Aukštadvaris: Istorija, gamta ir pramogos Jadvygos sodybos apylinkėse

Aukštadvaris - tai vietovė, turinti gilią istoriją ir įspūdingą gamtą. Įsikūręs šalia "Karališkojo" vieškelio, kuris jungė Trakų ir Birštono pilis, Aukštadvaris tikrai vertas atskiro apsilankymo. Apylinkės pasižymi ne tik kultūros paveldu, bet ir gamtos įdomybėmis, todėl čia puikiai praleis laiką tiek istorijos mėgėjai, tiek gamtos entuziastai.

Aukštadvario panorama

Aukštadvario istorija ir kultūros paveldas

Aukštadvaris turi turtingą istoriją, siekiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. 1512 m. Aukštadvaris buvo įtrauktas į Lietuvos Metriką, liudijančią jo tuometinę svarbą. Miestelio turgaus aikštė iš visų pusių apstatyta XX a. gyvenamaisiais pastatais, jos plotas - 0,5 ha., kvadrato formos.

Akmenimis grįstoje miestelio turgaus aikštėje visais laikais virė gyvenimas - vyko turgūs, įvairūs susibūrimai, šventės. 1569 metais, išrūpinus Aukštadvario miestelio teises, ypač suklestėjo prekyba ir amatai. Aikštės viduryje išlikęs senas šulinys, iš kurio miestelėnai semdavo vandenį. Aukštadvaris įsikūręs prie "Karališkojo" vieškelio tarp Vilniaus ir Birštono pilių, turėjęs strateginės reikšmės kovose su įsibrovėliais, kryžiuočiais.

Kelionę po Aukštadvarį galima pradėti nuo akmenimis grįstos senosios turgaus aikštės, kuri iš visų pusių apstatyta šimtmečius skaičiuojančiais pastatais. Vertėtų apžiūrėti neogotikos stiliaus Aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčią, taip pat klasicistinį Aukštadvario dvarą su parku.

Aukštadvario dvaras

Aukštadvario regioninis parkas

Aukštadvario regioniniame parke yra daugiau nei 100 kultūros paveldo objektų, o lankytinus objektus būtų galima įtraukti į žygiams gamtoje tinkamų vietų TOP penketuką. Iš miestelio pasukus Onuškio kryptimi, tarp Verknės upės ir Pilaitės ežero, galima pasigėrėti Pilaitės piliakalniu. Čia žmonių buvo gyventa jau II-I amžiuose prieš mūsų erą.

Į 100 labiausiai saugomų Europos gamtos paminklų įtraukta Velnio duobė, aplink kurią nutiestas Paslapčių takas su apžvalgos aikštelėmis, mažoji Velnio duobės sesė - Strėvos įgriuva su pažintiniu taku, Spindžiaus miškas - tai natūrali aplinka ir gamtos erdvės, kurios tiesiog kviečia susipažinti su ledynmečio paliktais ženklais, termokarstiniais reiškiniais, augalų ir gyvūnų įvairove.

Šiame parke galima rasti daugybę įdomių gamtos objektų, įskaitant Verknės šaltinį. Tai puiki vieta pasivaikščiojimams ir gamtos pažinimui.

Verknės šaltinis

Ežerinių stintų žvejyba Aukštadvario apylinkėse

Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta, dar vadinama stintele. Tai stintinių šeimos (Osmeridae) šeimos žuvis, porūšis - europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus). Gyvena giliuose ežeruose, tokių ežerų Lietuvoje apie 50 (Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai). Tai tokie ežerai, kuriuose net ir šilčiausiais periodais vandens temperatūra prie dugno išlieka apie 12 - 16 laipsnių. Stintos užauga iki 20 centimetrų ilgio ir 70 g svorio. Teigiama, kad didžiausios stintos pagaunamos Tauragnų ežere. Daugiausia maitinasi planktoniniais vėžiagyviais.

Žvejybai naudojamos kelios sistemos. Ilgoji sistema, ji nėra labai patogi, tačiau su ja galima patikrinti platesnius vandens sluoksnius. Tokioje sistemėlėje kabliukai arba avižėlės rišami kas 70 - 100 cm. Naujokams nerekomenduočiau dėti daugiau 5 kabliukų, tuo tarpu pats naudoju sistemėles iš 8-10 kabliukų. Tokią sistemėlę verta naudoti tuose ežeruose, kur gilūs plotai užima didelius ežero plotus, stintų nėra daug arba neturite echoloto. Ten, kur duobės nedidelės, naudojama trumpa sistemėlė iš 5-6 kabliukų, kurių bendras ilgis neviršija 2 metrų. Greitam nuleidimui sistemos apačioje užrišamas 15-20 g švinas.

Labiausiai žinomos stintų žvejybos vietos - Asvejos ar Baluošo ežerai. Čia yra apie 8 žinomos stintinės vietos. Sezono metu jas nesunku rasti dėl „kolūkio", čia stintos laikosi būriais. Tačiau šituose ežeruose stintos pasitaiko nedidelės. Giliuose ir turinčius didelius gilių vietų plotus stintas žvejoti sunkiau, tokiuos ežeruose, kaip Aisetas, Tauragnai be echoloto sėkmingos žvejybos galima nelaukti.

