Įmonės turto arešto pagrindai Lietuvoje

Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.

Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo).

Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.

Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.

Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus.

Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.

Turto arešto taikymo tvarka

Pirmiausia, svarbu aptarti turto arešto sąvoką bei jo taikymo tvarką. Teismų praktikoje turto areštu paprastai yra laikomas skolininko, fizinio ar juridinio asmens, teisės į nekilnojamo ar kilnojamo turto, priverstinis piniginių lėšų valdymo, disponavimo ar naudojimo laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, kai kreditorius kreipiasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek prieš ieškinio teikimą, tiek teikiant ieškinį.

Taip pat turto areštą gali skirti prokuroras nutarimu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu arba siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, valstybinė mokesčių inspekcija, kai mokesčių mokėtojas yra nesumokėjęs mokesčio ir yra pavojus, jog jis slėps, parduos turtą ir taip gali tapti neįmanoma išieškoti mokestį, ar kitos įstatymuose numatytos institucijos. Esant teismo nutarimui turto suvaržymus atitinkamam savininko turtui vykdo antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą. Šis teisių apribojimas gali būti taikomas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t.y., net ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.).

Tokiu atveju, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti turto areštą, skolininkas informuojamas apie sprendimo priėmimą.

Skolininko informavimas

Žinotina, kad vadovaujantis CPK 661 str., skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu. Apie prasidėjusį teismo procesą, kuriame kartu sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, skolininkas gali ir nežinoti, jei:

• Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu.
• Susidarius tokiai situacijai, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir šaukimo nepavyksta įteikti, tada šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu, t.y., pranešimą apie teismo šaukimą patalpinant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“.
• Viešas paskelbimas laikomas teismo šaukimo įteikimu ir byla nagrinėjama net ir atsakovui nedalyvaujant.

CPK 144 str. 3 d. numato, jog turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą. Tokie atvejai reti, taikomi išimtinai, kai atsakovo informavimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, atsakovas padovanoja arba kitaip perleidžia turtą tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismas numato konkretų terminą ieškiniui pateikti.

Galima situacija, kad registruotu paštu siųsta informacija apie įsiskolinimus ar taikomą turto areštą, vėliau skelbta ir internete, tačiau jūs jos nematėte. Tokie atvejai prilyginami tinkamu informavimu, jeigu laikomasi procedūrų bei tvarkos.

Skaitytojui, siekiant sužinoti visas situacijos aplinkybes dėl kokių priežasčių jis nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, reikėtų kreiptis į areštą įvykdžiusį atsakingą asmenį dėl arešto dokumento gavimo ir į teismą dėl informacijos apie bylos eigą bei joje esančių dokumentų.

Tokiu atveju, kai asmuo nežino konkrečios institucijos, kurios sprendimu buvo pritaikytas turto areštas, dėl institucijos išsiaiškinimo galima kreiptis į Centrinę hipotekos įstaigą, kurioje yra kaupiami įvairių registrų duomenys, kartu ir duomenys apie turto areštą.

Pabrėžtina, jog fiziniai asmenys vieną kartą per kalendorinius metus gali nemokamai susižinoti apie savo asmens duomenis tvarkomus Centrinėje hipotekoje, tarp jų ir informaciją apie jų turtui taikomą areštą.

Išsiaiškinus arešto priežastį bei instituciją, kurios sprendimu turtas areštuotas, minėtą sprendimą galima skųsti bei ginčyti turto areštavimo pagrindą priklausomai nuo institucijos, pagal jos nustatytą tvarką, t.y., per atitinkamą terminą pateikti argumentuotą skundą.

Skundžiant sprendimą turi būti nepraleistas apskundimo terminas, kuris priklauso nuo jį priėmusios institucijos, pavyzdžiui turto areštą paskyrus teismo nutartimi, ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarimo priėmimo. Tokiu atveju, jei terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas, tačiau tik tada, jei asmuo įrodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Skolininko teisių apsaugos priemonės

Sprendimo apskundimas nėra vienintelė priemonė skolininkui ginti savo teisę į laisvą turto naudojimą ar disponavimą netaikant suvaržymų. Tokiu atveju, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galima pasinaudoti Lietuvos teismų praktikoje susiformavusiomis skolininko teisių apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip:

