Atliekų tvarkymas vienkiemiuose Lietuvoje kelia nemažai iššūkių. Gyventojai susiduria su sunkumais dėl nepravažiuojamų kelių, didelių atstumų iki atliekų konteinerių ir būtinybės mokėti už paslaugas, kuriomis jie faktiškai negali naudotis.
Lietuvos administracinis žemėlapis
Problemos esmė
Pagrindinė problema - nepravažiuojami keliai, vedantys į vienkiemius. Dėl to sunkiasvorė technika negali pasiekti sodybų, todėl atliekų išvežimas tampa neįmanomas. Savivaldybės dažnai neturi pakankamai lėšų kelių tiesimui ir priežiūrai, ypač jei tai būtų naudinga tik vienam ar keliems gyventojams.
Kaimo gyventojams mokesčius už šiukšlių išvežimą tenka vežti į Mažeikius.
Kita problema - dideli atstumai iki artimiausių atliekų konteinerių. Pavyzdžiui, viename Jurbarko rajono vienkiemyje artimiausias bendro naudojimo mišrių atliekų konteineris yra už 0,5 km, o antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai - už 5 km nuo gyvenamos vietos. Tai ypač apsunkina vyresnio amžiaus žmonių galimybes tinkamai rūšiuoti atliekas.
D.Vidros teigimu, savivaldybė turėtų užtikrinti galimybę atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.
Remiantis įstatymu, į mišrių atliekų konteinerį mesti nerūšiuotas atliekas draudžiama.
D.Vidra teigė, kad net jeigu visas atliekas neštų į mišrių atliekų konteinerį, esantį už 0,5 km nuo namų - nusižengtų įstatymui.
Vietinė rinkliava - tai privaloma įmoka, galiojanti visoje savivaldybės teritorijoje ir kurią savivaldybės institucijų nustatyta tvarka privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso arba kitu pagrindu valdantys savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus.
V.Krištopaitienės teigimu, vietinės rinkliavos įmokos lengvata yra suteikiama asmenims, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantiems ir naudojantiems nekilnojamojo turto objektus, nuo kurių atstumas iki artimiausios buitinių atliekų surinkimo vietos yra didesnis kaip 1 500 m.
Trečia, gyventojai privalo mokėti už atliekų tvarkymą, net jei dėl minėtų priežasčių negali naudotis paslaugomis. Tai sukelia nepasitenkinimą ir jausmą, kad jie yra diskriminuojami.
Pasak D.Vidros, pastatyti konteinerį prašo nuo metų pradžios, tačiau valdininkai gyventojos problemai lieka abejingi.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas paaiškino, kad problemos esmė - į vienkiemį vedantis nepravažiuojamas keliukas.
Pasak jo, net ir pastačius konteinerius sodybos teritorijoje, sunkiasvorė šiukšlių išvežimui naudojama technika sodybos nepasiektų.
P.Kazėnas kalbėjo, kad suprastų, jeigu tai būtų vieta, kurioje gyvena daugiau žmonių, tada naudą gautų ir kiti. Jeigu dabar tiestumėm keliuką į vienkiemį, tai vyktų kitų svarbių darbų sąskaita.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja vyr. architektė Gražina Gadliauskienė tikino, kad su panašiomis problemomis vienkiemių gyventojai susiduria visoje Lietuvoje.
G.Gadliauskienė sakė, kad nurodyti, kad problema turi būti išspręsta, gali didžiųjų miestų tarnautojai, o kaip ir kuo gyvena kaimiškos teritorijos, niekam nerūpi.
Galimi sprendimai
Nors situacija sudėtinga, galimi sprendimo būdai:
- Kelių infrastruktūros gerinimas: Savivaldybės turėtų ieškoti galimybių investuoti į kelių, vedančių į vienkiemius, remontą ir priežiūrą.
- Kolektyvinių konteinerių aikštelių įrengimas: Vietoj individualių konteinerių, galima įrengti bendro naudojimo konteinerių aikšteles patogioje vietoje, kuri būtų pasiekiama gyventojams.
