Psichologija: būti pirmuoju ir būti paskutiniu

Psichologija atveria vis naujas žmogaus gyvenimo platumas bei vidaus gelmes. Panagrinėkime įvairius psichologinius aspektus, apimančius platų spektrą temų - nuo pažinčių dinamikos iki asmeninio tobulėjimo ir manipuliacijų.

Pažintys ir pirmas įspūdis

Artėjant šv. Valentino dienai, žinoma veidotyros ir šeimos santykių specialistė V. Šiaučiūnienė organizuoja renginį „Pirmoji pažintis“, aktualų antrosios pusės ieškantiems žmonėms. Renginyje artimos sielos ieško dvylika moterų ir tiek pat vyrų. Renginio dalyvio amžius - 32-42 m. Vakaro dalyviai vienas su kitu turės šešių minučių pokalbį akis į akį, po kurio vienas kitam pasakys „Taip“ arba „Ne“. Renginio sumanytoja ir vedėja V. Šiaučiūnienė vakaro metu pasidalins informacija ir patirtimi kaip veidotyros žinias taikyti gyvenime ieškant partnerio.

„Nuo pat dvasingų pažinčių tarnybos įkūrimo susipažinimo renginiai yra itin populiarūs, - neslepia „Meilės harmonija“ įkūrėja V. Šiaučiūnienė. - Nenoriu girtis, tačiau esame subūrę daugiau nei šimtą tvirtų porų. Daugelis jų skambina man ir teiraujasi, kokią datą pasirinkti vestuvėms. Daugelis porų jau yra susituokusius, net trys šeimos susilaukė dvynukų“.

Artimiausio pažinčių renginio metu dalyviai galės ne tik susipažinti, bet ir gauti aktualios informacijos apie veidotyrą: tarkim, ką simbolizuoja mažos akys, kokią informaciją apie vyriškį siunčia aukšta kakta ir pan. Įdomu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pirmojo susitikimo su galbūt būsimuoju gyvenimo partneriu, metu? „Turite pajausti, ar su šiuo žmogumi jums malonu bendrauti, ar patinka jo balso tembras, kūno kalba“, - pataria V. Šiaučiūnienė.

Pirmasis susitikimas, pasak V. Šiaučiūnienės, gali tapti nuostabių santykių pradžia arba labai greita pabaiga. Kaip išvengti pastarojo varianto? Anot specialistės, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių:

• Nevėluoti ir nepykti, jei vėluoja kitas.
• Tinkamos vietos pasirinkimas.
• Komplimentai - dar vienas svarbus aspektas.
• Pasirūpinti savo išvaizda, stiliumi.
• Atidumas.
• Džentelmeniškumas.
• Pasitikėti savimi, neabejoti.
• Inicijuoti antrą pasimatymą.
• Atsisveikinimas.

Būkite atidi savo partneriui. Jeigu neapsisprendžiate, ar išsipasakoti pačiai, ar įdėmiai klausytis, verčiau rinkitės pastarąjį variantą. Jeigu jūs klausotės savo pasimatymo partnerio, jis mano, kad esate įdomi netgi tuomet, kai iš tikrųjų nepratariate nė žodžio. Tiesiog klausinėkite jo ir jis manys, kad esate nuostabi ir žavi. Išlaikykite akių kontaktą. Tik pasistenkite, kad jis nebūtų per intensyvus. Atminkite, kad jūs nesate vanagas, stebintis savo grobį. Suplanuokite pasimatymą iš anksto. Venkite pakliūti į užburtą tokių posakių kaip “Aš nežinau, ką norėtum daryti?” ratą. Nuspręskite ką nors ir darykite tai. Būkite atvira kitiems pasiūlymams, jeigu jūsų planai nepasiteisina. Pirmąjį kartą susitikite viešoje vietoje. Tai ne tik saugi mintis, bet ir leidžia pertraukti pabodusį pokalbį. Taigi, atidėkite pasimatymus vienumoje iki to laiko, kai tikrai suvoksite, kad šis žmogus jums patinka.” Pasisiūlykite pasidalinti sąskaitą.

