Nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai Lietuvoje yra svarbi tema kiekvienam būsto savininkui ar planuojančiam įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius NT mokesčio aspektus, tarifus, lengvatas ir apmokestinimo tvarką.
Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio tarifai
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- Nekilnojamojo turto paskirtį.
- Naudojimą.
- Teisinį statusą.
- Jo technines savybes.
- Priežiūros būklę.
- Apleistumą.
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Apibendrinta informacija apie nekilnojamojo turto mokesčio tarifus pateikiama lentelėje:
| Mokestinė vertė | Tarifas (standartinis) | Tarifas (šeimoms su vaikais) |
|---|---|---|
| Iki 150 000 EUR | Netaikomas | Netaikomas (iki 200 000 EUR) |
| 150 000 - 300 000 EUR | 0,5% | 0,5% (200 000 - 390 000 EUR) |
| 300 000 - 500 000 EUR | 1% | 1% (390 000 - 650 000 EUR) |
| Virš 500 000 EUR | 2% | 2% (virš 650 000 EUR) |
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį". Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Kūrybinės dirbtuvės: Ar galima gyventi ir nuomoti?
Kyla klausimas, ar galima gyventi ar nuomoti lofto tipo butą, kurio paskirtis - kūrybinės dirbtuvės. Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ asocijuota partnerė Kristina Sabaliauskienė tikina, kad apie kūrybinių dirbtuvių paskirties objektus reikia žinoti kelis dalykus: tokios patalpos yra skirtos ūkinei, kūrybinei veiklai ir paprastai yra įrengiamos gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t.y. jos nėra skirtos gyventi.
Tačiau pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties patalpose. Todėl deklaruoti gyvenamąja vietą kūrybinėse dirbtuvėse yra galima. Deklaravęs gyvenamąją vietą kūrybinėse dirbtuvėse asmuo turi visas privilegijas, siejamas su gyvenamosios vietos deklaracija tam tikroje vietovėje, pavyzdžiui, patekti į vaikų darželį.
Nuomoti kūrybines dirbtuves galima ir tam nėra jokių apribojimų. Tačiau verslo liudijimas išduodamas nuomojant tik gyvenamosios paskirties patalpas, o kūrybinių dirbtuvių nuomotojai turi deklaruoti nuomos pajamas ir atitinkamai mokėti gyventojų pajamų mokestį.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, registruoti gyvenamąją vietą ir nuomoti negyvenamosios paskirties patalpas tikrai galima. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad negyvenamajai paskirčiai galioja kiti reikalavimai: mažesni insoliacijos (tiesioginės saulės šviesos), automobilių aikštelių ir kiti reikalavimai. Nebūtinai taip bus, todėl reikėtų įvertinti kiekvieną projektą atskirai.
Net ir deklaravus gyvenamąją vietą, gali tekti mokėti NT mokestį, kurį kiekviena savivaldybė nustato atskirai. Vilniaus savivaldybė nuo NT mokesčio yra atleidusi negyvenamųjų patalpų savininkus, kurie jas įsigijo iki 2019 m. birželio 1 d. ir ten yra deklaravę gyvenamąją vietą, kitiems reikės mokėti 1 proc. NT mokestį.
O BET TAČIAU #18 I dalis: Mokesčių reforma. Padiskutuokime
Kokie taikomi mokesčiai kūrybinėms dirbtuvėms?
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigia, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties nekilnojamojo turto objektai (pvz., viešbučių, administracinės ir kt. paskirties) nei numatyta įstatymu taip pat yra nekilnojamojo turto mokesčio objektas ir apmokestinami nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į jų vertę.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas NT, kuris fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų.
Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokesčio tarifu. Konkrečius šio mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamasis NT objektas. Dėl šios priežasties fiziniai asmenys, prieš teikdami Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formą, turėtų pasidomėti, kokiu konkrečiu NT mokesčio tarifu apmokestinamas jų nuosavybės teise ar įsigyjamas NT objektas.
