Žodis „kajutė“ yra lietuvių kalbos terminas, kuris dažniausiai naudojamas apibūdinti mažą, uždaro tipo patalpą laive, lėktuve ar kitur, skirtą žmonėms poilsiui arba gyvenimui. Tačiau, šis žodis turi ir platesnę reikšmę bei įdomią etimologiją, kuri gali atskleisti kai kuriuos lietuvių kalbos žodžių formavimo principus.
„Kajutė“ yra išvestinis žodis, kilęs iš žodžio „kajus“, kuris senovės lietuvių kalboje reiškė „laivo kabina“ arba „poilsio patalpa laive“. Šis žodis savo ruožtu gali būti siejamas su senąja baltų kalbų leksika, kur žodis „kajus“ buvo naudojamas apibūdinti vietą, kuri apsaugota nuo išorinių veiksnių. Galimas ir slaviškas šaknų poveikis, nes kai kurie etimologai teigia, kad „kajus“ gali būti susijęs su slavų kalbų „kucha“ (kabina, kambarys) šaknimi.
„Kajutė“ yra derivatinis žodis, suformuotas pridedant lietuvišką priesagą „-ė“ prie pagrindinio žodžio „kajus“. Ši priesaga dažniausiai naudojama formuojant mažesnio dydžio arba tam tikro pobūdžio vietas, objektus ir daiktus. Pavyzdžiui, „pilis“ → „pilius“, „būda“ → „budelė“. Tad „kajutė“ perteikia mažos kabinos, kambario idėją, kurioje gali būti įrengtos lovos, darbo vieta ar kitos gyvenimo sąlygos mažame ir uždarame.
„Kajutė“ yra feministinis daiktavardis, kurio linksniavimas pagal lietuvių kalbos taisykles yra gan paprastas: „kajutė“, „kajutės“, „kajutei“ ir t.t. Tai rodo, kad žodis atitinka bendrąsias lietuvių kalbos gramatines struktūras, kuriose dauguma daiktavardžių, pabaigtiems -ė, priklauso moteriškajai giminei.
Fonetinė struktūra žodžio „kajutė“ taip pat atspindi senąsias lietuvių kalbos tradicijas. Pirmas skiemuo „ka-“ aiškiai nurodo į senąją baltų kalbų fonetiką, kur priebalsiai „k“ ir „j“ dažnai jungiasi, sukurdami lengvai ištariamą skiemenį. Antroji dalis „-jutė“ su priesaga „-ė“ sukuria lengvą, melodinį skambesį, kuris būdingas daugeliui lietuvių kalbos žodžių, apibūdinančių mažesnius ar intymesnius objektus.
„Kajutė“ yra žodis, susijęs su vietos nustatymu, tačiau jo reikšmė gali kisti priklausomai nuo konteksto. Pavyzdžiui, „kajutė“ dažnai naudojama kalbant apie laivo ar laivo tipo transporto priemonę, tačiau taip pat gali būti taikoma ir bet kokiai kitai mažai erdvei, kuri yra apribota arba izoliuota, įskaitant kelionių konteinerius, lėktuvų kabinas ir panašiai. Tokia semantinė elastinga reikšmė dar labiau išryškina lietuvių kalbos gebėjimą formuoti žodžius, kurie gali adaptuotis įvairiems poreikiams ir reikšmėms.
Apibendrinant, žodis „kajutė“ yra puikus pavyzdys, kaip lietuvių kalba sugeba išvesti prasmingus ir funkcionalius žodžius iš senovinių šaknų, įterpiant jas į šiuolaikinį kalbos lauką. Jo forma atspindi ilgas kalbos raidos tradicijas, kurios įtraukia tiek fonetinius, tiek morfologinius aspektus, leidžiančius žodžiui gyvuoti ir prisitaikyti prie skirtingų semantinių reikšmių.
Laivo kajutė
Pirkimo-pardavimo sutartys
38 tema. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ši sutartis-viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis.
Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą. - konsensualinė- laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų. Įstatymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas išreiškiamas įstatymo reikalaujama forma (pvz. nekiln. turto sutartis yra tvirtinama notariškai ir įregistruojama).
Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys:
- vartojimo;
- viešojo p-p;
Prekybos įstatymas: pirkimo-pardavimo sutartis apibrėžta kaip realinė (prieštara CK)-įsigalioja, kai sumokama. (įsigalioja nuo daikto perdavimo momento). Kyla klausimas: kada pasibaigia sutartis-kai gauna daiktą, ar kai sumoka kainą. Pardavėjas, asmuo, uužsiimantis pirkimu pardavimu įsipareigoja perduoti prekę, kilnojamą daiktą vienam asmeniui asmeniniams ar šeimos poreikiams. Paprastai yra viešoji oferta (prekės parduotuvės lentynose, nurodyta kaina; pirkėjas išsirenka- akceptuoja). Toliau-sutarties vykdymas: pirkėjas sumoka kainą, jam perduoda prekę (konsensualinė sutartis). Problema: pvz.: sako: “aš perku”, prekę paleidžia ir ji sudūžta.
Viešojo pirkimo įstatymas-jei perkama savivaldybės ar valstybės interesais ir mokama iš jų lėšų ar valstybės garantuotų paskolų, tai pirkimas atliekamas pagal viešojo pirkimo-pardavimo įstatymą, kuris nustato konkursinę viešojo pirkimo-pardavimo tvarką. Konkurse gali dalyvauti visi asmenys; sudaryta komisija, kuri įvertina pasiūlymus, nustato laimėjusį.
Šalys ir turinys
Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Jais gali būti visi civ.t. subjektai: teisnūs (žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. K 47 str.) ir veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
Turinys: Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko iir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys, pvz. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartimi būtina susitarti ir dėl terminų. Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todėl šalys būtinai susitaria atlikti veiksmus, kuriais būtų pasiektas šis rezultatas ir atsirastų norimos pasekmės, t.y. sąlygomis nustatomos šalių teisės ir pareigos.
Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. (6.311) Plačiau r. Pagl CK pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, vertybiniai popieriai, bei turtinės teisės. T.y. turtas plačiąja prasme. Visos prekės yra daiktai, bet ne visi daiktai yra prekės.
Kaina. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu.
Pardavėjo pareigos:
- Perduoti pirkėjui daiktus valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise. Kur ir kaip (transporto organizacijai, ryšių įmonei, parduotuvėje ir pan.) nustato sutartis ir paprotys. Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas.
- Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. . Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji aasmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. (6.321) Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). (6.317 str. Kai pardavėjas pažeidžia šią savo pareigą, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą.
- Jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pardavėjas privalo įstoti į tą bylą pirkėjo pusėje.
- Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti.
- perduoti nuosavybės teisę; Pagal CK nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo momento, jei sutartis nenustato ko kita. Kai neįvykdomos p-p sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Su daiktų saugojimu susijusias būtinas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita.
• Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu.
• akredityvinis apmokėjimas: Pirkėjas perveda bankui pinigus, nurodydamas kam ir pagal kokius reikalavimus bankas turi sumokėti. Tiekėjas atkrauna prekes , įformina visus būtinus dokumentus ir pateikia juos bankui. Bankas, gavęs dokumentus, patikrina ar jie atitinka akredityvo reikalavimus. Jeigu viskas tvarkoje - perveda tiekėjui pinigus.
Pirkėjo pareigos
- Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį. Jeigu pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį. Pirkėjas turi turėti laiko patikrinti daiktą. Prekės priimtos, kai atliekamas priėmimo veiksmas arba priėmimo faktas fiksuojamas dokumentuose. Pirkėjas gali atsisakyti priimti prekes, jei perduodamas ne tas prekių kiekis, ne to asortimento, prekės nekokybiškos, nesukomplektuotos, netinkamoje taroje ar pakuotėje, jei sutaryje nenurodyta kitaip.
