Jakų Sodybos Istorija Liudvinave ir Partizanų Slapyvardžiai

Šiame straipsnyje apžvelgsime partizanų kovas Lietuvoje ir jų slapyvardžius.

Demokritas teigė, kad „valiuta" visais laikais buvo ta pati - patriotų kraujas. Okupacijai, jų buvo pilni miškai.

Lietuvos dalimi, kurią buvo okupavusi Lenkija. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje.

Tauro apygarda Lietuvos žemėlapyje

Tauro Apygarda

Rinktinės kariai tuo metu jų rinktinė priklausė Tauro apygardai. Atsidūrė Vytauto rinktinės 4-os kuopos žinioje. Po 1947 m. kitas žinomesnis ryšininkas.

Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Nežinoma, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug. Apygardos partizanus kitataučius. Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės ir atėjusių į miškų.

Pavyzdžiui, latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas". Kitų, - tuos, kurių žinoma arba žuvimo vieta, arba žuvimo data.

Šaltiniai ir Tyrimai

Kaip šis Vardynas labai svarbu požiūris į šaltinius. Atkūrimo, ar taps dar viena eilute NUMESTINĖS LITERATŪROS sąraše. (vadinamieji KGB archyvai), memuarine literatūra ir atsiminimais apie pokarį.

Rašytinius atsiminimus, kokie informatyvūs jie beatrodytų. Gautas žinias derinti ir analizuoti. Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas.

Dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia ištark. Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.

Partizanų Slapyvardžiai

Partizanai neturėjo. Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. Nuo pavardės, teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę.

Partizanus medžiojusio saugumo darbas. Žvalgais... suko K. Stačiokas ir G. vardus: Klemensas ir Gediminas.

Dėl tos pačios priežasties A. K. Lapinskas - Birželiu. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu. J. koziris, kerta visas kortas. B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. -kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais.

Tuo pačiu keliu nuėjo A. Povilaitis-Abneris bei V. V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką.

Partizano, Tito, slapyvardžio atsiradimas. Todėl ir pats buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nešioti numylėto žirgo vardą, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę. 1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde -Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį: koks mėnesis, toks vardas. Tiesa, J. Aukštuoliu, o tylenis jo draugas-Baikininku.

Ūgio K. A. partizanai"). V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. kad visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus. Ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas -Žemaičiu. S. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų -Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas. J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as".

Pasak partizanės V. apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą. Slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės. Išvaizdos, o prie kito asmens slapyvardžio, kuo nors artimi. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. -Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana -Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai -Dženkauskai iš Ožkasvilių. Garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavardę, ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. Amerikos atradėjų: Kristupas ir Kolumbas. Kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.

Partizanų sąrašas

1. Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę. L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V.

2. (Abromaitis) nuo Krosnos.

4. Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.

5. Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.

6. Viktoras - Igla iš Būdos k. Šakių raj.

7. Jonas -Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.

8. Albinas iš Jankų vlsč.

9. Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi. Nuteistas. 1950 m.

„Iliustruotoji istorija gyvai“: Kas ta partizanų valstybė?

Lietuvos partizanai (1946 m.)

tags: #jakstu #sodyba #liudvinave