Pavyzdžiui, kai nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) meno kūrėjo statusą turintis fizinis asmuo naudoja kaip kūrybines dirbtuves (studiją) savo individualiai kūrybinei veiklai, objektas NT mokesčiu neapmokestinamas.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybės taryba pernai nustatė, jog nuo NT mokesčio atleisti asmenys, kurie įsigijo apmokestinamą NT (negyvenamosios paskirties patalpas), kuris buvo pastatytas ir įregistruotas Valstybės įmonėje Registrų centras iki 2019 m. birželio 1 d. Lengvata taikoma esant šioms sąlygoms: patalpos yra naudojamos gyvenamajai paskirčiai, asmenys (mokesčio mokėtojai) tose patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą bei tai yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta.
Ar galiu pakeisti patalpų paskirtį?
Kūrybinių dirbtuvių paskirties į gyvenamąją pakeitimas priklauso nuo kelių esminių faktorių. Svarbu tai, kokia yra pastato paskirtis. Dažniausiai kūrybinės dirbtuvės yra įrengiamos gamybos, pramonės paskirties pastatuose.
Konkrečios kūrybinės dirbtuvės gali būti pakeistos į gyvenamosios paskirties patalpą tik tuo atveju, jeigu pakeitus patalpos paskirtį viso gyvenamosios paskirties patalpų plotas nesieks 50 proc. viso pastate esančio ploto. Paprasčiau tariant, 51 proc. patalpų gamybos paskirties pastate turi būti gamybinės paskirties, 49 proc. - kitos. Tad, jeigu norint pakeisti konkrečios patalpos paskirtį į gyvenamąją, bendras pastate esančių gyvenamųjų patalpų plotas sudarys daugumą, tokios patalpos paskirties pakeisti nebus galima nepakeitus viso pastato paskirties.
Svarbu įvertinti, ar konkrečios kūrybinės dirbtuvės faktiškai jas perdarius atitiks gyvenamosios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, minimalaus ploto, insoliacijos. Pagal Statybos techninį reglamentą įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus, o gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.
Kaip sužinoti NT mokestinę vertę?
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų). Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.
Tai galite padaryti keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą. Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė. Tai galite atlikti dviem būdais:
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jei turite daugiau nei vieną NT objektą (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių), sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.
NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:
- Bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
- Neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:
- nuo 200 000 iki 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- nuo 390 000 iki 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- virš 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokesčiai parduodant butą
Parduodamas butą ar namą Lietuvoje privalai susimokėti Gyventojų pajamų mokestį. Visų pirma, reikia žinoti, kad pajamų mokestis apskaičiuojamas ne nuo visos pardavimo kainos, o tik nuo pelno, kurį gavote parduodamas butą. Pavyzdžiui, jeigu butą pirkote už 100000 eurų, o pardavėte už 125000, pajamų mokestis bus apskaičiuojamas tik nuo 25000 eurų. 15% nuo 25000 eurų bus 3750 eurų.
Jei butas jums buvo padovanotas ar jį paveldėjote, vis tiek nereikės mokėti mokesčio nuo visos pardavimo kainos. Mat bus traktuojama taip, tarsi jūs būtumėte pirkęs butą už tą kainą, kuri buvo tuo metu, kai jį gavote dovanų ar paveldėjote. Taigi, jei paveldėjote butą, vertą 100000 eurų, o jį pardavėte po metų už 105000 eurų, mokėsite mokesčius nuo 5000 eurų.
Yra keli atvejai, kai pajamų mokesčio parduodant butą mokėti išvis nereikia:
- Jeigu parduodate butą pigiau, nei įsigijote, arba už tą pačią kainą.
- Jeigu parduodate butą, kurį pirkote prieš 10 metų ar seniau. Todėl, jeigu nuo buto įsigijimo praėjo 8 ar 9 metai ir ketinate jį parduoti, gali būti naudinga palaukti dar metus.
- Jeigu parduodate savo gyvenamąjį butą - nesvarbu, kada jį būtumėte pirkęs. Tačiau pragyvenęs ten (deklaravęs gyvenamąją vietą) turite būti ištisus 2 metus iki pardavimo, todėl išvengti mokesčio prisiregistravus parduodamame bute pardavimo išvakarėse nepavyks.