- Jeigu pirkėjas pagal įstatymus ar sutartį turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui, tai pirkėjas privalo grąžintinus daiktus tinkamai saugoti iki grąžinimo.
Kiekis. DDaiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo-pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta.
Kokybės reikalavimai: Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės ddaiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.
Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas ddaiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
Pirkimo pardavimo sutarties vykdymas ir šalių atsakomybė už sutarties pažeidimą. Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę - kilnojamąjį daiktą pirkėjui - fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vyriausybė tvirtina mažmeninės prekybos taisykles. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkėjas tampa daiktų savininku, kai visiškai už juos sumoka. Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Pagal šio straipsnio nustatytą tvarką nekeičiami ar negrąžinami daiktai nurodomi daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse. Jas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pirkėjas vietoj šio straipsnio 4-7 dalyse numatytų rreikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
Pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nnesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.
Pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar ssavivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar ssavivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
6.396 straipsnis.
Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas pperduoda ir teises (nuosavybės, nuomos, ar užstatymo teisę) į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
Įmonės pirkimas pardavimas. Sutartyje pprivalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. nimo pirkėjui, jeigu pranešimas apie ketinimą pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas CK nustatyta tvarka (ne vėliau kaip prieš 20 d. kilnojamo daikto ir 60 d.
Daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką - aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju - aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Pirkimo-pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu.
Teisių pirkimas pardavimas. Teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos bendrosios pirkimo pardavimo nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. Ginčijamų teisių, kurios yyra ginčo objektas, neturi teisės pirkti advokatai, teisėjai, notarai, teismo antstoliai, jų šeimos nariai ir artimieji giminaičiai.
Kitokių pirkimo pardavimo sutarčių ypatumai. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus nustato atskiri įstatymai.
Pirkimo-pardavimo sutarties su užsienio kontrahentais ypatybės:
JTO 1980 m. INCOTERMS sąlygos - tai patvirtintos tarptautinių prekybos rūmų tarptautinių sutarčių sudarymo taisyklės. Nuo 2000 metų įvesti kiek patikslinti Tarptautinės prekybos terminai, labiau apibrėžiantys draudimo, transportavimo klausimus, padedantys lengviau spręsti elektroninės prekybos ir atsiskaitymo problemas (INCOTERMS 2000). Šios taisyklės turi fakultatyvinį pobūdį, jos taikomos, jeigu sutartyje yra nuorodos į šias sąlygas (pvz.: tarptautinėje pirkimo-pardavimo sutartyje fiksuojamos prekės, jų kaina ir nurodomos sąlygos CIF, ar DDP, ar kitos). Kiekvienas simbolis reiškia nuodugniai, smulkiai išrašytas pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas. Reikšmė - palengvina sutarčių rengimą, kylančių ginčų sprendimą.
EXW (ex works - iš įmonės) - mažiausiai pareigų turi tiekėjas (pardavėjas). Pardavėjo pareiga pateikti prekes savo įmonėje. Pardavėjas padengia išlaidas iki prekių perdavimo. DDP (parduota, muitas sumokėtas) - daugiausiai pareigų tenka tiekėjui (pardavėjui). Pardavėjas pristato prekes ir apmoka visas su tuo susijusias išlaidas į pirkėjo nurodytą vietą. FC; FAS; CIF; FOB ir t.t.
Pasiskaitymui konspektas iš JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO PREKIŲ PIRKIMO - PARDAVIMO SUTARČIŲ: Nereikalaujama, kkad pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta rašytine forma, arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Ji gali būti įrodinėjama bet kokiomis priemonėmis, tarp jų liudytojų parodymais. Šios Konvencijos tikslais „rašytinė forma“ apima telegramą ir pranešimą, siunčiamą teleksu.
14, 15, 16 straipsnis: (1) Pasiūlymas sudaryti sutartį, adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia oferento ketinimą būti įsipareigojusiu akcepto atveju. Pasiūlymas yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai aar netiesiogiai nustatyti prekių kiekis ir kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka. (2) Pasiūlymas, kuris nėra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas tiktai kviet...