Patarimas vyrams - elkitės džentelmeniškai. Vyrai, moterų laisvių judėjimas galbūt ir suteikė moterims tas pačias priemones finansinei nepriklausomybei ir valdžios postams, tačiau tai nereiškia, kad jos nebevertina tų mažų dalykėlių, kurie paverčia jus džentelmenais. Atidarykite jai duris, atitraukite jos kėdę, pasirūpinkite, kad ji saugiai sugrįžtų namo. Tai yra mažos smulkmenos, kurios palieka gerą įspūdį. Jeigu naudojamas teisingai, džentelmeniškumas yra pats galingiausias keras; jeigu jis perdėtas, tampa panašus į vyriškąjį pradą blogąja prasme. Nepamirškite savo pasimatymo partnerio. Paskambinkite ar parašykite jam elektroninę žinutę ir pasakykite, kad jums buvo smagu. Tai neturi tapti pagrindu dar kartą susitikti. Tai paprasčiausias mandagumas. Jeigu ir jūsų partneriui buvo taip pat smagu, tai tik taps gardžiu torto papuošimu! Pokštaukite. Tai ne tik leis judviem atsipalaiduoti, bet ir parodys pasimatymo partneriui, kad turite humoro jausmą. Aptarkite sudėtingesnes temas. Pripažinkime tai, kai kurie žmonės TURĖTŲ apsiriboti nereikšmingais pokalbiais, tačiau jeigu jūs gerai išmanote temą, aptarkite ją. Jeigu jums kai kurios temos atrodo tinkamos, o jūsų partneriui tai yra tabu, būtų geriausia, jeigu tai suvoktumėte kuo anksčiau.

Ko per pasimatymą nevertėtų daryti

• Nebūkite išsiblaškiusi
• Nepaverskite savo pasimatymo terapijos seansu.
• Nebūkite pretenzinga.
• Nesutikite vien dėl sutikimo.
• Venkite nepageidaujamų fizinių veiksmų.
• Nevartokite daug alkoholio.
• Nebijokite užbaigti pasimatymą anksti.

Moterims: nebijokite pakviesti vyrą į pasimatymą. Iš tikrųjų daugelis vyrų mano, kad moteris, kuri žengia pirmąjį žingsnį, yra patraukli ir savimi pasitikinti. Jeigu moteris kviečia vyrą į pasimatymą, tai nereiškia, kad ji yra tokia beviltiška ir jam teks klausytis kvailos muzikos vakarienės žvakių šviesoje metu. Galite pakviesti vaikiną ten, kur pati eitumėte bet kokiu atveju - į koncertą, spektaklį ar pan., taigi ir atrodys, kad jūs tik kviečiate jį eiti kartu.”

Našlaitės būsena ir transformacija

Nepasitikėjimas savimi, didelis jautrumas kitų nuomonei, kritikos baimė, abejonės savo verte, prislėgta nuotaika, energijos stoka, siekis įtikti ir patikti, nuolatinis savęs ir kitų lyginimas, savęs gailesnis - tai patyrimai, kurių visumą galėtume pavadinti našlaitės būsena. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka lietuvių liaudies pasakoje „Sigutė“. O kaipgi tai atsitinka žmogaus psichikoje?.. Kokie vidiniai pokyčiai sužadina augimą ir brandą?

Taip viduje jaučiasi tie, kuriems pritrūko meilės, šilumos, rūpesčio ir dėmesio. Atstumiantys, abejingi, nerimastingi, nenuoseklūs, savimi užsiėmę, priklausomi tėvai nesuteikia pamatinės saugumo ir ramybės būsenos, nepalaiko įsitikinimo pasaulio ir nuosavo „Aš“ gerumu. Išties, emocinis globojančių asmenų nusišalinimas gali būti gyvybiškai grėsmingas kūdikiui ar vaikui. Būna, kad jautresnis vaikas tėvus suvokia kaip piktybiškai ir aplaidžiai nesirūpinančius, egocentriškai interpretuoja jų veiksmus. Našlaičio būsena gali susiformuoti ir dėl nuolatinio spaudimo pasiekti sėkmę, visus aplenkti, būti geriausiu. Kenkia ir išpūstos, apibendrintos pagyros, kuomet net vaikas mato idealaus ir realaus vaizdo neatitikimą. Kai vaikas nesijaučia besąlygiškai mylimas, jis stengiasi nusipelnyti meilę.

Kai pikta pamotė apsigyvena viduje, analitinės psichologijos terminais tariant, psichikoje dominuoja negatyvus motinos kompleksas. Tuomet žmogus pats save menkina, kritikuoja, nuvertina. Labai dažnai „pamotę“ bandoma atrasti išoriniame pasaulyje. Tada kitos moterys atrodo kaip pamotės ar bent jos dukros: piktos, kritiškos, tinginės, viską gaunančios veltui… Kai kritiškoji dalis projektuojama, ima atrodyti, kad mus kritikuoja ir smerkia kiti: - kolegos, draugai, mama ar viršininkė. Žinoma, kad taip irgi gali nutikti, tačiau kartais labai sunku atskirti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Mūsų projekcijos - įsitikinimas, kad kiti žmonės yra būtent tokie - veikia tuos mūsų „kitus“.