Įdomiausia stintelių žvejyba būna per stintelių nerštą, dažniausiai ant paskutinio ledo. Stintos plaukia link kranto ar seklumų ( 10-15 m), susirenka į didelius būrius, godžiai puola masalą. Stintų būriai pakyla net iki 5 metrų nuo ežero paviršiaus. ieškoti prie kranto reikėtų ten kur į ežerą įteka šviežio polydžių vandens. Būriuos epatogiau žvejoti trumpa sistemėle. Kabliukų rišama 7 -8, kas 20 centimetrų. Tokiu metu geras masalas kuojelės gabaliukai.

Mano nuomone, ežerinė stinta skanesnė už didstintę. Ji auga gerokai švaresnėse sąlygose, be to dažniausiai kelias iki virtuvės trumpesnis. Stintą galima valgyti neruoštą, išdorojame, nupjauname pelekus, ištriname druska, pabarstome pipirais. Jau ir puiki užkanda prie degtinės. Jei dar įspausime citrinos, truputį alyvuogių aliejaus ir, paminkę palaikysime pusvalandį, skoniu džiaugsis visi.

Receptai iš ežerinių stintų:

• Žuvienė iš stintos: Stintą įpjauname tarp pilvo ir galvos, ištraukiame žiaunas ir žarnas, palikdami ikrus ar pienius. Viriname vandenį (2 litrai) su įdėtomis keliomis bulvėmis, morka. Užvirus vandeniui, įdedame svogūną, lauro lapus, druską ir pipirus... Dar kartą užvirus, dedame išdorotas stintas (500 g) ir įpilame 80 g degtinės ir užvirus, palaukiame kelias minutes. Išjungiame ir palaikome penketą minučių uždengtą puodą.
• Kepta stinta: Stintą išdorojame, įpjaudami tarp galvos ir pilvo, ištraukiame žiaunas ir žarnas, paliekame ikrus ir pienius. Ištriname druska ir pipirais. Įkaitiname keptuvėje alyvuogių aliejų, dedame stintas. Papildomai, prieš dedant stintas, galima į įkaitintą aliejų sumesti sutrintus česnakus ir truputį pamaišius, dėti stintas.

Pramogos Trakuose ir apylinkėse

Trakai - vienas tų regionų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai pažįstami, bet, vos pasukus iš pagrindinio turistinio tako, atsiveria netikėti atradimai. Žygių mėgėjams, norintiems praplėsti pažinimo horizontus, vertėtų rinktis Trakų istorinio nacionalinio parko interaktyvius maršrutus ir nusiteikti pirmai pažinčiai su kitokiu parko kraštovaizdžiu - gamtiškai natūraliu ir kaimišku.

Varnikų pažintinis takas

5 idėjos, kurias verta įtraukti į savo vasaros kelionių planus:

• Istorijos, kultūros ir gamtos vertybių trio: GPS principu veikiantys trys maršrutai - palei Akmenos ežerą, Bražuolės upelį ir Kudrionių draustinį - leidžia savarankiškai keliauti ir atrasti apylinkių vertybes.
• Aristokratiškasis Užutrakis: Pasigrožėti unikaliais parko ir architektūrinių sprendimų deriniais bei ypatingais vandens atspindžiais. Pasivaikščiojimas parke - tarsi kelionė į praeitį, o edukacijos apie senovines Užutrakio parko rožes, nukeliančios į laikus, kai dvaruose klestėjo sodininkystės menas, praturtina žiniomis apie grafienės Jadvygos meilę gėlėms.
• Pusiasalio pilis - sakralinio meno lobynas: Pusiasalio pilies teritorijoje, buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje, įrengta sakralinio meno ekspozicija. Čia galima apžiūrėti liturginius indus, drabužius, altoriaus reikmenis, religinio siužeto dailės kūrinius.
• Aukštadvaris - pilnas istorijos ir gamtos įdomybių: Kelionę galima pradėti kad ir nuo akmenimis grįstos senosios turgaus aikštės, kuri iš visų pusių apstatyta šimtmečius skaičiuojančiais pastatais.
• Išgirsti Galvės salų legendas: Galvės ežero salos - ne tik gamtos, bet ir legendų saugotojos. Galvės ežerą puošia 21 sala, o didžiausios iš jų turi pavadinimus, savo istorijas ir legendas.

Akivaizdu, kad pusdienio ar dienos Trakų kraštui aplankyti tikrai nepakaks. Jei esate vasaros renginių gerbėjas, mėgstate akis paganyti po gražiausius Lietuvos kraštovaizdžius ar pajusti ežeringojo krašto unikalumą, verta atlikti namų darbus ir kruopščiai sudėlioti išvykų į Trakų apylinkes maršrutus bent keliems vasaros savaitgaliams.

tags: #jadvygos #sodyba #aukstadvaris