tai daryti kelionių metu?
- Šiuo klausimu neprilygstamas „Volkswagen Kombi“, hipių automobilis, kuriuo keliavome Pietų Amerikoje ir buvome pavadinę „Snaige“. Tai neįtikėtinai ergonomiškas automobilis, bet juo patogu ne tik važiuoti, bet ir gyventi, gaminti valgį. Atsilenki stalą, pasistatai primusą ir gamini. Man šis senasis automobilio modelis, tebegaminamas Brazilijoje ir Meksikoje, neįtikėtinai patogus. Suprantu, kodėl hipiai juo važinėdavo.
- O kokiame žemyne ar šalyje patogiausia keliauti automobiliu?
- Pirmoje vietoje yra Šiaurės Amerika - geri keliai, geros apgyvendinimo paslaugos, įrengtos stovyklavietės. Gali nesukti galvos, kad nerasi kur nakvoti. Dar pridėčiau Australiją ir Kanadą.
- O jums dar yra kur keliauti ar jau viskas atrodo pamatyta, išgirsta, išragauta?
- Kuo daugiau keliauji, tuo tas pasaulis atrodo didesnis. Sunku nusistatyti ribas, žmogaus gyvenimo neužteks visur apsilankyti. Mane dabar labiau domina salos nei žemyninės dalys, nes jau buvo įprasta važiuoti, o norisi paplaukioti, panardyti. Žinoma, tik nardyti taip pat būtų monotoniška, o pasakyti žiūrovams nieko negali, nebent parodyti.
- Prieš penkerius metus esate rašęs apie lietuvių vairavimo ydas. Ar kas nors pasikeitė per šį laiką mūsų šalies keliuose?
- Kadangi nemažai važinėju tarp Vilniaus ir Varėnos, pastebiu beprotišką mėginimą aplenkti susidarančias automobilių kolonas. Tai pavojinga tiek tam, kuris lenkia, tiek kitiems eismo dalyviams.Atvažiuojant priešpriešiniam automobiliui jie įkiša snapą į tą koloną, o tuomet visi iš paskos važiuojantys turi staigiai stabdyti. Gerai, jei visiems užtenka dėmesio ir yra pastabūs, o juk gali įvykti avarija. Tai yra didžiulė problema.Gal daug kas man nepritars, bet labai džiaugiuosi, kad atsirado daugiau vidutinio greičio matuoklių ir tie lakūnai priversti važiuoti lėčiau. Lietuvoje dažnas savaitgaliais nuvažiuoja 100 ar 200 kilometrų. Kiek minučių laimi lėkdamas tokį atstumą? Ar verta dėl 5-10 minučių rizikuoti sutrumpinti savo gyvenimą?
- Kaip manote, kur jie taip skuba? Nori greičiau užsikurti šašlykinę ar parodyti, kad neva yra viršesni, greitesni už kitus?
- Turbūt abu šie dalykai. Būkime vargšai, bet teisingi - daugelis mūsų automobiliuose jaučiasi kaip uždaroje erdvėje, kurioje keikiasi, apkalbinėja kitus eismo dalyvius baisiausiais žodžiais, lieja emocijas. Ne tik moterys, bet ir vyrai rodo visokius ženklus ir agresyviai manevruoja.Galiausiai, kai pamatai, kad iš tų automobilių išlipa koks 130 centimetrų su batais ūgio žmogelis, pasidaro dar keisčiau. Manau, kad šios savybės įaugusios į kraują ir vis dėlto teisingas tas posakis, kad Lietuvoje vyksta karas keliuose, nes kažkodėl būtent čia lietuviai išlieja emocines nuoskaudas.Žinoma, palyginti, kaip mūsų eismas atrodė anksčiau, daug kas pasikeitę. Jau daugiau žmonių įleidžia kitus eismo dalyvius į juostą, padėkoja, yra supratingesni.
Birštono kurortas
Birštonas - vienas mėgstamiausių mano kurortų. Čia apsilankęs supratau, kaip puikiai galima pailsėti Lietuvoje ir panorau savo atradimais pasidalinti su Tavimi. Papasakosiu apie TOP vietas Birštone, kurias čia ilsintis aplankyti privalu!
TOP vietos Birštone
- Birštono apžvalgos bokštas: Nemuno išvingiuotas Birštono apylinkes tikrai verta pamatyti iš aukštai. Tada visas grožis atsiskleidžia! Iš aukštybių kurortą apžvelgti gali užlipęs į Birštono apžvalgos bokšto aikštelę, įrengtą 45 metrų aukštyje, o visas bokšto aukštis - net 55 metrai! Palyginimui, iki Mindūnų apžvalgos bokšto aikštelės lipti reikia „tik“ 36 metrus. Birštono apžvalgos bokšto stilius taip pat ypatingas. Kur rasti: Bokšto al.
- Laipiojimo bokštas „Smagu lipti!“: Aukštumų mėgėjams patiks ir naujai įrengtas laipiojimo bokštas „Smagu lipti!“. Tai 12 metrų laipiojimo bokštas su 7 sienomis ir net 26 skirtingomis trasomis, kurias galima išbandyti tiek vasaros, tiek žiemos sezonais. Kylam aukštyn Birštone? Kur rasti: Karalienės Barboros al.
- Vytauto kalnas: Dar žinomas kaip Vytauto kalnas, šis piliakalnis yra vienas garsiausių bei aukščiausių Lietuvoje (apie 40 metrų). Kadaise ant jo stovėjo medinė Birštono pilis ir buvo vienas iš kunigaikščio Vytauto medžioklės dvarų. Istoriniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą paminėta XIV a. pabaigoje, ją ne sykį puolė kryžiuočių ordinas, tačiau nesėkmingai. Beje, užkopus į piliakalnį galima pasigėrėti nepaprastai gražiu vaizdu į Nemuno vingį.
- Kurhauzas: Turbūt mėgstamiausia mano vieta Birštone, kai norisi ne tik pavalgyti, bet ir ramiai atsipūsti. Patiekalų skonis, aptarnavimas, pateikimas, aplinka - viskas tobula! Pats žodis „kùrhauzas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu. Beje, tai yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, todėl įtrauktas į architektūros paveldo objektų sąrašą. Čia buvo atidaryta viena pirmųjų dietinio maitinimo įstaigų Lietuvoje, o Antrojo pasaulinio karo metu kurhauzas buvo bene vienintelis pastatas visame Birštone, taip ir nenuniokotas gaisrų. Kur rasti: B. Sruogos g.
- Geltonoji biuvetė: Kai būsi Birštone, būtinai turėk su savimi puodelį! Su juo užsuk į „Tulpės“ sanatorijai priklausančią Geltonąją biuvetę, kur nemokamai galėsi atsigerti labai sveiko mineralinio vandens. Atsimenu, kai pirmą kartą išgirdau žodį „biuvetė“, jis man pasirodė labai keistas ir jo reikšmės nesupratau. Pasirodo, kad kilęs jis iš prancūzų kalbos ir reiškia statinį, iš kurio trykšta mineralinis vanduo. O šios biuvetės istorija tokia: XIX a. antroje pusėje buvo atrastas šaltinis, kurį kurorto savininkas pavadino „Viktorija“ (savo dukros garbei). Paskui šaltinis pervadintas „Vytautu“, o nuo 1928 m. jo versmę žymėjo banginio skulptūra, kurią vėliau paskandino patvinęs Nemunas. 1960 m. buvo atrastas šaltinis, sudėtimi ir skoniu labai panašus į tą istorinį. Kur rasti: B. Sruogos g.
- Kneipo sodas: Vienas iš dalykų, dėl kurių man patinka Birštonas, yra nemokamos ir sveikatą gerinančios pramogos. Pavyzdžiui, labai populiari procedūra yra Kneipo terapija. Pačiame kurorto centre (visai šalia Kurhauzo) yra Kneipo sodas. Kai kas gali paklausti, o kas gi tas Kneipas? Jis - XIX a. gyvenęs vokiečių dvasininkas, sukūręs unikalią sveikatinimo filosofiją. Anot jos - vanduo gydo viską, o daug geriau nei gydymas yra profilaktika. Šia idėja vadovaujamasi visame Birštone! Kur rasti: Birutės g.
- „Birutės vila“: Dar šiek tiek apie nemokamas procedūras - būtinai apsilankyk „Birutės viloje“, kur galėsi prigulti, pailsėti, pakvėpuoti mineralinio vandens prisotintu oru, paragauti vaistažolių arbatos. Viloje yra mineralinio vandens baseinas, fontanas, vandens garinimo siena. Šis paviljonas yra uždaras, tad lankytis jame gali visais metų laikais ir bet kokiu oru! Kur rasti: B. Sruogos g.
- Dr. Vytauto Jurgio Meškos parkas: Centrinis parkas Birštone, yra puiki vieta tiek norintiems ramybės, tiek ieškantiems daugiau judesio. Visai neseniai, 2020 metais, jam buvo suteiktas vieno žymiausių Lietuvos kurortologų dr. Vytauto Jurgio Meškos vardas. Čia rasi mini golfo takelių, įvairių lauko treniruoklių, skulptūrų, dviračių ir poilsio takų. Svarbiausia, kad viskas labai žaismingai įsilieja į bendrą aplinką. „Skulptūrų taką“ puošia žinomų Lietuvos menininkų skulptūros, suformuotas pažintinis „Nemuno kilpų“ takas, atkartojantis Nemuno vingius. Beje, parke galima išsinuomoti riedučius, riedlentes, pašaudyti iš lanko ar arbaleto. Neįtikėtinai smagu!
- Mineralinio vandens garinimo bokštas: Užuosk jūrą ir sustiprink sveikatą unikaliame mineralinio vandens garinimo bokšte. Kuo jis unikalus? O gi tuo, kad yra vienintelis toks visoje Lietuvoje! Pamenu, kaip vaikystėje mama sakydavo, kad reikia važiuoti prie jūros „jodu pakvėpuoti“. Bet per toli ta jūra, kad nuvažiuotum prie jos taip dažnai, kaip norėtum. O štai Birštone galima kvėpuoti ypatingai sveiku „jūrinio efekto“ oru. Centriniame parke stovinčio originalios architektūros paviljono sienomis teka mineralinis vanduo, kurio poveikis jaučiamas ne tik jo viduje, bet ir 50-80 metrų spinduliu aplink. Kur rasti: Algirdo g.
- Žvėrinčiaus dviračių takas: Ne kartą pasakojau, kaip apsilankius Birštone mane nustebino dviračių trasų kiekis tiek pačiame mieste, tiek aplink. Todėl būtinai noriu paminėti ir Žvėrinčiaus dviračių taką, kuriuo važiavau. Jis įrengtas to paties pavadinimo miške, esančiame Prienų kilpoje. Tarp Birštono ir Prienų besidriekiančios trasos ilgis - 10 kilometrų. Keliaudamas juo, rasi poilsio, sporto aikštelių, Velniabliūdžio gamtos taką, Žvėrinčiaus ąžuolą (dar vadinamą Vytauto ąžuolu, nes sakoma, jog medžioklės metu jis čia ilsėjosi).
- Škėvonių atodanga: Seniai norėjau savo akimis pamatyti Nemuno slėnio šlaituose įsitaisiusią Škėvonių atodangą. Tai - unikali vieta, įtraukta ir į vertingiausių Šiaurės vakarų Europos geologinių objektų sąrašą! Jos aukštis siekia net 33 metrus. Pati atodanga geriausiai matoma plaukiant Nemunu, bet nuo jos pačios kokie vaizdai atsiveria... WOW!
