Kaip apšiltinti mūrinį namą: išsamus vadovas

Mūriniai namai Lietuvoje - tvirtumo ir ilgaamžiškumo simbolis. Tačiau net ir stipriausi pamatai laikui bėgant praranda savo savybes: atsiranda šilumos nuostoliai, sienos ima drėkti, o sąskaitos už šildymą kasmet auga. Artėjantis šaltasis sezonas ir pesimistinės prognozės ne vieną verčia susimąstyti apie namų šilumą. Kiek jos įmanoma patausoti?

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai apšiltinti mūrinį namą, kad sumažintumėte šilumos nuostolius ir pagerintumėte gyvenimo kokybę.

Kodėl svarbu apšiltinti mūrinį namą?

Svarbiausias renovacijos tikslas - energijos efektyvumo didinimas. Šiltinant sienas, stogą ir rūsio perdangą, galima sumažinti šilumos nuostolius iki 50-60 %. Tinkamai apšiltintas namas išlaiko pastovią temperatūrą, o šildymo sistema veikia efektyviau. Be to:

• Renovacija pailgina namo „gyvavimo laiką“ mažiausiai dviem dešimtmečiais.
• Renovuotas namas tampa patrauklesnis tiek gyventi, tiek parduoti.
• Renovacija - tai sprendimas, kuris atsiperka ne tik finansiškai, bet ir emocine prasme.

Kaip pradėti?

Visų pirma, specialistai pataria atlikti energetinį auditą, nes jis turi parodyti, kurie modernizavimo darbai gali duoti didžiausią naudą. Auditas gali parodyti, kurias atitvaras reikia papildomai apšiltinti, apibrėžti tinkamą šiluminės medžiagos storį, įvertinti langų sandarumą, parodyti centrinio šildymo būklę. Tokia analizė statybų užsakovui padeda priimti sprendimus dėl šiluminio modernizavimo darbų apimties ir eiliškumo.

Sienų apšiltinimas

Fasadas - viena svarbiausių vietų, per kurią prarandama šiluma. Mūrinių namų sienos dažnai būna neizoliuotos arba turi labai ploną izoliacijos sluoksnį. Todėl sienų šiltinimas mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu yra pagrindinis renovacijos etapas.

Jei mūrinio namo sienos yra su oro tarpu (didžiausia tikimybė), tai svarbiausias ir būtinas žingsnis - užpildyti tarpsienius termoizoliacine medžiaga. Pirmiausia turite užpildyti oro tarpus, kad nebūtų "kamino" efekto. Užpildžius oro tarpus, sustabdomi oro srautai ir žymiai padidėja sienų šiluminė varža. Apšiltinus sienas iš išorės ir palikus tuščius tarpsienius gausite tik dalinį efektą, nes šiluma iš tarpsienių išsisklaidys per įvairius plyšius ir nesandarumus.

Kokiomis medžiagomis užpildyti oro tarpus?

Plytinių namų sienas geriausia apšiltinti pripurškiant tarpsienius skystų termoputų. Tai yra optimaliausias sprendimas sienoms su oro tarpu apšiltinti. Pripurškus termoputų yra sustabdomi šilumą iš tarpsienių išnešiojantys oro srautai ir žymiai padidinama sienų šiluminė varža. Termoputos geriau negu birios medžiagos užpildo visus plyšius ir bėgant laikui nesuslūgsta.

Sienų oro tarpus galima užpildyti polistirolo granulėmis, ekovata arba termoputomis. Šiltinimo medžiaga turi sugebėti praleisti per save vandens garus ir nuo drėgmės nepakeisti savo fizinių ir šiluminių savybių.

Svarbu! Oro tarpą galima užpildyti tik pralaidžia garui (kvėpuojančia) termoizoliacine medžiaga, priešingu atveju drėgmė kaupsis vidinėje mūro ar medinėje dalyje.

Ar apšiltinus sienos oro tarpą nebus problemų su drėgme?

Termoizoliacine medžiaga užpildytas oro tarpas yra tarsi barjeras tarp šaltos išorinės ir šiltos vidinės sienų. Šiuo atveju "rasos taškas" bus šiltinimo medžiagoje ir laukinei sienai jokios įtakos neturės. Kai oro tarpas tuščias, šaltos mūrinės sienos vidinis paviršius tiesiogiai ribojasi su šiltu patalpos oru ir ant jos gali pradėti kondensuotis drėgmė. Šiuo atveju "rasos taškas" yra ant vidinio sienos paviršiaus.

Stogo ir palėpės apšiltinimas

Antra pagal svarbą investicija - stogo renovacija. Per seną stogą gali būti prarandama iki 25 % šilumos, todėl jo izoliacija ir dangos atnaujinimas turi didelę įtaką energijos taupymui.

