Daugiabučių Namų Renovacija: Projekto Rengimo Svarba ir Iššūkiai

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje išlieka aktuali tema, susidurianti su įvairiais iššūkiais. Vis dar tik nedidelė dalis šalies daugiabučių yra atnaujinta, o procesą stabdo gyventojų mentalitetas, finansų trūkumas ir nekokybiškai atliktų darbų baimė.

Gaila, bet iki šiol dauguma mūsų tik ir ieškome priežasčių, kaip daryti, kad nereikėtų nieko daryti. Mūsų mentalitetas vis dar neleidžia pasijusti viso savo gyvenamo daugiabučio namo savininkais. Mums vis dar atrodo, kad visa, kas už mūsų buto sienų, - ne mūsų. Ir kad mes neprivalome tuo rūpintis. Ir kol kas būtent mentalitetas yra didžiausias atnaujinimo proceso stabdys. Antrasis stabdys, be abejo, yra pinigų stygius. Pastato atnaujinimas butui kainuoja vidutiniškai apie 25 tūkst. litų. Deja, didžioji dauguma šalies gyventojų tokių pinigų neturi, o jei ir turi, tai greičiausiai tikrai neketina išleisti savo daugiabučiui namui atnaujinti.

Šie du stabdžiai kol kas ir lemia, kad Lietuvoje atnaujinta (arba pradėti atnaujinimo procesai) tik kiek daugiau nei 2 % visų 34 tūkst. Lietuvos daugiabučių namų, pastatytų arba pradėtų statyti iki 1993 metų. Tačiau ne ką mažesniu stabdžiu tampa kartkartėmis viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie nekokybiškai atliktus atnaujinimo darbus, statybininkų padarytas klaidas, paliktą broką, bendrijų pirmininkų piktnaudžiavimą ir kitas negeroves. Tokia informacija pakursto skeptišką gyventojų požiūrį į daugiabučių namų atnaujinimą ir trukdo atnaujinimo procesui įsibėgėti. Vis dėlto dažnai tokia informacija atsiranda ne be pagrindo.

Pagrindinės Klaidos Atnaujinant Pastatus

Kauno technologijos universiteto specialistai išskiria kelias pagrindines klaidas, kurios daromos renovacijos procese:

• Projektavimo klaidos: Kuo labiau patyrusi projektuotojų įmonė bus parinkta, tuo mažesnė bus projektavimo klaidų tikimybė.
• Sprendimų priėmimo klaidos: Kai didžioji namo gyventojų dalis, siekdama sutaupyti, neįsiklauso į specialisto nuomonę, o priima nuomonę to, kuris rėkia garsiausiai.
• Statybos darbų klaidos: Čia viskas priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos bei nuo to, kiek stipri bus techninė priežiūra ir kaip bus kontroliuojamas visas statybos procesas.
• Medžiagų kokybės klaidos: Rangovai, siekdami laimėti konkursus, perka pačias pigiausias medžiagas, kurios dažniausiai būna prastos kokybės ir savaime užprogramuoja prastą galutinį rezultatą.

Dažniausiai visas klaidas atnaujinant pastatus lemia siekis sutaupyti. Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad būtent dėl šio siekio sukuriami projektai su klaidomis, samdomi nežinia kokie rangovai, kartais dingstantys net nepabaigę darbų, nekalbant jau apie garantinius įsipareigojimus, perkamos prastos kokybės medžiagos bei neišlaikomos statybos ir montavimo darbų technologijos.

Svarbu Pigiau!

Vis dėlto labai dažnai pigumas atsisuka tarsi bumerangas prieš pačius gyventojus, kai tenka taisyti aptrupėjusią sienų apdailą, pradėti nesibaigiančią kovą su pelėsiu, savaitėmis laukti statybininkų ar net kelerius metus kęsti niekaip nesibaigiantį namo atnaujinimą. Tada ir pradeda sklisti viešos istorijos apie tai, koks blogis yra renovacija, kokia ji nenaudinga ir kaip ji skirta tik „išsiurbti“ iš mūsų visų sunkiai uždirbtus pinigus. Patys mušam - patys rėkiam. Ne kitaip.