Turbūt pirmiausia darbas ir gebėjimas išpildyti pamotės reikalavimus. Be to, pasakoje minimas brolis - vyriškas pradas, egzistuojantis kiekvieno psichikoje ir atsakingas už racionalumą - mąstymą ir logiką, aktyvų veikimą. Būtent šie įrankiai dažniausiai naudojami emocinių našlaičių išgyvenimo praktikoje. Pasaka byloja, kad našlaitės dalia yra visiškai pakenčiama, kol brolis namuose. Tačiau kai racionalus mąstymas tampa dominuojančiu gynybos būdu visose situacijose, kai emocinis gyvenimas užpildytas tamsiomis spalvomis - tokia būsena negali ilgai tęstis.

Vadovavimasis vien tik protu ir logika „nepaveža“ visų gyvenimo sričių. Ir gerai, nes tai akivaizdžiai parodo vienpusiškumo ribas, skatina Ego raidą. Kai emocijų, jausmų pasaulis patiriamas kaip negatyvus, žeidžiantis, nuo jo bandoma atsiriboti, jis slopinamas. Emocinio gyvenimo atsižadėjimas, vienpusiškas racionalumas esmingai nuskurdina žmogų, trukdo gilių tarpasmeninių santykių plėtotei, tikros, veikiančios vertybių sistemos formavimusi.

Emociškai pažeisti žmonės paprastai yra stipriai priklausomi nuo išorinio įvertinimo ir pasiekimų, tačiau negali jais nuoširdžiai džiaugtis ir mėgautis, taip pat nustemba, kad taip lauktas išorinis pripažinimas netenkina ir nesukelia ilgalaikių vidinių pokyčių. Vidinis motiniškas objektas, darantis stebuklus, gali būti susijęs su pozityviu motinos kompleksu, kurio sutrumpintas variantas byloja: „esu geras gerame pasaulyje; viskas baigsis gerai; kad ir kas nutiktų, kas nors vis tiek mane išgelbės“. Tokia pozicija gali padėti išgyvenant krizę, kai labai sunku, kai nežinai, kaip kitaip sau padėti. Tačiau tokia pozicija kasdienybėje, švelniai tariant, yra nebrandi. Jos puoselėjimas infantilizuoja asmenybę, neskatina imtis atsakomybės, palaiko iliuziją, kad turi būti „kažkas“, kas atneš ant paauksuoto lėkštelės būtent tai, ko reikia. Kyla rizika užsidaryti rožiniame pasaulėlyje, kuriame matoma ir pripažįstama tik viena - šviesioji - pasaulio ir gyvenimo pusė.

Mūsų Šešėlis - tai, ko mes savyje nepripažįstame ir nepažįstame - gali pasireikšti spontaniškai ir pridaryti mums daug žalos. Sigutė nesvarsto galimybės užmegzti artimesnį ryšį su pamotės dukra ir taip pasilengvinti sau gyvenimą, tačiau vidiniam gyvenimui toks nuotykis būtų labai vertingas. Realiame gyvenime mes, kaip tas šuo, intuityviai galime „užuosti“ pavojų ir jo išvengti. Panašiai pasidavę negatyviam motinos kompleksui emociniai našlaičiai rizikuoja sužaloti ir galiausiai visiškai prarasti instinktus bei intuiciją. Tuomet negatyvus motinos kompleksas užvaldo Ego ir jo diktuojama emocinė realybė tampa vienintele tikra.

Ego regresuoja. Tačiau ugnis ne tik naikina, tačiau ir apvalo, išgrynina, užgrūdina. Nuo žemės atitrūkstama, priartėjama prie dangaus - dieviškosios sferos. Šis fragmentas gali simbolizuoti įsigilinimą į dvasinį gyvenimą, kai atitolstama nuo žemiškų rūpesčių ir pasiekimų, dėmesio išoriniams atributams - išvaizdai, statusą reprezentuojantiems daiktams, madai. Būti „pilka antele“ reiškia pabrėžtinai nematomą, neišsiskiriantį buvimą, orientaciją į grupės vertybes, grupės siūlomą tapatumą. Antis lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančio kraštovaizdžio, laisvai juda sausuma, oru, vandeniu. Analogišką gebėjimą turi žmogus, integravęs į gyvenimą dvasinį pradą, jį įsisąmoninęs ir radęs jam vietą.

