Išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų ES direktyva analizė

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta sąlyga, ribojanti teismo galimybę konfiskuoti iš nusikaltimų gautą mažesnės nei 12 500 Eur vertės turtą išplėstinio turto konfiskavimo tvarka. Besivystanti išplėstinio turto konfiskavimo taikymo praktika daro šį klausimą ne tik principiniu, bet ir praktiniu.

Straipsnyje analizuojama, kiek tokia sąlyga dera su legalumo principu, iš kurio išplaukia principas „iš neteisės teisė nekyla“, o aptariamame kontekste - iš nusikaltimo nekyla net ir nedidelės vertės turtinė teisė. Kartu pristatomi argumentai, kuriais teisinamas aptariamas ribojimas konfiskuoti nedidelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą - racionalaus teisėsaugos darbo organizavimo, proporcingumo, sistemiškumo.

Prieinama prie išvados, kad vis dėlto pastarieji argumentai nėra vartojami tiksliai ir pagrįstai, ir jie neturi pakankamai svorio, kad pateisintų išimtį iš principo, kad iš neteisės teisė nekyla. Kartu straipsnyje prieinama prie išvados, kad konfiskuotino turto vertės ribojimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei - Direktyvai 2014/42/ES.

Iš neteisės teisė nekyla yra viena pamatinių teisinės sistemos ir legalumo principo tezių. Ši tezė nėra absoliuti, tačiau nukrypimai nuo jos galimi tik išimtinėmis aplinkybėmis. Priimant sprendimus dėl turto, gauto itin grubiai pažeidžiant teisę, tai yra gauto nusikalstamu būdu, tezės iš neteisės teisė nekyla reikšmė yra dar akivaizdesnė.

Efektyvus nusikalstamos kilmės turto konfiskavimas visuotinai laikomas esmine korupcinių, organizuotų ir kitų nusikaltimų kontrolės priemone. Tačiau iš nusikaltimų gauto turto konfiskavimo teisinis reguliavimas kai kuriais atvejais kvestionuoja minėtą principą.

Daugelis vadinamųjų moderniųjų turto konfiskavimo teisinių instrumentų Lietuvoje numato tam tikrą minimalią turto vertės ribą, tik kurią peržengus galimas nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas, o kurios nepasiekus - turtas yra grąžinamas kaltininkui net ir nesant jokių išimtinių aplinkybių. Kiek tai dera su principu, kad iš neteisės (ypač - iš nusikaltimo) neturi kilti teisė?

Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į minimalios turto vertės reikalavimą išplėstinio turto konfiskavimo reguliavime ir vertinamas jo pagrįstumas minėtų principų ir argumentų kontekste.

Nuo 2017 metų šio teisinio instrumento taikymas tapo viena prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių ir šiuo metu vis labiau ima matytis šios veiklos rezultatai - pradeda formuotis išplėstinio turto konfiskavimo taikymo teismų praktika. Joje jau susiduriama su minimalios turto vertės reikalavimo keliamomis dilemomis.

Problema dėl konfiskuotino turto minimalios vertės reikalavimo

Problemą dėl konfiskuotino turto minimalios vertės reikalavimo išryškino pirmieji atvejai Lietuvos teismų praktikoje, kai iš asmenų, nuteistų už korupciją, pamėginta konfiskuoti ne tik kyšį, gautą darant išaiškintą nusikaltimą, bet ir kitą kaltininko turimą turtą, kuris, labai tikėtina, taip pat buvo gautas iš korupcinių nusikaltimų (nors ir neišaiškintų, likusių latentiniais).

Pavyzdžiui, apygardos teismo nuosprendžiu N. buvo pripažinta kalta dėl to, kad, dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, per mėnesį (nuo gegužės 9 d. iki birželio 12 d.) dvidešimt du kartus paėmė kyšius iš interesantų. Kratos metu pas N. buvo rasti 3730 eurų, kurie pripažinti gauti iš kyšininkavimo, už kurį nuteista N., ir dar 8814 Eur vertės pinigų (eurų ir dolerių), kurių kilmės N. negalėjo pagrįsti (bendra lėšų vertė - 12 544 Eur, 44 Eur didesnė nei 250 MGL).

Nusprendęs konfiskuoti iš nuosprendžiu nustatyto kyšininkavimo gautus pinigus (3730 Eur) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72 straipsnio pagrindu kaip nusikaltimų rezultatą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kitų rastų nepaaiškintos kilmės pinigų vertė (8814 Eur) nesiekia BK 723 straipsnyje numatytos minimalios vertės (250 MGL, 12 500 Eur), kuri reikalaujama taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

Apeliacinės instancijos teismui nekilo didesnių abejonių, kad visi rastieji pinigai yra nusikalstamos kilmės. Tačiau teko susidurti su įstatymo ribojimu - jei dalis nusikalstamu būdu gauto turto nėra gauta iš išaiškintų nusikaltimų, ir ši dalis nesiekia 12 500 Eur - toks turtas neva turėtų būti grąžintas nuteistajam. Tokia išvada būtų priešinga principui, kad iš neteisės negali kilti teisė. Taip pat tokia išvada nelabai derėtų su šiuolaikine tarptautine organizuotų, korupcinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų kontrolės kryptimi, orientuota į turto, gauto iš tokių nusikaltimų, konfiskavimą remiantis šiek tiek žemesniu, nei kaltės nustatymui taikomu, įrodinėjimo standartu.

