Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973) - žymus Lietuvos statybos inžinierius, kurio darbai ir moksliniai tyrimai reikšmingai prisidėjo prie šalies statybos inžinerijos plėtros. Šiame straipsnyje aptariamas jo indėlis į Lietuvos urbanistiką ir statybą, ypač tarpukario laikotarpiu ir vėlesniais metais.
Kauno sporto halė, suprojektuota A. Rozenbliumo
Tarpukario Lietuva: Urbanistinė vizija ir A. Rozenbliumo indėlis
Tarpukario Lietuva pasižymėjo aiškiomis urbanistinėmis vizijomis, ypač siekiant kurti "žaliuosius miestus". Alytus, su savo vaizdingomis apylinkėmis, buvo vienas iš tokių pavyzdžių. Juozas Balčiūnas rašė: „Beveik iš visų pusių miestą supa kalvos, apaugusios tankiais krūmais, o aplink ošia puikūs miškai, skleisdami malonų pušų ir eglių kvapą. Poetiški upės krantai, aukšti ir statūs, kartu su seneliu Nemunu sudaro puikų gamtišką Alytaus papuošalą, kuriam ne vienas kitas mūsų miestas tikrai pavydi.“ 1931 m. Alytus tapo pirmos eilės miestu, o po metų gavo ir kurorto statusą.
Besidominčiam Alytaus istorija nebus naujiena, kad tarpukariu miestas vystėsi kaip dvi gana atskiros dalys. Pirmasis Alytus, priklausęs Vilniaus gubernijai dešiniajame arba rytiniame Nemuno krante, buvo vadinamas rusų. O antrasis Alytus kairiajame arba vakariniame Nemuno krante buvo vadinamas Suvalkų. Jau apie 1930-uosius amžininkai fiksuoja ryškėjančią takoskyrą tarp senosios ir naujai besiplečiančios teritorijos: „Anksčiau visas miestelis: bažnyčia, turgavietė, teismas, visas judėjimas buvo dešiniojoje Nemuno pusėje, vadinamajame Vilniaus Alytuje. Kairiojoje Nemuno pusėje, arba Suvalkų Alytuje, buvo ant kalnelio medinė koplytėlė, pinučiais kapeliai aptverti, kelios šiaudinės bakūžėlės ir panemunėje - dvaras. Dabar viskas atvirkščiai. Visas judėjimas, turgus, valdžios įstaigos, autobusų stotis ir kt.“ Toks „naujo miesto“ suformavimas senąją teritoriją paliekant nuošalėje - universalus 20 a. pradžios miestų pertvarkymo receptas.
Žaliojo miesto įvaizdį alytiškiai puoselėjo aktyviai prižiūrėdami miesto parkus. Intensyvios modernių vilų, tuomet vadintų „vasarinėmis“, statybos prasidėjo apie 1934 m., kai „Žemės ūkio ministerija prie Alytaus parko, gražiame pušyne, išnuomojo 48 metams daug sklypų viloms statyti“. Vienas iš ambicingiausių pokyčių - kurorto rajone namų savininkams buvo „uždrausta laikyti gyvulius - karves, arklius ir kiaules“.
A. Juozapavičiaus tiltas Alytuje, suprojektuotas A. Rozenbliumo, tapo svarbiu infrastruktūriniu objektu. 1938 m. „Kardo“ korespondentas rašė, kad „tinkamiausias būdas įamžinti nusipelniusiųjų mūsų tautai asmenų vardams geriau tinka ne bronziniai ar akmeniniai meno paminklai, bet naudingi kraštui pastatai“. Stiprumu ir patvarumu atitikęs „pirmos klasės magistralinių Europos kelių tiltų normas“ gelžbetoninis A. Juozapavičiaus tiltas buvo vienas iš reikšmingiausių Alytaus infrastruktūrinių darbų.
Alytaus tiltas 1940 m.
Tuometis susisiekimo ministras inž. Jokūbas Staniškauskas per atidarymo ceremoniją šį 195 metrų ilgio objektą įvardino kaip vieną moderniausių ir vienintelį tokios konstrukcijos Baltijos kraštuose.
A. Rozenbliumo projektiniai darbai Kaune ir kituose miestuose
1929 m. grįžęs į Lietuvą, A. Rozenbliumas iki 1936 m. dirbo inžinieriumi Karo butų valdyboje Kaune, o 1936-40 m. - laisvai samdomu konstruktoriumi. 1937-40 m. jis suprojektavo gelžbetoninį tiltą per Nemuną Alytuje, Sporto halę, Limos fabriką (abu Kaune), Radviliškio stiklo fabriką, angarus Linksmadvaryje ir Zokniuose, daugelį kareivinių pastatų. Jis taip pat prisidėjo prie Tyrimų laboratorijos (dabar KTU Cheminės technologijų fakultetas), Karininkų ramovės, Centrinio pašto, VDU Medicinos fakulteto rūmų, Aukštesniosios technikos mokyklos (visi Kaune), Šiaulių Rėkyvos elektrinės ir kitų pastatų inžinerinių konstrukcijų projektavimo.
Pažymint 100-ąjį konstruktoriaus jubiliejų, išleista Algimanto Nako knyga „Profesorius Anatolijus Rozenbliumas“ (Vilnius, 2002) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto parengta „Statybinės konstrukcijos : konferencijos, skirtos prof. A. Rozenbliumo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti, įvykusios Vilniuje 2002 m.
Kauno sporto halė, pastatyta 1939 m. pagal A. Rozenbliumo projektą, yra vienas iš žymiausių jo darbų. 1999 m. prie halės buvo atidengtas paminklinis akmuo, įamžinantis konstruktoriaus vardą.
Kauno sporto halės vakarinis fasadas
Mokslinė veikla ir indėlis į gelžbetonio tyrimus
Po II pasaulinio karo A. Rozenbliumas tyrė betonus ir skiedinius (jų optimalią sudėtį) ir ypač išplėtojo gelžbetonio mokslinius tyrimus. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo tirti mūrą ir suprojektavo naują pastato denginio laikančiąją konstrukciją - gelžbetoninę arba armosilikatinę daugiakampę arką - rėminę santvarą (LSSR valstybinė premija 1958 m.).
A. Rozenbliumas sukūrė metodų gelžbetoninių konstrukcijų pleišėjimui, įtempiams, deformacijoms skaičiuoti; atlikta eksperimentinių tyrimų teoriniams teiginiams pagrįsti (V. J. Jokūbaitis, V. Nemenas, Laimis Vaicekauskas, Ipolitas Židonis, A. J. Nakas, Pranas Gerdžiūnas).
A. Rozenbliumo mokslinės veiklos chronologija
| Metai | Veikla |
|---|---|
| 1940-1941 | Dėstė Vytauto Didžiojo universitete |
| 1944-1950 | Dėstė Kauno valstybiniame universitete |
| 1950-1968 | KPI gelžbetoninių konstrukcijų katedros vedėjas |
| 1958 | LSSR valstybinė premija už naują pastato denginio laikančiąją konstrukciją |
| 1968 | Profesorius |
A. Rozenbliumo darbai ir moksliniai tyrimai turėjo didelę įtaką Lietuvos statybos inžinerijos raidai. Jo projektuoti pastatai ir tiltai iki šiol yra svarbūs architektūros ir inžinerijos paminklai, o moksliniai tyrimai prisidėjo prie gelžbetonio konstrukcijų teorijos ir praktikos plėtros.
tags: #rozenbliumas #murines #konstrukcijos