Vargšė našlaitė tapo šeimininke tik patyrusi sudėtingą transformaciją: Ego patyrė negatyvaus motinos komplekso dominavimą, pozityvaus motinos komplekso poveikį, prisilietė prie savojo Šešėlio, leido veikti intuicijai ir atsidavė dvasiniam būviui, įsiliejo į bendruomenę ir galiausiai vėl atrado individualų tapatumą. Šeimininko statusas siejasi su gerove, nuosavybe, teisėmis ir pareigomis, gebėjimu prisiimti atsakomybę, taip pat pripažinti jos ribas. Šeimininkas pats disponuoja savo turtais, pats sprendžia, ką jam su jais daryti: užkasti ar investuoti, gausinti, eikvoti ar aukoti.

Suaugusiojo vystymosi psichologija

Žmogaus vystymosi psichologija paskutiniu laiku yra padariusi nemažą pažangą. Buvo įprasta manyti, kad vystosi tik kūdikiai, vaikai ir jaunuoliai. Jungas buvo pirmasis modernioj psichologijoj pabrėžęs suaugusiojo vystymąsi: žmogus prisitaiko išorei iki gyvenimo vidudienio (maždaug iki 40 m. amžiaus), po kurio ima derintis daugiau vidiniai. Štai biochemikas John Barnes, nuo 12 m. amžiaus siekęs tapti viso pasaulio pripažintu mokslininku, tapo tarptautiniai žinomu išradėju, vieno pačių geriausių JAV universitetų biochemijos departamento vedėju, bet vis dėlto, būdamas 44 m. amžiaus suvokė, kad, nors gana arti, vis dėlto Nobelio premijos jau nelaimės. Verslininkas - rašytojas Paul Nam-son, iki savo gyvenimo vidudienio pelnęs 5 milijonus dolerių, atsisakė daugelio milijonų vertės verslo kompanijos direktoriaus vietos, kad taptų pripažintu rašytoju, bet, deja, jo romanai pakankamai dėmesio nesulaukia.

Šalia tų didžiai ambicingų vyrų aiškėja portretai ir kitų su daugiau ar mažiau ryškiom gyvenimo svajonėm, kurių jie siekė arba negalėjo siekti dėl gyvenime pasitaikiusių kliūčių. Štai jaunystėj daug žadantis sportininkas turi pasitenkinti darbininko užsiėmimu ir palaidoti svajonę tapti sporto žvaigžde. Tarp individualių asmenų įvairia-spalvingumo paties dr. Levinsono ir jo bendradarbių nustebimui, aptiktas periodinis bangavimas: pastovesnius laikotarpius sekė neramesni.

Dr. Levinsonas pats nelaiko šių periodų atradimo jo apklausinėtų vyrų gyvenime "paskutiniuoju žodžiu". Vis dėlto, sugretindamas savo atradimus su kinų Konfucijaus (V amž. prieš Kr.), graikų Silono (VII amž. prieš Kr.) ir žydų Talmudo minimais gyvenimo laikotarpiais, jis nurodo panašumą, nors autoriai yra iš skirtingų amžių, tautų bei kultūrų. Visas gyvenimas su besikeičiančiais periodais yra pasiruošimas senatvei, o galų gale - ir mirčiai. Paskutinę gyvenimo valandą žmonės yra tokie, kokie jie save gyvenime sukūrė. Tas, kuris gyvenime kaip nors aukojosi, gyvenimą palieka ramus.

Dr. Levinsono periodinio bangavimo etapai:

Lyderystė ir komandos formavimas

Lyderis - kaip vienas žmogus - šiandien nebėra Saulė, apie kurią organizacijose sukasi planetos. Saulė šiandien yra komanda. Todėl, kad gali kiek nori šlifuoti savo asmenines savybes, tobulinti įgūdžius, kurti inovatyviausias strategijas, tačiau be komandos, iš principo, esi nulis. Komanda yra raktas. Komanda mato, girdi, jaučia, bendrauja, ieško sprendimų, daro veiksmus, švenčia, nerimauja. Štai tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį šiandien turėtų suprasti vadovaujamą darbą dirbantis žmogus.