Kompleksinė Renovacija Ar Tik Šildymo Sistemos Rekonstrukcija?

Iš didelio lietuviško noro sutaupyti vis dažniau pasigirsta idėjų, kad esą neverta daryti kompleksinės namo renovacijos. Esą energijos sąnaudas pastatuose galima sumažinti ir vien tik rekonstruojant šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas ir įdiegiant individualią apskaitą. Tačiau, vien tik rekonstravus šildymo sistemą, galima sutaupyti iki 15 proc. šilumos. O atlikus visą kompleksinę namo renovaciją galima sutaupyti 50 ir daugiau procentų. Be to, pagal dabar galiojančią Būsto atnaujinimo (modernizavimo) programą, daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas lyginant su prieš tai buvusiomis energijos sąnaudomis, sumažinus ne mažiau kaip 20 proc, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos.

Pagal paskutiniuosius teisės aktus iš viso kompensuojama 40 proc. rangos darbų kainos, jei šiluminės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau 40 proc.. Taigi vien tik šildymo sistemai rekonstruoti paramos gauti greičiausiai nepavyks. Kitaip tariant, tai būtų dar viena klaida, jei gyventojai užuot rinkęsi kompleksinę renovaciją pasirinktų vien tik šildymo sistemos rekonstrukciją.

Vertinant tradicinės statybos daugiabučio gyvenamojo namo šilumos nuostolius, po ketvirtadalį šilumos prarandama per pastato atitvaras, vėdinant ir ruošiant karštą vandenį. Konkrečios Lietuvos pastatų šilumos poreikių vertės labai skiriasi, tai priklauso nuo pastato amžiaus, dydžio, naudotų statybinių medžiagų, šildymo sistemos konstrukcijos bei jos būklės ir kitų veiksnių. Vidutiniškai daugiabučiuose pastatuose suvartojama 160-180 kWh/m2 per metus, todėl juos būtina apšiltinti.

Daugiabučius namus jau modernizavusių gyventojų patirtis rodo, kad realiai sutaupyti galima tik modernizavus namą kompleksiškai, t. y. ne tik apšiltinti stogą ar pakeisti langus, bet ir apšiltinti visą pastatą, įskaitant ir pamatus, pakeisti langus, sutvarkyti laiptinių ir rūsių duris, langelius, sutvarkyti balkonus, liftus, modernizuoti šilumos punkto įrenginius, sutvarkyti ir subalansuoti šilumos bei karšto ir šalto vandens tiekimo, vėdinimo, nuotekų, lietaus nuotekų, elektros sistemas. Taip pat svarbu kontroliuoti darbus atliekančias organizacijas, kad būtų naudojamos kokybiškos medžiagos ir patys darbai atliekami kokybiškai. Tik taip bus pasiektas laukiamas rezultatas.

Energijos Suvartojimo Pokyčiai Po Modernizacijos Elementų Įdiegimo

Grafike galima matyti, kaip keitėsi energijos suvartojimas per metus atlikus atskirus modernizacijos elementus.

Kodėl Reikia Renovacijos?

Iki 2013-ųjų gyvavusios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, net 96 proc. Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų yra pastatyti iki 1993 metų. Apie 80 proc. būstų pastatyta 1961-1993 metais. Tai daugiausia stambiaplokščiai gelžbetoniniai ir plytiniai daugiabučiai namai. Statant šiuos namus, buvo taikomos tų laikų technologijos, medžiagos ir standartai, pagal kuriuos į energijos taupymą buvo beveik neatsižvelgiama.

Pagal iki 1992 m. galiojusias statybos normas buvo nustatytos šios šilumos perdavimo koeficientų reikšmės: sienų - 0,5-1,4 W/(m2K), stogų - 0,5-0,8 W/(m2K), langų - 2,2-2,7 W/(m2K). Tuo metu šiluma kainavo kapeikas ir niekas išlaidų šildymui per daug neskaičiavo. Didžiausia stambiaplokščių namų „rykštė“ - vertikalios sandūros tarp rūsių išorinių sienų plokščių. Dauguma šių sandūrų yra supleišėjusios.