Apeliaciniam teismui šios teisinės dilemos sprendimą kiek palengvino aplinkybė, kad pas nuteistąją buvo rasta ne tik labai tikėtinai nusikalstamos kilmės pinigų, bet ir be pagrįstų abejonių iš nustatytų nusikaltimų gautų pinigų. Sudėjęs visų iš nusikaltimų gautų pinigų vertę, teismas konstatavo, kad iš viso rasta virš 250 MGL vertės nusikalstamu būdu gauto turto ir yra pagrindo visą šį nusikalstamu būdu gautą turtą konfiskuoti, pritaikant jo daliai BK 72 straipsnį (pinigams, gautiems iš nustatytų nusikaltimų, kurių nusikalstama kilmė neabejotina), o likusiai daliai - BK 723 straipsnį (pinigams, kurių nusikalstama kilmė labai tikėtina).

Teismas išaiškino, kad skaičiuojant, ar išplėstinio turto konfiskavimo tvarka konfiskuojamo turto vertė siekia įstatymo reikalaujamą minimumą, iš turto vertės nereikia atimti vertės turto, kuris konfiskuojamas BK 72 straipsnio pagrindu. Ir iš tiesų logiška, kad jei turtas yra neabejotinai nusikalstamos kilmės, jis patenka ir į labai tikėtinai nusikalstamos kilmės turto sąvoką. Iš kyšininkavimo gautas turtas savaime atitinka tokius išplėstinio turto konfiskavimo taikymo požymius kaip vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir jis negali pagrįsti turto teisėtos kilmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kolegija, nagrinėjusi kasacinį skundą, šios logikos nepripažino. Kolegija pasisakė, kad neabejotinai nusikalstamos kilmės turto prilyginimas labai tikėtinos nusikalstamos kilmės turtui (jų subendrinimas BK 723 straipsnyje numatytos turto vertės kontekste) yra prieštaringas įstatymo aiškinimas, darantis ir apeliacinės instancijos teismo nutartį prieštaringą. Nustačiusi ir daugiau, LAT nuomone, apeliacinės instancijos nuosprendžio trūkumų, kolegija nuosprendžio dalį, kuria pritaikytas išplėstinis konfiskavimas, panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio teismo pasirin­ktas baudžiamojo įstatymo aiškinimo kelias galėtų bent kai kuriose situacijose padėti išvengti sprendimų, prieštaraujančių principui iš neteisės teisė nekyla. Bet keltinas principinis klausimas, kodėl apskritai tokia problema Lietuvos teisėje kyla? Kodėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygose numatytas turto minimalios vertės reikalavimas?

Jei tokios sąlygos nebūtų, nebūtų ir mūsų aptariamos problemos. Tuomet, kai teismas būtų įsitikinęs, kad yra labai tikėtina, kad tam tikras nuteistojo turtas yra gautas nusikalstamu būdu, galėtų ir privalėtų jį konfiskuoti nepriklausomai nuo jo vertės, o tai, kaip minėta, logiškai išplauktų iš principo, kad iš nusikaltimo negali kilti teisė (į nuosavybę). Iš nusikaltimo negali kilti net ir teisė į nedidelės vertės nuosavybę.

Pažymėtina, kad minimalios konfiskuotino turto vertės reikalavimas gali sukelti keblumų principo iš nusikaltimo neturi kilti turtinė teisė prasme ir kitose situacijose, ne tik aprašytoje anksčiau. Pavyzdžiui, dalies nusikalstamu būdu gauto turto nerandama, o nerastoji dalis aptinkama vėliau, kito ikiteisminio tyrimo metu, galbūt netgi pas kitą asmenį. Jei šios dalies vertė mažesnė nei 250 MGL, ar jos nebūtų galima konfiskuoti? Tik dėl to, kad turtas buvo išskaidytas ir (ar) nebuvo rastas iš karto? Toks reguliavimas ir iš jo išplaukiančios išvados būtų labai abejotinos.

Aptariama problema negalėtų kilti nei Vokietijos, nei Švedijos, nei absoliučios daugumos kitų Europos Sąjungos šalių teisinėse sistemose, kadangi jose taikant išplėstinį turto konfiskavimą nėra keliama turto minimalios vertės sąlyga.

Direktyvoje 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje nieko neužsimenama apie išplėstinio turto konfiskavimo ribojimus, susijusius su turto verte. ES direktyvos neleidžia valstybėms narėms nustatyti didesnių ribojimų taikyti joje numatytą instrumentą, nei numatyta Direktyvoje.

