Tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) yra būtinas siekiant užtikrinti bendrovės skaidrumą ir patikimumą. Praktikoje kyla ginčų dėl akcijų nuosavybės nustatymo ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo, kuriuos nulemia aplaidžiai ar nenuosekliai tvarkoma bendrovės vertybinių popierių apskaita.
Vertybinių popierių apskaitos svarba UAB
Visų pirma, Civilinis kodeksas (CK) ir Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) įtvirtina, jog UAB nematerialiosios akcijos turi būti fiksuojamos įrašais akcininkų vertybinių popierių sąskaitose. Jose turi būti pateikiama informacija apie visus bendrovėje vykstančius veiksmus, susijusius su akcijų nuosavybe, t. y. akcijų perleidimu, įkeitimu, įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir kt.
Antra, tinkamas vertybinių popierių apskaitos tvarkymas turi lemiamą reikšmę nustatant akcijų nuosavybės įgijimo momentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad nematerialiųjų akcijų nuosavybės teisė pereina tik tada, kai akcijų įgijėjo vardu atidaroma vertybinių popierių sąskaita ir fiksuojami įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose. Atkreipiamas dėmesys, jog informacijos apie akcininkus pateikimas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) taip pat nenulemia akcijų įgijimo momento. Ši posistemė nėra prilyginama vertybinių popierių apskaitos tvarkymui, o tik atlieka tam tikrą išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją.
ABĮ numato, jog akcininkų vertybinių popierių sąskaitų apskaitą tvarko akcijas išleidusi bendrovė. Už vertybinių popierių sąskaitų apskaitos tvarkymą atsako bendrovės vadovas, išskyrus atvejus, kai ši apskaita perduota profesionaliems sąskaitų tvarkytojams. Taigi, bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai gali pasirinkti, ar apskaitą tvarkyti patiems savarankiškai, ar perduoti asmeniui, kuriam teisės aktai suteikia teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas.
Tuo atveju, kai bendrovės apskaitos tvarkymas yra perduodamas, sąskaitų tvarkytojas perima visą apskaitos tvarkymo procesą. Visų pirma, nematerialiųjų akcijų apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems tvarkytojams padeda užtikrinti laiku atliekamą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertybinių popierių apskaitos tvarkymą. Kartu sąskaitų tvarkytojas prisiima pareigą tikrinti bendrovės būsimus sandorius, kad šie atitiktų jau įregistruotus susitarimus ir (ar) apribojimus. Tai padeda išvengti potencialių ginčų ar atitinkamų sutarčių sąlygų nuginčijimo ateityje.
Esminis vertybinių popierių apskaitos perdavimo profesionaliems tvarkytojams trūkumas - papildomos išlaidos bendrovei ir (ar) jos akcininkams. CK įtvirtina, jog UAB akcijų pirkimo-padavimo sutartys turi būti sudaromos notarine forma, kai parduodama 25 % ar daugiau bendrovės akcijų arba jų kaina didesnė nei 14 500 Eur. Tokiu atveju sutarties šalims pakanka akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pateikti sąskaitų tvarkytojui, kuris sandorį įregistruoja ir atlieka atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose.
Kartu sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkciją ir tikrina asmenų tapatybės duomenų tikrumą bei sandorio sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Sąskaitų tvarkytojas, įregistravęs sandorį, pateikia bendrovei ir (ar) jos akcininkams išrašus ir naują akcininkų sąrašą. Be to, sandorių tvirtinimas per sąskaitų tvarkytoją tam tikrais atvejais gali kainuoti mažiau nei sudarant sandorį notarine forma.
Pagal galiojantį reguliavimą, vertybinių popierių perleidimo sandoriams taikomas 0,26 proc. mokestis nuo vertybinių popierių perleidimo kainos, bet ne mažiau kaip 24 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur. Tvirtinant sandorį per profesionalius sąskaitų tvarkytojus sandorių registravimo mokestis dažniausiai yra fiksuotas. Bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkymo perdavimas profesionaliems sąskaitų tvarkytojams turi privalumų, tačiau reikalauja ir papildomų išlaidų.
Kaip pasirinkti apskaitos tvarkymo būdą?
Siekiant tinkamai pasirinkti apskaitos tvarkymo būdą svarbu įvertinti, ar bendrovės akcininkų struktūra yra sudėtinga, ar vyksta daug akcijų perleidimo sandorių ir kitų akcijų nuosavybės pokyčių. Jeigu šie veiksmai bendrovėje atliekami dažnai, profesionalūs sąskaitų tvarkytojai gali ženkliai palengvinti bendrovės veiklą.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamajame procese
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Kada skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas?
- Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.
- Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
- Siekiant užtikrinti išplėstinį turto konfiskavimą.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.
Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala dėl tiriamos nusikalstamos veikos galimai buvo padaryta, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.). Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą.
BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Terminai ir apribojimai
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t.
Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.
Atsižvelgiant į tai, praktikoje atsiranda daug problemų sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąžiningų asmenų, nesusijusių nusikalstama veika, atžvilgiu. Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai vogtas automobilis parduodamas trečiajam asmeniui, kuris neturi nieko bendra su padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įgijimo teisėtumo klausimą gali išnagrinėti tik teismas, prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje konkrečiu atveju individualiai gali nuspręsti skirti ar neskirti laikiną nuosavybės apribojimą.
Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas. Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.
tags: #itrvirtina #nuosavybe #eur