- Lengvatų taikymas: Gyventojams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali naudotis atliekų tvarkymo paslaugomis, turėtų būti taikomos lengvatos vietinei rinkliavai.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti gyventojus apie atliekų rūšiavimo svarbą ir galimybes, net jei jie gyvena atokioje vietovėje.
Atliekų rūšiavimo konteineriai
Klaipėdos rajono pavyzdys
Klaipėdos rajono savivaldybė rodo pavyzdį, kaip galima spręsti atliekų tvarkymo problemas. Savivaldybė stato savo didelių gabaritų atliekų aikšteles, skatina rūšiavimą ir bendradarbiauja su VšĮ „Gargždų švara“.
Rajono vadovas apibūdino projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“ tikslus ir negailėjo gerų žodžių projekto įgyvendintojams: „Savivaldybei svarbus tvarumas, skatiname rūšiavimą ir šiandien galime pasidžiaugti, kad šiame kelyje mums stipriai padeda ir iniciatyvą rodo VšĮ „Gargždų švara“, mūsų Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius, kuriems tikrai rūpi, kad Klaipėdos rajonas būtų švarus, kurie šviečia visuomenę ir prisideda prie to, kad būtume aplinkai draugiška savivaldybė.“
Meras atkreipė dėmesį, kad dabar jau net trys Savivaldybės pastatytos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės rajono gyventojams suteikia galimybę patogiau ir greičiau priduoti turimas atliekas, nesukant galvos, kur dėti šiukšles, darytis remontus ar tvarkytis namus, sodybas.
Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė prisiminė, kad steigiant aikštelę Kuodžiuose buvo įvairiausių gyventojų nuomonių, buvo net grasinimų, kad „tokios seniūnės neberinksim“.
D. Bliūdžiuvienė pasakojo, kad siekdama sumažinti važiuojančių į aikštelę automobilių triukšmą Savivaldybė išasfaltavo kelią.
Pasak VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. Martinkaus, pastačius Kuodžių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę jau padengiama 92 proc. rajono teritorijos.
Ateityje Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja statyti dar vieną aikštelę, kuri būtų arčiau Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų gyventojams.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės lyderystę statant būtent savas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Jis pagyrė Savivaldybės nuostatą kuo mažiau šiukšlių vežti į KRAC ir mokėti vartų mokestį, nes atliekų rūšiavimas ir perdirbimas yra tvarios gamtosaugos ateitis.
Pasak VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus R. Martinkaus, iš stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių į sąvartynus beveik jau nebevažiuoja nei polistirolas, nei langų stiklas, nei popierius, nei plastikas, nei tekstilė, nei tuo labiau statybinės sunkiosios atliekos.
VšĮ „Gargždų švara“ vadovas priminė, jog atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos rajone buvo keltos 2019 m.
Vyriausybė per tą laiką taip pat priėmė nutarimų, kurie savivaldybes įpareigoja įkurti aikšteles, nutolusias nuo gyventojų ne daugiau kaip 15 km.
Dėl Vėžaičių stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės derybos su KRATC tebevyksta.
Tačiau pasiektas susitarimas, kad Gargždų Geležinkelio Pylimo g. 6 nuo šiol stambiagabarites atliekas galės pagal nustatytus įkainius priduoti ir smulkusis bei vidutinis verslas.
Antrinės žaliavos: stiklas, popierius, plastikas, metalai, tekstilės gaminiai, elektroninė įranga (kompiuteriai, telefonai ir pan.) šioje Gargždų aikštelėje (Geležinkelio Pylimo g. 6) yra ir bus priimamos nemokamai.
Mažinti įvežamų atliekų kiekį į KRATC sąvartyną padeda atliekų rūšiavimas, perdavimas taršos leidimą turintiems perdirbėjams.
Vyr. finansininkė Z. Davidauskienė akcentavo, jog per 2022 m. rajone „priaugo“ 1 046 nauji nekilnojamojo turto objektai, jau aštunti metai, kaip kasmet vyrauja tokia tendencija.
Rajone yra apie 80 proc. individualių namų ir 20 proc. daugiabučių.
Pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, kurių yra 42, taip pat vis tvarkingesnės, tam pasitarnavo ir įrengtos kameros.