Direktyvos 2014/42/ES preambulės 22 punkte nurodoma, kad ši direktyva nustato minimalius reikalavimus, kurie netrukdo valstybėms narėms nacionalinėje teisėje numatyti platesnes konfiskavimo galias.

Direktyvos 5 straipsnyje ir jos preambulės 21 punkte turimo turto neatitiktis teisėtoms pajamoms (neminima „didelė neatitiktis“) nurodoma tik kaip viena iš galimų (bet ne privalomų) aplinkybių, kurios gali leisti teismui visų bylos aplinkybių kontekste prieiti prie išvados, kad tam tikras turtas yra labai tikėtina, kad gautas nusikalstamu būdu.

Kaip nurodoma Europos Komisijos parengtame raporte, Europos Sąjungoje tik Lietuva ir Lenkija yra numačiusios išplėstinio turto konfiskavimo ribojimus, susijusius su minimalia konfiskuotino turto verte (Lietuva - 12 500 Eur, Lenkija - apie 42 000 Eur).

Kyla klausimų dėl šių dviejų valstybių baudžiamųjų įstatymų atitikties Direktyvai. Klausimą dėl BK nuostatų suderinamumo su Direktyva siūlytina apvarstyti įstatymų leidėjui ir neatitiktį pašalinti. O kol tai bus padaryta, šią neatitiktį, turėtų turėti omenyje Lietuvos BK aiškinantys ir taikantys subjektai ir įstatyme numatyto konfiskuotino turto vertės ribojimo netaikyti pernelyg formaliai ir griežtai.

Valstybės narės teismas, būdamas Europos Sąjungos teismu, ne tik taiko Europos Sąjungos teisę, tačiau yra atsakingas ir už veiksmingą jos veikimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) įtvirtino netiesioginio direktyvų veikimo doktriną ir įpareigojo nacionalinius teismus aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvos tekstą ir tikslus.

Valstybės narės teismas, taikydamas nacionalinės teisės normas, turi įvertinti, be kita ko, ar jos patenka į ES teisės reguliavimo sritį; ar jomis įgyvendinta ES teisė; jei taip, tai ar ES teisė įgyvendinta tinkamai; ar įmanoma aiškinti nacionalinę teisę suderintai su ES teise ir pan.

Jeigu prieiname prie išvados, kad Direktyva 2014/42 neleidžia riboti konfiskuotino turto vertės ir atitinkamai BK 723 straipsnyje numatytas konfiskuotino turto vertės ribojimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, tolimesnė diskusija teisės požiūriu galėtų būti baigta.

Tačiau Lietuvoje yra ir kitų į nusikalstamos kilmės turtą nukreiptų konfiskavimo priemonių, kurios numato minimalią konfiskuotino turto ar turto, kurio turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vertę - civilinio turto konfiskavimą ir neteisėto praturtėjimo kriminalizavimą. Tad verta pasigilinti, kokie argumentai buvo ir apskritai galėtų būti už minimalios konfiskuotino turto vertės nustatymą.

Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“, kurioje buvo pristatyti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ rezultatai.

Konferencijoje buvo pabrėžta, kad europiniame konfiskavimo reguliavime pastebima formalių sąlygų reikšmės mažėjimo tendencija, o esminis sprendimo konfiskuoti pagrįstumo saugiklis - ne formalios sąlygos, o teismo įsitikinimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu.

Buvo įvardintos efektyvaus konfiskavimo esminės sąlygos:

• Sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna.
• Aiškumas.
• Kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas.
• Teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes.

Konferencijoje pabrėžta, kad ES pasisako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui, o „TAIP“ - baudžiamajam. Taip pat, kad turto legalizavimo nusikaltimo sudėtis ir taikymo sritis išplėsta maksimaliai, taip atveriant beveik neribotas galimybes naudotis įtarimu šiuo nusikaltimu kaip konfiskavimo procesų iniciavimo ir turto tyrimo katalizatoriumi.

Beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu. Taip pat buvo pažymėta, kad išplėstinio konfiskavimo reguliavime Lietuvoje nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba ir kad išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymą grįsti proporcingumo principu nėra teisinga remiantis principu iš nusikaltimų teisė nekyla.

Buvo svarstoma, kuris formatas - baudžiamojo ar civilinio proceso - turi daugiau perspektyvų. Taip pat, koks turtas turėtų būti apibrėžiamas kaip konfiskuotinas - nusikalstamos kilmės ar laisviau apibrėžtas kaip nepaaiškintos kilmės. Diskutuota ir kokia turi būti teismo įsitikinimo dėl turto kilmės ir formaliųjų sąlygų bei jomis grįstų prezumpcijų reikšmė konfiskuojant nusikalstamos kilmės turtą.

tags: #isplestinio #turto #konfiskavimo #salygos #es #direktyva