Dažna situacija, kad žmonės apšiltina namo sienas, tačiau norimo efekto nepasiekia. Dažna to priežastis - neapšiltinta palėpė ar stogas. Šiluma kyla į viršų, tad pro prastai apšiltintą ar neapšiltintą palėpę, stogą, priklausomai nuo aplinkybių, dydžio, gali iškeliauti net iki trečdalio namų šilumos.

Jei turite šlaitinį stogą ir negyvenamą palėpę, rekomenduojama šiltinti perdangą, o ne stogą. Tačiau, jei planuojate įrengti kambarį negyvenamoje palėpėje, tuomet reikėtų apšiltinti stogą.

Grindų apšiltinimas

Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu grindų apšiltinimu. Galite naudoti kilimus arba įsirengti grindinį šildymą.

Jei turite gelžbetoninį perdengimą, galite apsišiltinti grindis iš vidaus sausuoju būdu. Galima dėti ant betono 50x50 medienos tašelius ir naudoti 50 mm akmens vatos, ant viršaus tvirtinti OSB plokštę.

Langų ir durų keitimas

Seni langai ir durys - didelis energijos nuostolių šaltinis. Modernūs, trijų stiklų paketai ir sandarios durys leidžia išlaikyti pastovią vidaus temperatūrą ir sumažinti šilumos praradimą.

Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo. Jei jaučiate, kad pro langus pučia šaltas oras, galite juos užsandarinti sandarikliu arba specialiomis putomis. Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos.

Šildymo sistemos atnaujinimas

Šildymo sistemos atnaujinimas - vienas svarbiausių žingsnių siekiant mažesnių sąnaudų. Keičiami seni radiatoriai, montuojami automatiniai reguliatoriai, o kai kuriais atvejais įrengiami šilumos siurbliai ar saulės kolektoriai.

Apšiltinimo medžiagų pasirinkimas

Renkantis apšiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į namo tipą, konstrukciją ir finansines galimybes. Populiariausios medžiagos:

• Mineralinė vata: nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.
• Putų polistirenas: populiarus dėl mažos kainos ir gerų šilumos izoliacinių savybių.
• Ekovata: ekologiška medžiaga, pasižyminti aukštais šilumos išlaikymo koeficientais.
• Termoputos: naudojamos oro tarpams užpildyti.
• PIR plokštės: efektyvios šilumos izoliacinės plokštės.

Vidaus ar išorės apšiltinimas?

Svarbu pasirinkti tinkamą apšiltinimo būdą: iš vidaus ar iš išorės. Rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, nes kitaip namas pasmerktas supūti. Tačiau, jei neturite galimybės šiltinti iš išorės, tuomet reikėtų pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad viduje nesikondensuotų drėgmė ir nebūtų pelėsio.

Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite galimybės apšiltinti sienų iš lauko, lieka apšiltinti iš vidaus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti medžiagas, kurios ne tik apšiltins, bet ir neleis kauptis drėgmei bei veistis pelėsiui.

Kiti patarimai, kaip išsaugoti šilumą namuose

• Atkreipkite dėmesį į jūsų namuose esančių baldų išdėstymą.
• Išnaudokite saulės šilumą.
• Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo.
• Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos.
• Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis.
• Ant radiatorių susikaupę nešvarumai ir dulkės mažina jų šiluminę galią.
• Atkreipkite dėmesį ne tik į duris ir langus, bet ir į sienas, kampus bei grindų ir sienų sandūras.

Dažniausiai užduodami klausimai apie mūrinio namo renovaciją

Kiek kainuoja mūrinio namo renovacija?

Kaina priklauso nuo namo ploto, būklės ir pasirinktų medžiagų. Vidutiniškai Lietuvoje pilna renovacija kainuoja nuo 300 iki 600 eurų už kvadratinį metrą.

Ar verta renovuoti seną, dar sovietmečiu statytą mūrinį namą?

Taip, verta. Po renovacijos šilumos nuostoliai sumažėja iki 60 %, o būsto vertė rinkoje gali išaugti net 30 %.

Kiek laiko trunka mūrinio namo renovacija?

Visas procesas paprastai trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.

Ar galima gauti paramą mūrinio namo renovacijai?

Taip. Valstybė teikia paramą per įvairias programas.

Kas lemia renovacijos atsipirkimo laiką?

Atsipirkimo laikas priklauso nuo energijos taupymo lygio ir atliktų darbų kokybės. Vidutiniškai investicijos atsiperka per 7-10 metų.

tags: #jaku #k #paparciu #g #murinis #namas