Plyšių plotis sandūrų apsauginio tinko sluoksnyje siekia iki 3 mm ir daugiau. Kai kur sandūrų apsauginis tinkas būna visiškai iškritęs. Daugelyje vietų nėra jokios hermetizuojančios mastikos. Taigi į šiuos plyšius patenkanti drėgmė gadina išorines sienų konstrukcijas. Dėl tokių trūkių bei į konstrukcijas patenkančios drėgmės, skaitinė stambiaplokščių namų atitvarų šiluminės varžos reikšmė, be abejo, pablogėjo. Be to, pasikeitė ir šiluminės varžos reikalavimai, kurie dabar yra iš esmės penkis kartus aukštesni nei tarybiniais metais. Pagal dabar galiojančius reikalavimus atitvarų šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 5 m2K/W.

Dr. A. Jurelionis sako, kad kol kas žmonės nelabai supranta, jog daugumos jų namai jau yra tokios būklės, kad juos jau reikės nuolat tvarkyti. Visos inžinerinės sistemos sensta. Tai nuotekų vamzdynai, tai vandentiekio, tai šilumos tiekimo sistema... Ir tie, kurie nenori daryti renovacijos, rizikuoja „įlįsti“ į nuolatinį remontą. Dėl to, pasak mokslininko, žmones reikia įtikinti, kad renovacija svarbi ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl to, kad visa namo rekonstrukcija bus atlikta vienu metu ir nereikės gyventi nuolatinio remonto būsenos.

Kad modernizacija būtina, žmones labiausiai įtikina namo techninės ekspertizės ir termovizinės nuotraukos, jos akivaizdžiai parodo visas namo bėdas: plyšius, pralaidžias sienas ir t. t. Dažniausiai tik jas pamatę gyventojai įsitikina, kiek šilumos jų name prarandama.

Kvartalinės Renovacijos Idėja

Atlikus pirmuosius kvartalinės modernizacijos etapus, kvartalų gyventojai per metus galės sutaupyti apie 16 312 MWh šilumos, vertinant pagal 2012 m. vidutinį suvartojimą. Skaičiuojant pinigais, tai sudarytų apie 4,9 mln. Lt, jei vertintume pagal 2012 m. galiojusią vidutinę šilumos kainą - 29,94 ct/kWh be PVM. Procentiškai gyventojų mokėjimai už suvartotą šilumą būtų apie 30 proc. mažesni. Šilumos, suvartojamos šildymui, kiekis sumažėtų bemaž dvigubai.

2013 m. sausio 17 d. LR Seimas priėmė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, pagal kurias faktiškai atsirado dar vienas būdas gauti paramą daugiabučiams namams modernizuoti. Pagal jį jau ne tik daugiabučių namų valdytojai, bet ir savivaldybės paskirtos įmonės galės būti namo modernizavimo projekto administratoriais, galinčiais tvarkyti modernizavimo paskolą. Naujosiomis pataisomis siekiama skatinti savivaldybių iniciatyvą rengti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo bei teritorijų tvarkymo programas ir sudaryti lankstesnes sąlygas įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

Viename kvartale darbai užtruktų apie 2-3 metus. Per šį laiką būtų parengti požeminių komunikacijų modernizavimo planai ir projektai. Ir tik pabaigus kvartalo namų modernizavimą, būtų pradėti visų kvartalo inžinerinių tinklų tvarkymo rangos darbai. Tarp jų - ir centralizuoto šilumos tiekimo kvartalinių vamzdynų atnaujinimo darbai. Atnaujinus šiuos vamzdynus, būtų sumažinti šilumos nuostoliai ir papildomai taupomi žmonių pinigai.

Trečiuoju etapu būtų tvarkoma kvartalo infrastruktūra, t. y. įvažos, šaligatviai, automobilių stovėjimo vietos, želdiniai, apšvietimas, atliekų surinkimo konteinerių vietos ir t. t. Kol nebuvo inicijuoti kvartalinės modernizacijos projektai ir kol nebuvo priimtos įstatymo pataisos, gyventojus buvo gana sunku įtikinti imtis modernizacijos, nes dauguma gyventojų tiesiog bijojo prisiimti didelius finansinius įsipareigojimus bankams, būdavo nepakankama...

tags: #isipareigojomas #paruosti #renovacijos #projektas