Socialinis būstas yra svarbi valstybės paramos forma, skirta mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Valstybės paramos tikslas - mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Tačiau, kaip rodo praktika, socialinio būsto nuoma susijusi su įvairiomis problemomis, įskaitant nuomininkų skolas.
Kėdainių savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri analizuoja būsto nuomos tvarką ir atlieka patikrinimus, siekiant išsiaiškinti, ar nuomininkai tinkamai naudojasi jiems suteiktu turtu. Šio sprendimo priežastis - pasitaikantys pažeidimai, skolos ir auganti eilė tų, kurie laukia stogo virš galvos. 2023 m. buvo pateikti 83 prašymai, 2024 m. - 65 prašymai. Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos. 2023 m. išnuomota 15 socialinių ir 12 savivaldybės būstų, o 2024 m. - 9 socialiniai ir 9 savivaldybės būstai.
Aut. UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. „Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų. Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, - apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas.
Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, - teigia P. Zykas. Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos.
Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. „Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Pasitaiko žmonėms gyvenime pakilimų ir nuosmukių, tačiau vieni nuomininkai gyvena principu „Jūs man viską turite duoti“, kiti džiaugiasi, kad gavo stogą virš galvos ir bando gyventi toliau. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta". Dalis asmenų iš laukiančiųjų eilės išbraukiama - 2023 m. tokių buvo 60, o 2024 m. - 59.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės. "Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą", - patikslino G. Vainauskienė.
G. Vainauskienė pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims. „Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. m."
Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, „Asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst. eurų, metinis nuomos mokestis galėtų siekti iki 200 eurų“.
„Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis“, - svarbų aspektą pabrėžia G. Vainauskienė.
Svarbu paminėti, kad dalis asmenų iš laukiančiųjų eilės išbraukiama - 2023 m. tokių buvo 60, o 2024 m. - 59.
Kaip Elgtis Iškilus Problemoms Socialiniame Būste?
Iškilus grėsmei žmonių gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir, priklausomai nuo aplinkybių, kvieskite policiją, greitąją pagalbą ar ugniagesius.
Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Sutartu laiku į namus atvykęs specialistas vėl užplombuos vandens skaitiklį.
Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių.
Apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. Pastebėję sutrikimus vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu.
Jei jaučiate dujų kvapą, nedelsdami skambinkite avarinei dujų tarnybai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybių Veiksmai
Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. gruodžio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būsto fondą. Taip pat, visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto.
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė.
Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.
Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai. Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.
Socialinio Būsto Politikos Kryptys
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti paskolos įvairovę.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y. renovuoti senus namus).
- Didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Siekiama padėti šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinių paramų socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.
Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugeliui žmonių šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms. Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Lentelė: Socialinio būsto rodikliai Kėdainių rajono savivaldybėje
| Rodiklis | 2023 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Pateikta prašymų | 83 | 65 |
| Išnuomota socialinių būstų | 15 | 9 |
| Išnuomota savivaldybės būstų | 12 | 9 |
| Išbraukta iš laukiančiųjų eilės | 60 | 59 |
tags: #socialinio #busto #nuomininku #skolos