- Makaliaus sūpynės: Prisipažinsiu, norint nusifotografuoti ant naujųjų Makaliaus sūpynių Birštone, eilėje teko pastovėti ir man. Visiškai naujos, dar dažais kvepiančios, o jau tokios populiarios! Tai - karščiausia mūsų vasaros naujiena, dovana mano mylimam Birštonui, kuriame prieš 7 metus gimė „Makaliaus Lietuvos“ projektas. Makaliaus sūpynes rasi Nemuno pakrantėje, šalia „Eglės sanatorijos“. Supantis atsiveria fantastiški vaizdai, gimsta genialios idėjos, pavyksta puikios nuotraukos ir užplūsta noras užkeliauti pasaulį. Nors, kaip matai, Birštone pramogų netrūksta, visada smagu, kai populiariajame kurorte atsiranda kažkas nauja!
- „4x4 Parkas“: Medicinos studentas Lukas Kemežys būtent čia sugalvojo įkurti kol kas vienintelį Lietuvoje radijo bangomis valdomų visureigių parką „4x4 Parkas“. Tai ant žemės ir 1-2 metrų aukštyje įrengta lenktynių ir kliūčių trasa, skirta specialiems radijo bangomis valdomiems modeliams. Projekto esmė - ne kuo greičiau pravažiuoti trasą, o apskritai ją įveikti, stengiantis nenukristi nuo kelio, o jei lankytojo valdomas visureigis pravažiuoja tam tikrą trasos atkarpą nenukritęs, jam skiriamas specialus prizas. Pats Lukas sufleruoja, kad kol kas niekam nepavyko jo laimėti, gal Tu būsi pirmasis įveikęs šį iššūkį? Kur rasti: Nemuno g.
- Rogučių trasa: Birštone gera ne tik ilsėtis, bet ir pramogauti, tuo labiau, kad aktyvaus laisvalaikio pasiūla čia vis auga! Visai neseniai kurorte atidaryta ilgiausia Lietuvoje - net 600 metrų ilgio - rogučių trasa. Jei esi buvęs Anykščiuose, galbūt panašia jau ir teko pralėkti, tik ši - modernesnė, labiau automatizuota. Leidžiantis rogutėmis, įmanoma pasiekti iki 40 km/h greitį, o jį reguliuoti galima patiems. Didžiausias iššūkis laukia 10 metrų aukštyje - tai posūkių žiedas. Kur rasti: N. Silvanavičiaus g.
- „Nemuno banginukas“: Į Birštoną po „SPA procedūrų“ sugrįžo kurorto simbolis - Zigmo Buterlevičiaus skulptūra „Nemuno banginukas“. Banginukas sugrįžo ne tik atsinaujinęs, bet ir pasipuošęs karališkojo kurorto simboliu - karūna. Beveik keturias tonas sveriantis granito kūrinys stovi naujoje vietoje, netoli „Tulpės“ sanatorijos - dabar prie jos patogu prieiti, pačiupinėti ir nusifotografuoti. Beje, pirmoji betoninė banginuko skulptūra, iš kurios burnos tekėjo mineralinis vanduo, iki 1959 metų žymėjo šaltinio „Vytautas“ versmę. Tačiau, pakilus Nemuno vandens lygiui, skulptūra atsidūrė po vandeniu. Pats matai, kiek daug puikių vietų galima aplankyti Birštone! O jei norėsi dar daugiau po Birštoną ir apylinkes pasivaikščioti, puikių idėjų ir maršrutų rasi šiame straipsnyje.
Vilos Funšalyje
Funšalis: vilų nuoma atostogoms. Raskite ir užsisakykite išskirtines vilas per Airbnb Funšalis: geriausiai įvertintos vilos. Šios vilos yra svečių puikiai vertinamos dėl vietos, švaros ir kitų savybių.