• Arešto taikymo mastas - pagal CPK 145 str. 2 d. areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju turto areštą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu.
• Turto rūšies pasirinkimas - vadovaujantis CPK 664 str., nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
• Arešto taikymo sąlygų keitimas - vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Tokiu būdu siekiama taikomų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo, t.y. jei būsimo teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas nepakankamai arba pernelyg suvaržomi šalies, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, jos keičiamos kitomis, didinamas arba mažinamas jų mastas.
• Nuostolių, galinčių kilti dėl turto arešto, atlyginimo užtikrinimas - vadovaujantis CPK 146 str., šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju ieškovas turi sumokėti atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją, kuri užtikrintų galimus atsakovo nuostolius. Jei ieškovas neatlieka šių veiksmų per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nutraukia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu. Ši CPK numatyta atsakovo teisė neleidžia kreditoriui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai apsunkinti skolininko padėtį.

Apibendrinant, skaitytojui siekiant panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje rekomenduotina pirmiausia kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį.

Išsiaiškinus turto arešto priežastį galima imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo. Be jau minėtų teisių skųsti arešto taikymo sąlygas, egzistuoja ir pozityvus kelias, kad panaikinti turto areštą - derybos su kreditoriumi, dalinis ar visas skolos padengimas, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimas, nuimant pritaikytą turto areštą. Panaikinus turto arešto pagrindą asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.

Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas;
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (LR CPK 144 str. 1 d.).

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Kiti LAP taikymo aspektai:

• Vykdant nutartį dėl LAP taikymo, antstolis suranda areštuojamą turtą bei jį aprašo LR CPK 677 str. nustatyta tvarka.
• Antstolis gali įpareigoti skolininką lėšas pervesti į vieną iš areštuotų skolininko sąskaitų.
• Antstolis gali įpareigoti lėšas saugoti asmenį, pas kurį minėtos lėšos yra areštuotos.
• Antstolis gali pakeisti turto saugotoją.

LAP taikymas, areštuojant bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą:

• Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos LAP, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (LR CPK 145 str. 5 d.);
• Pritaikius apribojimus skolininko turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis, vykdant nutartį dėl LAP taikymo, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos, t.y. nėra kreipiamasi dėl atidalinimo (LAT 2012-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-195/2012). LR CPK 667 str. (skolininko turto dalies nustatymas) yra taikomas tik tais atvejais, kai yra vykdomas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas yra išspręstas iš esmės.
• Tais atvejais, kai LAP taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos, esančios kredito įstaigos sąskaitoje, turto dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama (LAT 2012-04-30 nut…

Turto arešto pagrindai ir įsigaliojimas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.

Turto areštas bankroto procese ir baudžiamosios bylos įtaka

Mūsų subjektyviu vertinimu vidutiniškai 1 iš 20 bankrutuojančių įmonių atvejų tiems juridiniams asmenims yra iškelta ir baudžiamoji byla dėl skolininko galimai padarytų nusikalstamų veikų. O tai iš esmės apsunkina pirmumo teisę turinčių kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, reikalavimų tenkinimą ir atitolina visų kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Tokiai bankrutuojančiai įmonei civilinis ieškinys įprastai būna pateiktas dėl sunkių nusikaltimų. Kaip taisyklė, tos veikos apima finansinius nusikaltimus (pvz., apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas, pinigų ar vertybinių popierių klastojimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mokesčių nesumokėjimas ir pan.); taip pat nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (pvz. sukčiavimas, turto iššvaistymas, neteisėtas praturtėjimas); arba korupcinius nusikaltimus (t. y. kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas).

Pagal baudžiamąjį kodeksą formuluojami kaltinimai, kuriuos lydėjo turto areštas, nesenai buvo pateikti ir tokioms bankrutuojančioms įmonėms kaip statybų įmonė UAB Active Construction Management (anksčiau UAB Irdaiva), naftos produktų prekyba užsiimanti UAB Jumps. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Tokioje situacijoje kasmet atsiduria bent 40 bankrutuojančių įmonių.

Paraleliai vykstant bankroto ir baudžiamiesiems procesams susikerta abiejų procesų tikslai, todėl tampa gana sudėtinga patenkinti operatyviai kreditoriaus reikalavimus. Nemokumo proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Jo vertę mažina ir bankroto administravimo išlaidos.