Dar 2022 m. „Gargždų švara“ iš savų lėšų įrengė dvi aikšteles „Žaliajame slėnyje“, kur yra daugiabučiai ir kotedžai.
Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Gaisrai atliekų konteineriuose
Per metus ugniagesiai kone 600 kartų vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių - gaisrus dažniausiai sukelia į konteinerius išmestos pavojų keliančios atliekos, pavyzdžiui, ličio baterijos, neužgesintos nuorūkos, bakeliai su degiais skysčiais ar cheminėmis medžiagomis, o šaltuoju metų laiku - neatvėsę pelenai.
Kaip pastebi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, prieš dešimtmetį, kol miestuose nebuvo įrengtų požeminių ir pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių, gaisrų kildavo dvigubai daugiau nei dabar, tačiau situacija iki šiol išlieka įtempta.
Dažniausios priežastys - neatsargus žmonių elgesys, kuomet į mišrių atliekų ar pakuočių konteinerius įmetamos nuorūkos, įkaitusios žarijos, elektroninės cigaretės, ličio baterijos, įkraunami elektronikos prietaisai.
Būna atvejų, kuomet konteineriai padegami tyčia.
Tokiais atvejais gresia atsakomybė už padegimą ir svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.
Jei konteineris užsidega dėl neatsargaus elgesio, tyrimas pradedamas gavus fizinio asmens ar įmonės pareiškimą.
Į atliekų konteinerį įmesta neužgesinta nuorūka, elektroninė cigaretė, pelenai iš kepsninės ar neištuštintas aerozolio buteliukas kelia pavojų ne tik mieste, bet ir gamtoje - užsidegus atliekoms, ugnis gali persimesti į mišką ar užsidegti sausa žolė.
Kaip komentavo aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas, jei gaisras kyla pakuočių konteineryje, sugadinamas ne tik pats konteineris, kurį tenka keisti nauju, bet ir jame kauptos atliekos, kurias būtų galima perdirbti ar pakartotinai panaudoti.
Savaime užsiliepsnoti gali ir ilgą laiką naudojama, susidėvėjusi baterija.
Užsidegimas, dažniausiai, įvyksta baterijų viduje staigiai pakilus temperatūrai ir slėgiui.
Elektronikos atliekas draudžiama mesti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, statyti šalia jų, laikyti atviroje vietoje, ardyti patiems, atiduoti surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms, neturinčioms joms sutvarkyti reikalingų leidimų.
Tai - pavojinga aplinkai bei žmonių sveikatai, be to, didina gaisro tikimybę.
Daugumoje prekybos centrų įrengtos specialios elektronikos surinkimo dėžutės, į kurias galima mesti smulkią elektroninę įrangą, galvaninius elementus.
Elektronikos atliekas galima pristatyti į supirktuves, kurios veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Konteinerių spalvos ir atliekų rūšiavimas
Svarbu žinoti, į kokius konteinerius reikia mesti skirtingas atliekas:
- Geltonas konteineris - plastiko pakuotėms.
- Mėlynas konteineris - popieriaus pakuotėms ir kitoms popieriaus atliekoms.
- Žalias konteineris - stiklo pakuotėms.
| Konteinerio spalva | Atliekos | Ko negalima mesti |
|---|---|---|
| Geltona | Plastikiniai maišeliai, indelia, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, kombinuotas pieno produktų ar sulčių pakuotes bei metalines pakuotes ir kitas smulkias buityje susidarančias metalo atliekas (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). | Aerozoliniai flakonėliai, metalinė ar plastikine tara nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių. |
| Mėlyna | Popieriaus pakuotės ir kitos popieriaus atliekos (knygos, žurnalai, laikraščiai, lankstinukai, knygos). | Smarkiai suteptos atliekos, panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės. |
| Žalia | Stikliniai buteliai ir kitos stiklo pakuotės. | - |
Jeigu atliekos smarkiai suteptos - jas meskite į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kuriame turėtų atsidurti ir panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės.
Svarbu atsiminti, kad tinkamas atliekų rūšiavimas padeda tausoti gamtą ir mažinti atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus.