Ar įsivaizduojate tokį gyvenimą: atidarai šiukšlių dėžę, o ten žiurkė kramsnoja atliekas, ateini į virtuvę - ant stalo žiurkė pusryčiauja, auniesi batus - juose žiurkė snaudžia? Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad tokių istorijų išgirsta kone kiekvieną dieną.
Pasakojimų pagausėja paspaudus šalčiui, kai graužikai ieško šilto būsto - per pastarąjį mėnesį ekspertai sugavo per 5 tūkst. graužikų.
Graužikų Problema Šaltuoju Sezonu
„Rudens ir žiemos sezonais iškvietimų naikinti graužikus gauname 30-40 proc. daugiau nei šiltuoju metų laiku. Problema opi tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojams. Pagalbos daugiausiai kreipiasi kauniečiai ir vilniečiai.
Graužikai yra įvairiaėdžiai gyvūnai - neradę mėgstamo kąsnelio ima krimsti net laidus. „Graužikai neretai įsikuria po automobilio variklio dangčiu. Jei automobilis eksplotuojamas kasdien, tai taps laikina graužikų slėptuve, tačiau ir per trumpą laiką būna padaroma žąla.
„Buvę atvejų, kai biuruose, gyventojų namuose ar parduotuvėse pelės nugraužė apsaugos signalizacijos laidus, sutrikdydamos sistemos darbą ir sukeldamos nenutildomą kaukimą. Kartą gavome iškvietimą į įmonę, kur radome sugraužtus kompiuterių laidus - kol darbuotojai savaitę atostogavo, pelės kruopščiai dirbo ir sugadino per dvidešimt kompiuterių“, - pasakoja L. Grigaliūnas.
„Pagalbos kovoti su pelėmis ar žiurkėmis dažniausiai kreipiamasi tada, kai graužikai nudrasko po variklio dangčiu esančią apšiltinimo medžiagą ar sėdynių poroloną, pragraužia skylę sienoje ar apgraužia buitinės technikos laidus.
Yra žmonių, kurie peles net maitina iš indelio, tikėdamiesi, jog graužikai nelįs į spinteles vogti maisto, tačiau naikinimo priemonių reikėtų imtis vos tik pastebėjus pirmuosius požymius“, - rekomenduoja L. Per metus žiurkės atsiveda iki 25 jauniklių, pelės - iki 60. Mažieji graužikai auga, galanda dantis, bręsta, aktyviai ieškosi maisto ir atsiveda savo vadas.
Gausias graužikų populiacijas išnaikinti gana sunku. Pavyzdžiui, žiurkės - labai gudrūs padarai.
„Žiurkėms būdinga jauko baimė ir neofobija, kas labai apsunkina jų kontrolę - tam tikromis aplinkybėmis žiurkės gali nuodų ir negraužti. Siekiant išnaikinti graužikus labai svarbu įvertinti situaciją ir gebėti parinkti tinkamą naikinimo priemonę, kad ji būtų ir veiksminga, ir saugi.
Pelės ir žiurkės perneša žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai pavojingas ligas: salmoneliozę, leptospirozę, tuliaremiją, jersiniozę ir kt. Taip pat žiurkės nešioja blusas, erkes, kurios taip pat gali pernešti infekcinių ligų sukėlėjus.
Tarakonai Studentų Bendrabučiuose
Studentų bendrabučiuose gyvenantys tarakonai - ne naujiena, ar iš tiesų tai nesunaikinami kenkėjai? Kokių priemonių turėtų imtis studentai ir universitetų vadovybės?
Cockroaches will avoid your home at all costs.You need 4 ingredients only
Efektyvumą lemia komandinis darbas
Kenkėjų kontrolės ekspertų bendrovės vadovė Margarita Kutkaitė įsitikinusi, kad tarakonus sunaikinti įmanoma, tačiau reikalingas komandinis darbas.
„Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai - palaikyti švarą savo kambariuose, bendrabučio valdytojas - užtikrinti, kad tarakonus naikinanti bendrovė suteiktų kokybiškas paslaugas. Laiku identifikuota problema, greiti sprendimai, efektyvi kenkėjų kontrolė ir studentų sąmoningumas garantuotų ilgalaikį rezultatą“, - nuomonę dėstė M. Kutkaitė.
Svarbu laiku pranešti apie problemą
Tarakonai - sparčiai besidauginantys ir migruojantys vabzdžiai. Studentų bendrabučiuose ūsuotieji keliauja iš vieno kambario į kitą, kol paplinta visame name.
„Išvydus bent vieną tarakoną studentai turėtų nedelsiant informuoti savo universiteto Infrastruktūros valdymo tarnybą. Jei patalpoje buvo pastebėtas bent vienas tarakonas, tikėtina, kad aplinkui šmirinėja dar 30-50 šių vabzdžių. Kuo greičiau bus sprendžiama problema, tuo mažiau reikės skirti finansinių ir laiko kaštų“, - tikino M.Kutkaitė.
Dezinfekuoti patiems nerekomenduojama
Tam, kad tarakonai būtų sunaikinti, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos, išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių.
„Tekę girdėti istorijų, kaip studentai raginami patys dezinfekuoti savo kambarius, tačiau tai gali būti pavojinga jų sveikatai, be to, tarakonų nesunaikins - kenkėjai perbėgs į kitus kambarius. Problema turi būti sprendžiama visame name.
Anksčiau buvo įprasta reguliariai išvykti iš būsto, išpurkšti patalpas cheminėmis medžiagomis ir laukti, kol aplinkoje esantys pavieniai tarakonai nustips. Tačiau dabar viskas paprasčiau: tarakonų naikinimui naudojamos dabartinės cheminės priemonės yra mažiau toksiškos aplinkai ir žmogui, todėl jas naudojant naikinimo metu studentams nebūtina palikti savo kambarių“, - apie tarakonų naikinimą pasakojo biologas Liutauras Grigaliūnas.
Tarakonai bijo švaros
Tiesa, kad ne visų studentų kambariai yra tvarkingi. Kovojant su tarakonais neužteks tik išsiplauti grindis ir nuvalyti dulkes.
„Jei jau bendrabutyje atsirado tarakonų, prie jų naikinimo turėtų prisidėti ir patys studentai: kambariuose turėtų nesimėtyti maisto likučiai ar maisto pakuočių atraižos, kas pritraukia kenkėjus. Reikia atitraukti visas spinteles, lovas, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius, išvalyti ventiliacijos angas, plyšius tarp grindų ir kt. Maistas turi būti laikomas sandariuose induose, maišeliuose. Aplinka turi būti švarinama nuolat“, - tikino biologas.
Tarakonai pavojingi sveikatai
Sveikatos specialistai perspėja, jog tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
tags: #istaiga #kontroliuojanti #lazdynu #busta