Ir dar, ne veltui, kalbant apie darbo rinkoje itin reikalingus įgūdžius, šiandien pabrėžiama savilyderystė (angl. Selfleadership). Iš esmės, kiekvienas savyje turėtume turėti lyderystės: atsakomybės prieš kitus, geranoriškumo bendradarbiauti, kooperuotis, siekti bendro rezultato. Tai, sakyčiau, turėtų tapti tokiu pat įprastu reiškiniu kaip kvėpuoti.

Dažnas lyderis pastebi, kas vyksta komandoje, bet retas kreipia dėmesį ir imasi realių veiksmų. Pastebėjus situaciją, kurią reikia spręsti, būtina kreiptis į komandą ir kartu galvoti, ką galima padaryti. Ypač dabar, kai daugelis dirba nuotoliniu arba mišriu būdu, susirinkimai turi tapti dažnesni - komunikacija reikalinga kaip niekada! Labai svarbu, kad tie pokalbiai būtų produktyvūs, o ne „tušti postringavimai“. Situacija šiandien itin greitai kinta, todėl komanda turėtų įprasti, jog veiksmų planas gali būti keičiamas be ilgo pasiruošimo. Kartais netgi visiškai atsisakant to, kas buvo sugalvota prieš, tarkime, mėnesį.

Mano akimis - asmeninis dėmesys, grįžtamasis ryšys - yra vieni geresnių būdų motyvuoti kiekvieną komandos narį. Ką labai svarbu daryti - matyti kiekviename komandos naryje geriausias jo savybes. Kas kartą tai akcentuojant, tiesiai pasakant, darbuotojas ims vis labiau savimi pasitikėti.

Taigi, lyderis turėtų kiekviename komandos naryje įžvelgti jo gerąsias savybes, potencialą. Pasakyti, kokią didžiausią naudą jis gali duoti komandai, panaudodamas savo stiprybes.

Dažnai nutinka taip, kad į kai kuriuos komandos narius lyderiai nekreipia dėmesio, nes jie juos paprastai tariant „užknisa“. O esmė ta, kad mus erzina žmonės, kurių emociniai poreikiai yra kitokie negu mūsų. Juos priimti ir mylėti mums daug sunkiau. Bet iš esmės tai yra ne tų žmonių, o mūsų problema. Kažkuriam kitam žmogui tave erzinantis kolega labai patinka. Taigi, klausimas, kodėl būtent tau sunkiau su juo bendrauti?

Ką daryti? Skirti daugiau dėmesio. Tam, kam skiriame daugiau savo laiko ir energijos, tas mums tampa vertinga. Pamažu tai ima net patikti, prisijaukini tam tikrą veiklą ar žmogų. Blogos savybės nublanks, jei geroms bus skiriama pakankamai dėmesio. Kai žmogus matys, kad koncentruojamės į tai, ką jis geba, kas jam sekasi, daugiau laiko ir energijos tiems dalykams ir skirs. Natūraliai mažiau laiko darys tai, kas jam nesiseka.

Dažnam lyderiui atrodo, kad norint suvaldyti situaciją, reikia būti griežtesniam, drąsesniam, ne - reikia labiau mylėti, palaikyti, skatinti.

Vienas dalykas - dažnas lyderis pameta savo paties tikrąjį identitetą. Nebežino, kokios yra jo vertybės, emociniai poreikiai, stiprybės. Būtina save pažinti, nes tik aiškiai įsivardijus, kas aš esu ir kas man svarbu, galima eiti pirmyn ir vesti komandą, jaučiantis užtikrintu tuo, ką darai.

Taip pat nebijoti daryti klaidų, nes realiai mes bijome klaidų iš vakarykščio pasaulio. Kai dėmesį telki į ateities pasaulį, nežinai, ar tai klaida. Galbūt, atvirkščiai, tai - geriausias sprendimas!

Koją kiša ir nepasitikėjimas komandos narių sugebėjimais - neva, jei pats darys, geriau padarys, ir ima dirbti tai, ką turėtų deleguoti. Užsiima nebe strategijos kūrimu, o tampa realių darbų vykdytoju. Tai matydami, žmonės tampa mažiau motyvuoti, ima nepasitikėti savo sugebėjimais. Iš tiesų lyderis turėtų daryti savo, o ne visus visų darbus. O žmonėms parodyti, ką jie daro gerai, skatinti.