Todėl ištęstas nemokios įmonės veikimas nėra naudingas niekam - nei kreditoriams, nei pačiai įmonei ar jos savininkams, mat paties bankroto tikslas yra kuo operatyviau patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio nemokios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Jei bankrutuojančiai įmonei iškelta baudžiamoji byla, dažnu atveju nepavyks operatyviai patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Deja, jei tai pačiai įmonei iškelta baudžiamoji byla - to operatyviai padaryti nepavyksta, mat tokiu atveju dažnai bankrutuojančiai įmonei yra pritaikomos ir procesinės prievartos priemonės - t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą, kuris numatytas kaip baudžiamojo poveikio priemonė už pareikštą kaltinimą.

Tokios prokuroro ar teismo pritaikytos procesinės prievartos priemonės galioja ir bankrutuojančios įmonės administratoriui, jei bankrutuojančios įmonės turtas jau yra perleistas jo žinion, todėl jis šių priemonių galiojimo metu negali pardavinėti įmonės turto bei tenkinti kitų kreditorių finansinių reikalavimų.

Baudžiamasis procesas gali trukti ir ne vienerius metus. Pavyzdžiui, jau minėtos UAB Irdaiva atveju, bankroto byla tęsiasi nuo 2019 m. pabaigos, o kreditoriai vis dar laukia baudžiamosios bylos baigties. Praktikoje baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos ir 3, ir 5 metus. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tokio proceso metu iš esmės yra neribotas, todėl gali būti tęsiamas tiek, kiek bus nagrinėjama byla.

Laukimo laikotarpiu auga ir bankrutuojančios įmonės turto administravimo išlaidos (pvz. turto saugojimas). Jos gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų, jei įmonė didesnė. Be abejo, ir dėl natūralaus nusidėvėjimo bei kitų priežasčių mažėja tokio turto vertė.

Egzistuoja ne tik ekonominė, bet ir teisinė problema - juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra nustatytas bendras 1 metų bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, taip siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir sutrumpinti niekam nenaudingą procedūros tąsą.

Bankroto proceso atveju, kuomet paraleliai vyksta baudžiamasis procesas, kreditorių sąrašas teismo jau būna patvirtintas, kurį sudaro kreditoriai su hipoteka užtikrintais reikalavimais, kiti pirmos ir antros eilės kreditoriai, o civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje reikalavimai yra sprendžiami baudžiamojoje byloje.

Hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pagal jos prigimtinę esmę bankroto proceso metu turi pirmumo teisę. Tokio kreditoriaus interesai remiantis Civiliniu kodeksu yra ginami net ir tuo atveju, jei baudžiamajame procese iš skolininko konfiskuojamas įkeistas turtas. Šiuo atveju hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina (įkeisto daikto verte) atitinkamai naujasis daikto valdytojas.

Tačiau baudžiamojoje byloje pritaikius areštą tokios hipotekos kreditoriaus pirmumo teisės iš esmės tampa apribotos. Jie turi laukti, kol bus išspręsti civilinių ieškovų reikalavimai baudžiamojoje byloje, kurie neturi jokio pirmumo. Trumpai tariant, net ir pripažinus įmonę kalta baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas su savo reikalavimais tik atsistoja į bendrą kreditorių eilę ir laukia savo reikalavimo tenkinimo kartu su kitais kreditoriais.

Tai reiškia, kad iš esmės tokiu atveju hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimas bankroto procese turėtų būti tenkinamas pirmiausiai iš įkeisto turto, kurio administratorius negali realizuoti, kol jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Kitaip tariant, baudžiamajame procese bankrutuojančiai įmonei pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra stabdomas bankrutuojančio skolininko turto realizavimas.

Ši teisinė kolizija Lietuvos teisės aktuose egzistuoja nuo neatmenamų laikų.

Civilinio ieškinio pagrindu kylantys kreditoriaus reikalavimai stabdo procesą, bet neturi pirmumo kreditorių eilėje.

675 straipsnis Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.

Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.

Sutuoktinių turto režimas ir išieškojimas

Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:

1. turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2. turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.

tags: #imones #turto #arestas