Įtakos psichologija ir manipuliacija

Šiame įmantrių viliojančių antraščių laikotarpyje tikriausiai jau įsitikinote, kad tikrų paslapčių iš tiesų yra labai mažai. Palyginti su brangiausiu variantu, pirmojo vyno kaina labai maža, tad tai tikriausiai prastas vynas. Trečiasis vynas tikriausiai toks pat geras kaip ir antras, nes abu brangūs, bet antruoju atveju gaunu labai gerą pasiūlymą, taigi renkuosi Vyną Nr. Mes automatiškai darome prielaidą, kad gamintojas nustato kainą keliais procentais didesnę nei savikaina, o prekybininkas dar užsideda 3-5% maržą, tačiau realybėje niekas gamintojui nedraudžia užsidėti 50% antkainio.

Bet, pirkdami brangesnius (ar pigesnius, bet nuolat perkamus) daiktus ar paslaugas, įpraskite pasitikrinti kainą rinkoje. Labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, nes būtent šie „dirgiliai“ dažnai yra pats geriausias ženklas, kad Jumis yra manipuliuojama.

Dažniausiai naudojamos manipuliacijos priemonės:

1. Sudėtingas klausimas.
2. Mažai laiko sprendimui priimti.
3. Yra dirgiklių, kurie trukdo mąstyti.
4. Stiprus emocinis susijaudinimas.
5. Protinis nuovargis.

Pirmasis įtakos principas. Pavadinimas skamba gal kiek ir keistai, net šiek tiek mistiškai. Bet šis principas yra labai paprastas, aiškiai suvokiamas ir bene veiksmingiausias iš visų įtakos principų. Ar jums kada buvo taip, kad netikėtai gavote dovanų nuo pažįstamo ir iškart pajutote pareigą jam atsakyti tuo pačiu - padovanoti tokios pat vertės, ar dar vertingesnę dovaną? Ir ne tik jautėte pareigą, bet ir tikrai atsakėte tuo pačiu, kartais tiesiog norėdami, tarsi, išpirkti kaltę? Tai visiškai normalu.

Ir Cialdinis, visą dieną stebintis įdomų reiškinį. Harė Krišna bendruomenės atstovas vaikšto po oro uosta ir dovanoja po gelę kiekvienam sutiktam žmogui. Žmonių reakcija? Žinoma, visų pirma jie bando grąžinti gėlę, nes kam jiems prieš skrydį gėlė? Tačiau Harė Krišna atstovas lengvai nepasiduoda, sakydamas „ne ne, paimkite, čia dovana!“ Nežinodami ko griebtis, 9 iš 10-ties kiša ranką į kišenę ir atsakydami „tuo pačiu“, duoda Krišnos atstovui dolerį, o tuomet, nuėję už kampo, meta gėlę į šiukšlių konteinerį.

Siekiant naudos, iš pradžių jūs pateikiate pasiūlymą, kuris žinote, kad (greičiausiai) bus atmestas. Grįžkime prie grįžtamumo principo. Bet jei taip atsitiko, kad dovana buvo įbrukta ir vis tiek jaučiate kaltę, „pasistenkite aiškiai suvokti, kad grįžtamumo (ar bet kokį kitą įtakos) principą naudojantis asmuo nėra tikrasis jūsų oponentas. Šis žmogus pasirinko būti jujitsu kariu, kuris naudoja galingąjį grįžtamumo principą kaip savo ginklą - jis daro paslaugą jums siekdamas asmeninės naudos sau. Tikrasis oponentas yra pati taisyklė.

Egzistencinė psichoterapija

Straipsnyje aptariamas psichoterapinės grupės modelis (vadinamas egzistencinio patyrimo grupe), kurį autorius porą paskutinių dešimtmečių plėtoja naudodamasis egzistencine paradigma. Jis remiasi egzistencine kaip būties pasaulyje samprata. Psichoterapijos procese grupėje orientuojamasi į du svarbiausius dalykus. Pirmasis - siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų - fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio - kontekste. Antrasis - dalyvių gyvenimosunkumai tyrinėjami universalių egzistencinių duotybių plotmėje.

Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimas; įprasminimo poreikis; laiko susietumas. Straipsnyje taip pat aptariami universalūs egzistencinio patyrimo grupės tikslai, svarbiausi funkcionavimo bruožai ir darbo būdai. Aptariama ir terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis.

Egzistencinio patyrimo grupėje terapinių pokyčių siekiama nuolat kreipiant dalyvius į sąmoningą žmogaus būties sąlygų refleksiją.

tags: #kodel #vmanoma #kad #buti #pirmam #gerai